Žiema – ypatingas metas, galintis koreguoti įprastą daugelio profesijų darbo režimą. Kelininkai, augalininkyste užsiimantys ūkininkai, net garsieji Palangos verslininkai šaltojo sezono laukia be didelio entuziazmo. Tačiau ką galvoja praeiviai, spiginant šalčiui ir pučiant geležiniam vėjui, matydami ant stogo ar statybų aikštelėje dirbančius statybininkus? Ar užjaučia? Ar abejoja darbų kokybe? O gal tiesiog praeina pro šalį?
Žiema – ir technologinis iššūkis
Statybose žema oro temperatūra nėra tik apie tai, kad „šalta darbuotojams“. Įprasta, kad per šalčius privalomos pertraukos kas pusantros valandos, galimybė sušilti buitinėse patalpose, išgerti karštos arbatos. Bet, sakysite, ar nenukenčia darbų kokybė, technologiniai procesai ir sprendimai? Ar termometro stulpelis gali koreguoti kai kuriuos darbus?
Statantiems ar remontuojantiems savo namus neverta skubinti statybininkų, ypač kai oro temperatūra nukrenta iki -15°C laipsnių ar net žemiau. Ne veltui net stambios statybos bendrovės, esant dideliems šalčiams, darbus lauke stabdo, perkelia darbuotojus dirbti į vidų.
„Iki -5°C dar galima dirbti“
Praėjusią savaitę kalbintas Marijampolės UAB „Vidara“ vadovas Darius Kemeraitis teigė, kad jau trečią savaitę lauko darbai nevyksta. Statybininkai perkelti į kitus darbo barus, o administracija dirba su užsakovais, rengia sąmatas, planuoja būsimus darbus.
Paklaustas, kokia temperatūra laikoma kritine, D. Kemeraitis atsakė, kad iki -5°C laipsnių dar galima atlikti statybos darbus, tačiau itin svarbi ir kita sąlyga – krituliai. „Dengiant stogą sniegas ar šlapdriba stabdo procesą“, – pabrėžė jis.
Įmonėje žiema dažnai tampa ir atostogų laikotarpiu – ilsisi ne tik statybininkai, bet ir administracijos darbuotojai. „Tokia mūsų profesija. Ir ūkininkai žiemą atostogauja“, – sako D. Kemeraitis. Anot jo, skundų dėl darbo sąlygų įmonė nėra gavusi: darbuotojams skiriami šiltesni drabužiai, buitinėse patalpose galima sušilti. Kalbėdamas apie darbų kokybę, pašnekovas pabrėžė, kad geras meistras ją užtikrins net ir žiemą, tačiau, pavyzdžiui, dengiant stogą, darbai vyksta gerokai, gal net dvigubai lėčiau.
„Tokia mūsų duona“
Panašios praktikos laikosi ir Marijampolės UAB „Statybos ritmas“. Generalinis direktorius Danielius Pečiulis pasakojo, kad šaltuoju laikotarpiu įmonė dirba hibridiniu režimu. „Dauguma statybininkų žiemai turi vadinamąjį „darbų krepšelį“ – darbus šildomose patalpose arba po stogu, kur galima įjungti šildymą. Turintys sukauptų atostogų – jas išnaudoja. Šiuo metu atostogauja apie 20–30 proc. darbuotojų“, – teigė jis.
Pasak D. Pečiulio, iki -5°C laipsnių kai kuriuos darbus dar galima atlikti visai našiai, tačiau temperatūrai krentant našumas smarkiai mažėja ir dirbti ekonomiškai neapsimoka. Kai kuriuose objektuose yra oficialiai numatytos technologinės pertraukos, todėl esant žemai temperatūrai darbai stabdomi ir tęsiami tik jai pakilus. „Žiemą trukdo šaltis, vasarą – lietus, bet mes prie to pripratę. Tokia mūsų duona“, – sako jis.
Paklaustas, ar tiesa, jog, pavyzdžiui, betonavimo darbai negalimi esant žemesnei nei -15 laipsnių temperatūrai, vadovas teigė, jog tai mitas: „Liejant pamatus, kai yra žema temperatūra, betonui naudojami specialūs priedai. Tačiau yra darbų, kurių tikrai neatliekame šąlant“, – pabrėžė jis.
Abu pašnekovai sutaria, kad statybos, esant minusinei temperatūrai, galimos tik tada, kai naudojamos tam pritaikytos medžiagos, laikomasi gamintojų instrukcijų ir užtikrinami visi technologiniai režimai – šildymas, apsauga, kontrolė.