Galite klausytis ir straipsnio garso įrašo
Tik įvažiavus į Kalvariją, dėmesį patraukia vienoje iš pagrindinių miesto gatvių aukštai ant kalvos stūksantis pastatas. Kalvarijiečiai žino – tai kirchė, neveikiantys evangelikų-liuteronų maldos namai, o susidomėjusiems turistams, tarsi pasiteisinant, kodėl toks iškilus pastatas nenaudojamas, būdavo paaiškinama, kad tai – kultūros paveldo objektas, turintis savo šeimininkus.
Viltis, kad ilgus dešimtmečius stovintis liūdnas pastatas atgis, sužibo šiemet, vasario 25 d., kai tarp Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios ir Kalvarijos savivaldybės buvo pasirašyta kirchės dovanojimo sutartis.
Nuoširdžiai dėkodamas Lietuvos evangelikų liuteronų bendruomenei ir vyskupui Mindaugui Sabučiui už išskirtinę dovaną Kalvarijos krašto žmonėms Kalvarijos savivaldybės meras Nerijus Šidlauskas tikisi čia sukurti patrauklią vietą kalvarijiečiams, svečiams ir turistams.
Buvusioje bažnyčioje – bokso ringas
Niūraus, didžiulio pastato miesto centre neįmanoma nepastebėti. Nebuvo jis apleistas – nei išdaužytais langais, nei atvėpusiomis durimis ar sugriuvusiu stogu. Stovėjo stabilus, metų metais vis toks pat, tik atrodė be gyvybės.
Visgi gyvybė pastate pulsavo – ir dar kokia!
Sovietmečiu uždarytoje bažnyčioje buvo įrengta sporto salė, kurioje vykdavo tuomet Kalvarijoje veikusio maisto pramonės technikumo moksleivių fizinio lavinimo pamokos, treniruotės, varžybos. Technikumo nelikus nuo 1982 m. kalvarijietis bokso treneris Algirdas Bagdonavičius čia treniruoja vaikus.
– Nebelikus Kalvarijoje evangelikų liuteronų bendruomenės, liuteronai galėjo tiesiog užrakinti duris, bet buvo pasirašyta panaudos sutartis ir Savivaldybė už ačiū juo naudojosi daugiau nei 40 metų. Mokėjome tik komunalinius mokesčius: už elektrą, šiukšles ir kt., – sako meras N. Šidlauskas.
Per tuos dešimtmečius pastatas, koks buvo, toks ir išliko, pasak mero, tik dėl to, kad jame visada kas nors vyko.
– Čia – trenerio A. Bagdonavičiaus širdis, jo gyvenimas. Jeigu ne jis, nebūtų ne tik pastato, bet ir bokso. Tik trenerio dėka salė visą laiką buvo gyva. Jo iniciatyva ir patalpos buvo tvarkomos: paklotos naujos medinės grindys, nes senosios buvo supuvusios, pakeisti šviestuvai, buvo įrengtos dušo kabinos. Sporto centras, kuriam tuomet vadovavau, įrengė poilsio kambarėlį, – sako meras.
Vyksta paruošiamieji darbai
Kadangi bažnyčia – kultūros paveldo objektas, jos atkūrimo darbai pirmiausia derinami su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos. Pasak Kalvarijos mero, Departamento direktorius Vidmantas Bezaras labai apsidžiaugė liuteronų sprendimu padovanoti maldos namų pastatą Savivaldybei ir pažadėjo pagalbą.
– Priimdami evangelikų liuteronų dovaną mes kaip ir neformaliai įsipareigojome išsaugoti autentišką pastato išorę – tokią, kokią ji buvo. Viduje, kaip patvirtino Kultūros paveldo departamentas, kažkokių vertingų savybių nėra, tad išsaugoti ar atkurti nieko nereikia. Reikia tiesiog tvarkyti. Saugotinos vertybės – tik išorėje. Pagal senuosius dokumentus, nuotraukas turėsime atstatyti du bokštus, išsaugoti ir restauruoti lauko duris ir atkurti langų skliautus. Tvarkant pastatą nebeliks lauko priestatų, kurie pastatyti vėliau.
Kol kas vyksta paruošiamieji darbai.
Meras pasakojo, kad analogiška situacija buvo ir Lenkijoje, Suvalkuose – ten taip pat buvo atstatinėjami liuteronų maldos namai. Kalvarijiečiai netgi svarstė apie bendrą projektą, bet lenkai atsisakė.
– Jų pastatas buvo visiškai avarinės būklės, bet padedant valstybei jis jau atstatytas, o liuteronai autobusais atvažinėja net iš Estijos. Tikimės, kad ir mums padės Lietuvos kultūros ministerija, – viltis puoselėja N. Šidlauskas.
Kalvarijoje kirchės pastatas vizualiai atrodo tvirtas, nors sienos išvagotos įtrūkimų vingiais. Vietomis atšokęs tinkas atidengė raudonų plytų palanges ir senovines šviesias sienų plytas, kokiomis, pasak mero, buvo sumūrytas ir vienas iš pastatų buvusiame kareivinių miestelyje. Žinant, kaip sunku buvo sovietmečiu pasistatyti namą, taip ir norisi pasidžiaugti kalvarijiečiais, kad jie kirchės negriovė ir neišsinešiojo po plytą…
Viską lems finansinė parama
Birželį Kultūros paveldo departamentui kalvarijiečiai turi pateikti išorės tvarkybos darbų paraišką. Jau paskaičiuota, kad tai kainuotų apie 670 tūkstančių eurų.
– Yra konkursinė paraiška. Ką tai reiškia? Paraiškoje yra skirta 6,5 milijono eurų, savivaldybės teikia paraiškas, komisija vertina, sustato eilę. Keliems objektams užteks tų pinigų? Gal 5, 7 ar 10-čiai? Turime vilties patekti pirmu šaukimu. Jeigu nepavyks iškart, Kalvarijos savivaldybė vėl iš naujo teiks paraišką Kultūros paveldo departamentui. Bet tai jau bus kitas šaukimas, kas nukeltų remonto darbų pradžią dar tolyn.
Pagal birželio mėnesį teikiamą paraišką, 60 procentų lėšų finansuotų Kultūros paveldo departamentas, 40 procentų turėtų prisidėti Savivaldybė. Tai – 200 tūkstančių eurų.
Visi vidaus darbai bus tik iš mūsų, nebent finansavimą gausime dalyvaudami kažkokiame projekte. Labai atsargiai skaičiuojant, kad pasiektume kažkokį rezultatą, reikės pusės milijono eurų investicijų.
Kitas dalykas – gali atsirasti daug nenumatytų darbų, nes čia yra kultūros paveldo objektas. Tai ir kainuoja visiškai kitaip, – finansinę situaciją apžvelgė meras.
Kadangi visoje Lietuvoje saugotinų objektų yra daug, eilėje prie pinigų gali tekti užtrukti ilgai. Visgi meras nusiteikęs optimistiškai.
– Biudžetą komisija dėlioja trejų metų laikotarpiui, tad jeigu birželį mes pateiktume paraišką, sekančių metų vasario mėnesį, svajokim, komisija ją patvirtina ir po to per 36 mėnesius skiriamas finansavimas. Sulauksime 2029-ųjų! – ne tik pinigus, bet ir laiką skaičiuoja meras ir tiki, kad kirchė tikrai puoš Kalvariją.
Bus ir gražu, ir funkcionalu, ir vaizdas kitas
Sutvarkius išorę, ateis eilė vidaus darbams. Apie tai taip pat pasvajojama.
– Norisi sakralinės erdvės, kur vyktų koncertai, kad pasiklausyti muzikos kalvarijiečiams nereikėtų važiuoti į Marijampolę, Kazlų Rūdą ar Lazdijus. Norisi sukurti gražią aplinką, kurioje tuoktųsi poros. Gal vyktų ir pamaldos – tai pažadėjome liuteronams priimdami dovaną, – sako meras, neatmesdamas ir minties, kad Kalvarijoje gali vėl susiburti evangelikų bendruomenė – juk žmonės keičiasi, gyvenimas nestovi vietoje.
Ateityje galvojama apjungti visų čia esančių pastatų kompleksą – Krašto muziejų, senojo pašto pastatus, kirchę. Vietos čia būtų ir bibliotekai, gal ir teatrui, nes dabar „Titnagas“ patalpas nuomoja iš bažnyčios. Visgi bokso ringo, pasak mero, čia tikrai nebus. Boksininkams bus skirtos patalpos Sporto centre.
Prie kirchės jau suplanuota nauja erdvė: bus čia ir vaikų aikštelė, ir žiemos sodas, ir parkas. Kitapus gatvės – jau ruošiamasi įrengti 22 vietų automobilių aikštelę. Bus ir gražu, ir funkcionalu, ir vaizdas kitas.
– Mano toks supratimas – jeigu yra pastatai, jie turi būti gyvi, – sako Kalvarijos savivaldybės meras. – Visiems norisi turėti savo vietą, į kurią metai iš metų gali investuoti ir žinoti, kad tai jau tavo. Nešeimyniška investuoti į svetimas patalpas, žinant, kad kažkada jas reikės atiduoti tikriesiems šeimininkams. Nematau prasmės ir investuoti į tokias patalpas, kur paskui reikia galvoti, kaip jomis atsikratyti.
Pastatyta, renovuota ir nėra gyvybės – kaip Akmenynuose. Tiek pinigų įdėta, o veiksmo nėra, – su apmaudu kalba N. Šidlauskas, primindamas, kad visa tai daroma ne iš kažkieno asmeninės kišenės, o iš visų savivaldybės gyventojų pinigų. Tad kiekviena investicija turi būti apgalvota, išdiskutuota ir naudinga žmonėms.
Komentarai nepriimami.