Po sudėtingos širdies kraujagyslių šuntavimo operacijos žmogus iš ligoninės neišeina sveikas – jis dar labai pažeidžiamas. Jam skiriamas reabilitacinis gydymas, vėliau priežiūrą perima šeimos gydytojas, kuris laikydamasis rekomendacijų nurodo: per dvi savaites būtina apsilankyti pas kardiologą. Deja, čia ir prasideda „smagumas“. Registratūroje pacientui pasakoma, kad artimiausias vizitas – po pusmečio. Ką tokiu atveju daryti žmogui, kuriam reikia nuolat stebėti širdies būklę? Kodėl po sunkios operacijos jis paliekamas laukti bendroje eilėje, tarsi jo būklė nebebūtų sudėtinga? Ir kodėl niekas nepaaiškina, kas privalo prisiimti atsakomybę už tokio paciento medicininę priežiūrą?
Vienintelis šansas – kreiptis į privatų kardiologą
Į redakciją kreipėsi 74 metų marijampolietis Bernardas. Gruodžio pradžioje ištikus infarktui Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje gyventojui buvo atlikta trijų kraujagyslių šuntavimo operacija. Po to marijampoliečiui paskirta 20 parų reabilitacija Druskininkuose. Po reabilitacijos pacientas gavo nurodymą su visais dokumentais prisistatyti savo šeimos gydytojui, kuris nurodys tolesnius veiksmus, būtinus sveikatos priežiūrai. Šeimos gydytojas marijampoliečiui pasakė, kad jis turi per dvi savaites apsilankyti pas kardiologą, jam būtina konsultacija.
Marijampolėje eilės pas Konsultacinėje poliklinikoje dirbančius kardiologus – pusė ir daugiau metų, kituose miestuose panašiai. Kai pacientas susisiekė su Marijampolės ligoninės Konsultacijų poliklinika ir išdėstė ligos eigą, jam buvo pasakyta, kad anksčiausias laikas kardiologo konsultacijai – po trijų mėnesių.
Bernardui neliko ką daryti – jautėsi prastai, buvo neramu, tad susiskaičiavo pinigus ir kreipėsi į privačiai dirbantį kardiologą. Buvo priimtas ir pakonsultuotas per dvi savaites.
Laimė, žmogus galėjo sumokėti už konsultaciją. Pas privatų kardiologą vizitas kainuoja apie 100 eurų. O ką daryti tiems, kurie neturi santaupų? Juk gyvena iš pensijos.
Bandydamas patekti pas kardiologą Bernardas konsultavosi su kitais tokią pat operaciją turėjusiais likimo broliais. Visi sakė tą patį: buvo tik vienas kelias – registruotis pas privačiai dirbantį kardiologą. Aišku, buvo galima niekur neiti, bet gyventi žmonės nori.
Bernardas ir jo artimieji klausia, ar tokiu atveju, kai atlikta sudėtinga operacija, numatyta reabilitacija ir dar tęsiamas stebėjimas, kardiologas neturėtų paciento priimti be eilės. Ar paciento pas kardiologą neturėtų užregistruoti šeimos gydytojas? Ar tokiems pacientams, kaip onkologiniams ligoniams, neegzistuoja „žalieji koridoriai“? Ar tokie ligoniai paliekami likimo valiai: kaip sugeba – taip turi tvarkytis? Kas prisiima atsakomybę už paciento priežiūrą po reabilitacijos?
Atsakymai yra, bet jie nieko nekeičia
Atsakymų į šiuos klausimus ieškojome Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM). Situaciją komentavo SAM Komunikacijos skyriaus patarėjas Julijanas Gališanskis.
Patarėjo teigimu, apie eiles sveikatos priežiūros paslaugoms ministerijai žinoma, ši problema sprendžiama. Tikslas – trumpinti eiles, prioritetą skiriant didžiausios rizikos pacientams, įtrauktas į Vyriausybės programą.
– Pacientams, kurie norėtų paslaugas gauti greičiau, primename, kad kreipdamiesi dėl planinės pagalbos ir turėdami siuntimą jie gali patys laisvai pasirinkti sutartį su Valstybine ligonių kasa (VLK) sudariusią gydymo įstaigą – tiek viešąją, tiek privačią, kurioje gali gauti reikalingą paslaugą be papildomo mokesčio. Naudojantis šia galimybe gydymo įstaigų pasirinkimas tampa platesnis, – aiškino J. Gališanskis.
Komunikacijos patarėjo teigimu, išduodant siuntimą pas gydytoją specialistą, pacientui turi būti pasiūlytos bent trys gydymo įstaigos, kuriose teikiamos reikiamos paslaugos. Jei vis dėlto norima gydymo įstaiga neturi galimybės paskirti paslaugos suteikimo datos ir laiko (pvz., nepaskelbti paslaugų teikimo grafikai), ji turi pasiūlyti pacientą registruoti į laukiančiųjų sąrašą. Jei pacientas sutinka, atsiradus laisvam priėmimo laikui gydymo įstaiga į sąrašą įtrauktam žmogui automatiškai paskiria vizitą ir apie tai praneša.
Pasak SAM patarėjo, jeigu pacientui skiriamas ilgalaikis stebėjimas, tuomet turi būti vadovaujamasi Kardiologijos stacionarinių antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų aprašu. Jame sakoma, kad baigus aktyvų stacionarinį gydymą kardiologijos stacionarines antrinio ar tretinio lygio paslaugas teikiančioje įstaigoje, pacientą išrašantis gydytojas specialistas įvertina ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų pacientui poreikį ir teikia šeimos gydytojui rekomendacijas dėl paciento tolesnės sveikatos būklės priežiūros.
„Jei pacientas pasirenka ilgalaikį sveikatos būklės stebėjimą vykdyti toje pačioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (ASPĮ), vadovo nustatyta tvarka ligonis iš karto registruojamas į gydytojo specialisto paskirtą konsultaciją“, – aiškino J Gališanskis.
Patarėjo teigimu, Kardiologijos stacionarinių antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų apraše viename iš punktų sakoma, kad jei ASPĮ nėra teikiamos ambulatorinės kardiologijos paslaugos arba pacientas pageidauja šias paslaugas gauti kitoje ASPĮ, užpildomas ir į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą įkeliamas kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytas elektroninis medicinos dokumentas – siuntimas konsultacijai. Pacientas pats užsiregistruoja dėl gydytojo specialisto paskirtos konsultacijos pasirinktoje ASPĮ.
Aprašas taip pat numato atvejus, kai pacientas gali būti siunčiamas kardiologijos paslaugoms skubos tvarka.
Kardiologijos antrinio lygio paslaugoms, kurios turi būti suteiktos skubos tvarka, tai yra, ne vėliau kaip per 14 d. po siuntimo išdavimo, pacientas gali būti siunčiamas bet kokios profesinės kvalifikacijos gydytojo šiais atvejais: krūtinės anginos, įtariant širdies nepakankamumą, esant pasikartojančiai sinkopei, dėl onkologinių ligų, dėl persistuojančio prieširdžių virpėjimo, kai nėra širdies nepakankamumo ar ūminio vainikinių arterijų sindromo požymių, reikšmingos tachisistolijos.
Kitais skubiais atvejais, kurie čia nėra numatyti, pavyzdžiui, jei remiantis simptomais ir požymiais įtariamas miokardo infarktas arba nestabilioji krūtinės angina, pirmą kartą nustatytas simptominis prieširdžių virpėjimas ar plazdėjimas arba prieširdžių virpėjimas ar plazdėjimas yra lydimas skausmo krūtinėje arba širdies nepakankamumo ir (arba) nestabilios hemodinamikos požymių, pacientas turi kreiptis į skubios pagalbos skyrių skubiai pagalbai“, – sakė J. Gališanskis.
Jei skubios pagalbos ir skubios konsultacijos poreikio nėra, pacientas gali registruotis kardiologo konsultacijai bendra eile į pasirinktą įstaigą.
„Pažymėtina, kad kiekvienos gydymo įstaigos administracija organizuoja ir kontroliuoja asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą įstaigoje (registratūros darbą, pacientų registravimą paslaugoms, medicinos darbuotojų darbo grafikus ir kt.) ir turi užtikrinti, kad pacientai būtų užregistruoti ir gautų reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal galiojančių teisės aktų nuostatas“, – teigė Komunikacijos skyriaus patarėjas.