Spalio pabaigoje Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pranešė, kad daliai ūkininkų, įgyvendinančių Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) investicinius projektus, neužteks finansavimo. Ūkininkai sutriko – paskutinius KPP pinigus jie tikėjosi gauti dar iki šių metų pabaigos. Nacionalinė mokėjimo agentūra paaiškino, kad nėra ko nerimauti – KPP projektai kitąmet bus baigti finansuoti Strateginio plano lėšomis. Tai išgirdę, ūkininkai dar labiau sumišo, nes suprato, kad apmokėti sąskaitų artimiausiu metu nepavyks, o terminai – spaudžia.
Paramos atidėjimas kelia daug rizikų
KPP priemonė „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ūkininkams – viena patraukliausių. Gavę pagal ją finansavimą ūkininkai gali įsigyti naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, statyti naujus ar renovuoti senus statinius. 2014–2025 metais pagal šią priemonę patvirtinti 7326 projektai, kuriems skirta net 743 mln. eurų paramos.
ŽŪM paaiškina, kad dėl pandemijos, nestabilios geopolitinės padėties, žemės ūkio sektorių neigiamai paveikusių liūčių, daliai ūkininkų nepavyko įgyvendinti įsipareigojimų ir dalis projektų buvo nutraukti. Į KPP grįžo net 100 mln. eurų nepanaudotų lėšų. 2025 m. buvo skelbiamas papildomas supaprastintas paraiškų rinkimas. ŽŪM priėmė sprendimą finansuoti visas vienodą atrankos balų skaičių surinkusias paraiškas. Dėl to išaugo lėšų poreikis. NMA duomenimis, baigiantis priemonės įgyvendinimo laikotarpiui pastebėta, kad KPP biudžete trūksta 20,5 mln. Eur. patvirtintiems projektams finansuoti. Trūkstamą paramos sumą ūkininkams pasiūlyta išmokėti kitais metais, tačiau su tokiu siūlymu jie nesutinka. Anot ūkininkų, tai kelia papildomų rizikų ir neapibrėžtumo. Perkėlus projektus į kitą finansavimo šaltinį galimai keistųsi taisyklės ir pinigų išmokėjimo tvarka, todėl parama galėtų vėluoti arba sumažėti. Svarbiausia, kad kitais metais gavę pinigus jie vėluotų atsiskaityti su technikos tiekėjais ir darbų rangovais.
Pinigų nėra, atsiskaityti vis tiek reikia
Marijampolės savivaldybės Svetlicos kaime ūkininkaujantis Povilas Vaičiulis – vienas iš 163 ūkininkų, kuriam dėl KPP biudžete atsiradusios skylės iki šių metų pabaigos gali būti neišmokėta žadėta parama.
– Pamatęs kvietimą teikti paraišką pagal KPP priemonę, parengiau dokumentus ir mano paraiška buvo įvertinta teigiamai. Gavau patvirtinimą, kad gausiu paramą grūdų saugojimo bokštui įrengti ūkyje. Iš pradžių viskas vyko sklandžiai – numatyti mokėjimai buvo pervedami laiku – jokių požymių, kad baigiantis paramos įgyvendinimo laikotarpiui, susidursime su sunkumais, – pasakoja ūkininkas. – Iš visos man skirtos paramos liko neišmokėta paskutinė dalis – apie 20 proc. sumos. Šių pinigų laukiu, kad galėčiau atsiskaityti su tiekėjais. Negaliu likti jiems skolingas – tai grėstų sankcijomis, pakenktų mano reputacijai ir kreditingumui. Laimei, suma nėra labai didelė, tad, jei reikės, ieškosiu sprendimo: gal parduosiu grūdus, kuriuos planavau realizuoti pavasarį, tikėdamasis geresnių kainų.
Lengvatinės paskolos – viena iš galimų išeičių
Ūkininkas P. Vaičiulis sako, kad valdžios siūlymas išmokėti paramos lėšas Strateginio plano lėšomis kitais metais, nėra tinkamas variantas.
– Atsiskaityti reikia dabar, ne po mėnesio ar kelių. Daugeliu atvejų įranga pas ūkininkus jau sumontuota, darbai atlikti – liko tik apmokėti sąskaitas. Kai kurie ūkininkai atsiskaitė savo lėšomis, tačiau dabar laukia paramos pinigų, nes sumokėję už įrangą nebeturi pinigų kasdienėms ūkio reikmėms. Siūlymas paramos lėšas išmokėti tik kitais metais, panaudojant kito fondo lėšas, gal ir tinka valdžiai, tačiau mums toks sprendimas nėra palankus.
Esu įsitikinęs, kad galima rasti geresnį, visoms pusėms priimtiną variantą, – sako P. Vaičiulis.
Jis svarsto, kad valdžia galėtų ūkininkams suteikti lengvatines paskolas, kurias šie galėtų grąžinti, kai kitąmet gaus Strateginio plano lėšas. Gal vertėtų pasitelkti ir valstybės institucijų nenaudojamus finansinius išteklius, juos laikinai nukreipiant į NMA, kad ši galėtų laiku atsiskaityti su ūkininkais, o vėliau, gavusi suplanuotą finansavimą, tas lėšas joms grąžintų. Tokie sprendimai, anot P. Vaičiulio, padėtų išvengti dabartinės situacijos, kai problemos sprendimo našta gula ant ūkininkų pečių, nors jie jos nesukėlė.
Seimo narys K. Mažeika stoja ūkininkų pusėn
Ūkininko mintims pritaria ir Seimo narys Kęstutis Mažeika, kuris, beje, yra ir Seimo Kaimo reikalų komiteto narys. Jis teigia, kad šioje situacijoje pirmiausia turi būti atsižvelgta į ūkininkų interesus. Kaip ir P. Vaičiulis, parlamentaras svarsto, kad problemą padėtų išspręsti lengvatinės paskolos, papildomi finansiniai ištekliai ar skolinimasis iš valstybės rezervo.
Sūduvos pietinėje apygardoje į Seimą išrinktas K. Mažeika mano, kad dar nėra galutinai nuspręsta, jog pinigai ūkininkų sąskaitas pasieks kitąmet. Jis tikisi, kad vis dar įmanoma rasti būdą ūkininkams priklausančias lėšas išmokėti šiemet. Priešingu atveju, anot jo, valstybei gali tekti patirti nemenkų finansinių nuostolių.
– Ūkininkai galės kreiptis į teismą ir, didelė tikimybė, kad teisinius ginčus jie laimės. Juk yra sutartys, kuriomis NMA įsipareigojusi išmokėti konkrečias paramos sumas iki šių metų pabaigos, – atkreipia dėmesį K. Mažeika. – Jei skubiai nerasime lėšų projektų finansavimui, tai baigsis nepasitikėjimu institucijomis ir finansiniais nuostoliais tiek ūkininkams, tiek valdžios institucijoms, – įsitikinęs pašnekovas.
Paklaustas, ar teisinga viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija, kad NMA specialistai esą skambino ūkininkams, kuriems stokojama paramos lėšų, ir spaudė juos sutikti, kad išmokos būtų perkeltos į kitus metus, K. Mažeika šios informacijos nepaneigė.
– Teko apie tai girdėti. Jei taip iš tiesų buvo, tai galėtų būti vertinama kaip valstybės tarnautojo etikos pažeidimas, kai vietoje atsakomybės prisiėmimo bandoma neetiškai taisyti savo darbo broką. Apmaudu, jei darbuotojai ėmėsi tokios taktikos susiklosčiusiai situacijai spręsti, – teigė K. Mažeika.
Parlamentaras sakė ketinantis Seime kelti klausimą dėl galimybės ūkininkams paramą išmokėti dar šiemet.
– Nenoriu nieko kaltinti, tačiau akivaizdu, kad tai valstybės institucijų klaida. Palikti ūkininkus vienus su problema būtų nesąžininga. Todėl raginsiu kolegas prisiimti atsakomybę ir ieškoti sprendimo, kad lėšos ūkininkus pasiektų dar šiemet, – sakė Seimo narys.