Vasara jaunuoliams tampa pirmųjų darbo patirčių metu. Vis daugiau paauglių nori išnaudoti atostogas produktyviai, todėl ieško galimybių atrasti save, užsidirbti ir įgyti žinių. Nepilnamečiams šis noras gali tapti rimtu išbandymu. Tačiau ar tikrai, jaunuoliams dėl amžiaus, patirties stokos ir skeptiško darbdavių požiūrio, naujų galimybių durys taip ir neatsiveria?
Darbo nori daugelis
Šiltuoju metų laiku moksleiviai trumpam pamiršta vadovėlius, tačiau susidomi kitomis veiklomis. Viena jų – sezoninis darbas, kuris leistų prisiliesti prie savarankiško gyvenimo ir įgyti pirmosios profesinės patirties. „Nusprendžiau ieškoti darbo, nes norėjau būti mažiau priklausoma, užsidirbti savo pinigėlių, o, svarbiausia, įgauti vertingos darbinės patirties“, – atskleidžia 17-metė Agota Petrulytė.
Jos bendraamžė Austėja Kazlauskaitė sako, kad Marijampolės turizmo ir informacijos centre dirba jau trečia vasara. „Mane visada žavėjo suaugusių gyvenimas, norėjau jo paragauti, taip ir prasidėjo darbo paieškos“, – teigia ji.
Anot 16-metės Jonės Matukaitytės, prioritetas darbe buvo ne tik atlyginimas, bet ir patirtis, kuri būtų naudinga ateityje. „Darbą rasti tikrai nebuvo lengva, bet po ilgų paieškų mane priėmė“, – pripažįsta jaunuolė.
Haroldui Čemerkai iki pilnametystės liko vieneri metai, tačiau ieškoti darbo jis ryžosi jau dabar. Sako, taip nusprendė dėl to, kad pasibaigus mokslo metams trūko veiklos. „Labai greitai pavyko rasti darbą“, – atvirauja vaikinas.
Prioritetų didelių nekelia
Kalbinti jaunuoliai vienbalsiai atsakė, kad darbo specifika – ne prioritetas, visi į tai žvelgia kaip į galimybę tobulėti. „Svarbu, kad priimtų“, – sako Jonė. Tokia nuostata jaunuoliams padeda drąsiau žengti į darbo rinką ir priimti visas siūlomas galimybes, net jei jos ne visada atitinka svajonių profesiją.
– Įsidarbinau padavėjos padėjėja kavinėje. Apie šį darbą galvojau seniai, bet gal anksčiau nedrįsau dėti tiek pastangų paieškoms, todėl ir nepasisekdavo, – sako A. Petrulytė ir teigia, kad didelių lūkesčių ir pasirinkimų nebuvo, svarbiausia – žinios ir patirtys. – Vertinu ir noriai priimu viską, ką darbas man gali pasiūlyti, – atvirauja mergina.
Jonė ir Haroldas atskleidžia taip pat didelių reikalavimų darbui neturėję. Jų teigimu, darbą nepilnamečiams rasti ir taip sunku, todėl svarbiausia buvo jį gauti, o ne rinktis.
A. Kazlauskaitė dalijasi, kad prieš dvejus metus, kai Marijampolė buvo tapusi Jaunimo sostine, dalyvavo parodoje kartu su Turizmo ir informacijos centro direktore ir vadybininke. Anot merginos, tada ji buvo pastebėta, kaip drąsus ir komunikabilus žmogus, kuris galėtų prisijungti prie centro komandos. „Pasiūlė išbandyti savo jėgas, man labai patiko, todėl pasilikau ir grįžtu čia dirbti jau trečia vasara“, – prideda pašnekovė.
Pasiseka ne visiems
– Manau, daugelis darbdavių galvoja, kad mūsų karta – tinginiai, kurie nedirbs deramai. Nesakau, mums reikia skirti laiko, kad įgautume įgūdžių, išmoktume, todėl iš pradžių mūsų darbas nebus idealus, bet išmokę galime tapti puikia pagalba, – dalijasi mintimis A. Petrulytė.
Mergina pasakoja, kad artėjant vasarai pastebėdavo vis daugiau skelbimų apie darbo pasiūlymus nepilnamečiams, tačiau visi draugai, kurie bandė kandidatuoti, atsakymo iš darbdavių negavo.
A. Kazlauskaitė antrina sakydama, kad šiuo metu trūksta darbdavių, kurie nepabijotų priimti į darbą nepilnamečius. Anot jos, kartais jaunesnis žmogus gali į komandą įnešti daugiau naujų vėjų. „Reikėtų skatinti jaunimą išbandyti savo jėgas įvairiose srityse, manau, kad taip jiems net studijų metu bus lengviau mokytis ar įsidarbinti“, – dėsto Austėja.
J. Matukaitytė tikina, kad Marijampolėje įsidarbinti sunku, nes darbo vietų mažai, o darbdaviai nepilnamečių darbuotojų bijo dėl jų amžiaus, kiti – nenori priimti darbuotojo keletui mėnesių.
– Manau, kad informacijos internete apie darbo galimybes nėra mažai, bet visada gali būti daugiau. Dalis jaunuolių net nežino, kur gali ieškoti pasiūlymų, – sako Jonė.
Pasak jos, svarbiausias dalykas šiame kantrybės reikalaujančiame procese – nepasiduoti, nebijoti klysti, kalbėtis ir kuo daugiau išbandyti.
H. Čemerka nedaugžodžiauja ir pritaria Jonei: „Mano nuomone, visi nori dirbti ir užsidirbti, tik gal nepilnamečiams stinga drąsos, o darbdavių pasiūlymuose stinga laisvų darbo vietų, kurios galėtų būti skirtos 18 neturintiems moksleiviams“, – sako Haroldas.
Pasak A. Petrulytės, jaunuoliai, kurie liko šią vasarą be darbo, neturėtų nusiminti. „Jeigu jiems galvoje nėra tik pinigai, jie gali eiti savanoriauti. Taip, tai nėra pinigai, bet ateičiai labai naudingas ir pravartus dalykas“, – sako ji. Merginos teigimu, visi nuo kažkur turi pradėti, todėl rekomenduoja baimei vietos nepalikti.
Nors vasaros darbas ne visiems jaunuoliams yra lengvai pasiekiamas, daugelio jų atkaklumas ir ryžtas tobulėti leidžia įveikti visus barjerus. Net jei durys po pirmojo bandymo užsiveria, kitas gali tapti žingsniu į savarankišką ir siekiamą rytojų.
Sezoninis darbas yra ne tik apie pinigus, tai šansas išbandyti, pažinti ir atrasti save.
Komentarai nepriimami.