Lietuva ne kartą atlaikė bandymus ją nutautinti. Tai buvo daroma stengiantis įbrukti svetimą kalbą, atimant galimybę mokytis, skaityti, rašyti lietuviškai. Niekur kitur pasaulyje nėra žodžio „knygnešys“, jis išskirtinai lietuviškas. Keturiasdešimt metų (1864–1904) lietuviai net maldaknygės gimtąja kalba legaliai negalėjo turėti. Ir jei ne knygnešiai, dar nežinia, kaip būtų susiklostęs mūsų valstybės likimas. Džiaugiamės, kad knygnešių dvasia gyva ir šiandien. Kitokia forma, kitokiomis aplinkybėmis, bet gyva!
Knygnešių dvasia – tai meilė lietuviškai knygai, gimtajai kalbai. Visi, kas rašo, leidžia knygas, skatina jas skaityti – puoselėja knygnešių dvasią. Tai bibliotekininkai, žurnalistai, mokytojai, rašytojai, leidėjai. Dar niekada Lietuvoje nebuvo tiek daug rašančių ir leidžiančių knygas! Todėl gegužės 7-ajai daug dėmesio skiria ir patys kalbos puoselėtojai, vadindami tai profesine švente, ir valdžios atstovai, įvertinantys, kokios svarbos darbą Lietuvai dirba šių profesijų žmonės.
Įžanga į Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną įvyko išvakarėse, kuomet Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje biblio-tekoje buvo pristatyta rašytojos Virginos Šukytės knyga apie knyg-nešius „Pilkieji didvyriai“. Renginyje dalyvavo ir marijampolietis rašytojas Justinas Sajauskas. Apie tai plačiau galėsite skaityti gegužės 13 d. „Suvalkietyje“.
Kasmet žmones, kurie dirba su žodžiu, knyga, su komunikacija, pasveikina Marijampolės savivaldybės vadovai. Šiemet buvome pakviesti į verslo erdvę – Gedimino pasažą, kuriame įdomiomis istorijomis mus apžavėjo Marijampolės turizmo ir verslo informacijos centro „SMART Marijampolė“ gidė Jurgita Bubnienė. Išgirdome ir apie pasažą puošiančius piešinius, ir apie kates (jos jau beveik tapo Marijampolės simboliu), apie šios erdvės teikiamą naudą Marijampolės kultūriniam ir visuomeniniam gyvenimui.
Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda bei Komunikacijos skyriaus vedėja Neringa Tumelienė susirinkusiems linkėjo sėkmės nelengvame darbe. Informacijos bei dezinformacijos srautas šiais laikais yra milžiniškas, todėl teisingos žinutės pateikimas bei pozityvumas, sakė meras, yra itin aktualus, nes žodžio galia – didelė.
Šventė tęsėsi Marijampolės traukinių stotyje, kuri šįmet mini 100 metų jubiliejų. Viena gražiausių traukinių stočių Lietuvoje, „stočių perlas“ duris atvėrė 1925 metais, o jos atidaryme tąkart dalyvavo ir Prezidentas Aleksandras Stulginskis. Šiuo metu stotis yra kitokia nei buvo dar prieš gerą dešimtmetį ar seniau. Bilietų kasas pakeitė bilietų pardavimo terminalas, tvarkaraščius – elektroninė švieslentė.
Bet svarbiausia, kad stotis tapo atvira visuomenei ir įvairaus pobūdžio renginiams. Antrajame aukšte, kur anksčiau buvo keletas butų, įrengtos nedidelės jaukios erdvės. O į stoties bokštą, kuris buvo suprojektuotas kaip vandens bokštas, bet šios paskirties niekada neatliko, galėjome pakilti ir mes, renginio dalyviai. Drąsos, kopiant stačiais ugniagesių laiptais, žinoma, prireikė. Bet mums, žurnalistams, jos reikia kasdien, tik kiek kitokiose situacijose.
Po šio „išbandymo bokštu“ buvusioje bilietų kasų salėje klausėmės gyvos muzikos, skanavome desertą ir gerokai sužvarbę ekskursijoje šildėmės kava bei arbata, bendravome ir su kolegomis, ir su šventėje dalyvavusiais savivaldybės vadovais – meru Povilu Isoda, vicemerais Ričardu Bagdanavičiumi bei Artūru Visockiu, taip pat Savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vedėja Neringa Tumeliene.
Komentarai nepriimami.