Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Propagandos tikslai ir su ja susijusios grėsmės

Saugumas informacinėje erdvėje, informacinis karas Lietuvoje. Priešiškų informacinių operacijų taikiniai ir tikslai mūsų šalyje. Kaip atpažinti propagandą, kaip nepasiduoti jos įtakai? Tai – šiandien itin aktualios temos. Apie jas kalbamės su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitike, vyriausiąja specialiste Aukse ŪSIENE.

Auksė ŪSIENĖ– Kaip propaganda skverbiasi į mūsų kasdienį gyvenimą?
– Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį vasario mėnesį mes išgyvenome ypatingą tautinį pakilimą. Dar niekad prie namų neplevėsavo tiek daug trispalvių. Minios žmonių veržėsi žiūrėti profesoriaus Liudo Mažylio atrasto Nepriklausomybės akto. TV ekranuose ir renginiuose dominavo šventinė nuotaika. Taip šventę matė didžioji dauguma mūsų šalies piliečių.
Kiek kitaip savo šalies gyventojams apie mūsų šventę pasakojo vienos kaimyninės šalies žurnalistė. Pasak jos, šalis esą paskendusi vidinėse rietenose, garbina prieštaringai vertinamas asmenybes, o Vilniaus Gedimino prospekte deginti laužai primena nacistinės Vokietijos paradus.
Šis žurnalistinis pasakojimas yra propagandinio – įnformacinio karo klasikinis pavyzdys, kai džiaugsmingą šventę, kuri kelia gyventojų pasididžiavimą savo valstybe, jos istorija, norima sumaišyti su purvais, kelti visuomenėje nusivylimo, nepasitenkinimo nuotaikas, mažinti piliečių pasitikėjimą valstybe, taip pat šmeižti ir falsifikuoti Lietuvos istoriją. Šiuo reportažu siekta sukelti ir priešiškumą mūsų šaliai, kadangi pateikiamas iškreiptas jos įvaizdis, esą mes esame nacizmą garbinanti valstybė.
– Kaip apibūdintumėte informacinį karą? Kokios jo ištakos?
– Jau pats žodžių junginys pasako, kad tai karas, o jo ginklas – informacija. Jeigu šiek tiek plačiau, tai informacinis karas – tam tikra informacinių priemonių visuma, nukreipta kurios nors vienos valstybės prieš kitą valstybę ar valstybes, siekiant paveikti tų valstybių visuomenes, jų nuotaikas ar valdžios sprendimų priėmimo procesą informacinio karo vykdytojo naudai. Šiandien jau niekam ne naujiena, kad prieš Lietuvą vykdomas itin intensyvus informacinis karas. Kiekvienas mes esame informacijos vartotojai, kasdien gauname ją skleidžiamą įvairiausiais būdais: per televiziją, radiją, internetą, socialinius tinklus, spaudą. Klausimas, ką vartojame, kokią informaciją gauname, iš kokių šaltinių ji mus pasiekia? Reikia suprasti, kad ta skleidžiama informacija nėra tik informavimas apie tam tikrus įvykius ar valstybėje, pasaulyje vykstančius procesus, dažnai tai propaganda blogąja šio žodžio prasme, kurios tikslas – sistemingai formuoti propagandos skleidėjui naudingą suvokimą.
Informacinio karo ištakos iš tikrųjų yra labai senos. Daliai Lietuvos visuomenės dar neblogai pažįstama sovietiniais laikais skleista propaganda ir apie pačią Sovietų sąjungą (kaip viskas yra gražu ir gerai), ir apie Vakarų pasaulį (kaip ten viskas baisu ir blogai). Iš istorijos žinome ir apie nacių skleistą propagandą ir Vokietijos piliečiams, ir užkariautų šalių visuomenėms, tačiau informacinio karo ištakos dar senesnės, jos iš tikrųjų siekia tūkstančius metų. Dar VI amžiuje prieš Kristų kinų mąstytojas ir karo meno žinovas Sun Tzu traktate „Karo menas“ yra rašęs, jog „menas yra ne kovoti kiekviename mūšyje, o sugebėti palaužti priešininko valią priešintis be kovos“.
– Kokie yra pagrindiniai propagandos, nedraugiškų žinučių, reportažų taikiniai Lietuvoje?
– Jau keletą metų pagrindiniai propagandos taikiniai yra Lietuvos istorija, kariuomenė, NATO aljansas, Europos Sąjunga, mūsų vidaus ir užsienio politika, kultūra. Deja, tenka konstatuoti, kad propaganda mus pasiekia ne tik iš nedraugiškų kaimyninių valstybių, konkrečiai iš Rusijos ir kai kuriais atvejais Baltarusijos, bet turime jos skleidėjų ir savo valstybės viduje. Čia kalbu apie tuos atvejus, kai negatyvi, melaginga informacija, dezinformacija, vadinamosios „fake news“ – netikros naujienos įvairiais būdais ir priemonėmis yra skleidžiamos tyčia, norint sukelti visuomenėje nepasitenkinimą, skatinti nusivylimo nuotaikas, klaidinti, skaldyti visuomenę. Ir tokia tyčinė veikla tikrai neturi nieko bendra su žodžio laisve ar kitokia nuomone, galimybėmis objektyviai kritikuoti valdžios veiksmus, ką mums užtik-rina Konstitucija ir demokratinė mūsų valstybės santvarka. Toks dezinformacijos pavyzdys yra šmeižto kampanija prieš vieną svarbiausių Lietuvos partizaninio karo vadų Adolfą Ramanauską-Vanagą. Tiksliai žinoma, jog rašytojos R. Vanagaitės mesti melagingi kaltinimai buvo pasitelkti nenorint, jos pačios žodžiais tariant, kad „metai būtų pavadinti KGB agento ir Tarybų Sąjungos apologeto vardu“. Taip pat šiuo precedento neturinčiu dezinformaciniu išpuoliu minėta rašytoja siekė kompromituoti, sumenkinti ir apšmeižti mūsų nacionalinį kovos už laisvę herojų, o su juo ir visą 1944–1953 m. partizaninį karą, vykusį po Antrojo pasaulinio karo.
– Kodėl kultūra tampa manipuliacijos priemone?
– Tikrai norėčiau ir neabejoju, jog ne aš viena, kad menas, kultūra nebūtų painiojami su politika, kaip mes dažnai girdime, bet deja, tenka konstatuoti, kad Rusija kultūrą jau daug metų išnaudoja savo informaciniams ir net geopolitiniams tikslams pasiekti. Daugelis mūsų šalies gyventojų dar prisimena, o kiti žino, kas 1940 metais važiavo į Maskvą „Stalino saulės“ parvežti. Juk iš esmės tai buvo vien kultūros ir švietimo atstovai, kurie paveikti sovietinės propagandos, ja įtikėję palaidojo Lietuvos valstybingumą. Ne išimtis – ir šie laikai. Vis dar tenka išgirsti ne tik iš Rusijos kultūrai atstovaujančių žmonių, kaip puiku buvo gyventi Sovietų sąjungoje, bet ir mūsų kultūros veikėjai kartais pasisako, švelniai tariant, keistai, kai prabyla ne apie kultūrą, bet apie mūsų šalies galimybes gintis, jas menkindami, kai priešina kariuomenę su kultūra, švietimu.
Pati kultūra manipuliacijos priemone tampa todėl, kad ji veikia emocijas, jausmus, kelia nostalgiją. Pasižiūri, pavyzdžiui, filmą „Trys sekundės“, kur rodoma SSRS krepšininkų pergalė prieš amerikiečius Miuncheno olimpinėse žaidynėse 1972 metais, ir nejučia pradedi sirgti ne už mūsų dabartinius sąjungininkus amerikiečius, bet už sovietinę krepšinio rinktinę. O juk filmas apie antrąją Lietuvos religiją – krepšinį, ir ten dar žaidžia mūsų legenda Modestas Paulauskas. Filmo kūrėjams šiuo atveju reikėjo tik teisingai sudėlioti propagandos žinutes, didžiojoje dalyje filmo scenų pridėti sovietinių simbolių ir pasisekimas garantuotas.
– Ar istorinės asmenybės gali būti naudojamos šiuose kariuose? Kaip?
– Jau minėjau, kad ne tik gali būti, bet ir naudojamos. Mano minėtas A. Ramanauskas-Vanagas arba Modestas Paulauskas. Mes turime visą istorinių asmenybių „panteoną“, kurie yra išnaudojami informaciniame kare: pradedant nuo pagoniškos Lietuvos valdovų Mindaugo, Gedimino, Algirdo ir kitų, teigiant, jog jie buvo visai ne lietuviai, o slavai ir stačiatikiai, baigiant 1944–1953 m. partizaninio karo vadų ir žymiausių partizanų šmeižimu, esą jie buvo banditai, nacistiniai nusikaltėliai, nekaltų civilių gyventojų žudikai.
– Kaip atpažinti dezinformaciją ir propagandą?
– Yra keletas klausimų, į kuriuos sau atsakius galime tai atpažinti: ar informacijos šaltinis patikimas, ar panaši informacija aptinkama ir kituose šaltiniuose, kuo remiamasi straipsnyje, reportaže, kam priklauso informacijos sklaidos šaltinis arba kas jį finansuoja, „kam naudinga“ skleidžiama vienokia ar kitokia „naujiena“. Be abejo, apskritai reikia domėtis tuo, kas vyksta šalyje, pasaulyje, žinoti savo istoriją, tuomet bus lengviau atpažinti ir priešišką naratyvą (pasakojimą). Taip pat kiek tai įmanoma patartina žinoti priešininko veikimo būdus ir tikslus, taktiką. Apskritai ilgalaikio informacinio karo tikslas yra paruošti mūsų šalį (kitas šalis, prieš kurias vykdomas informacinis karas taip pat), mūsų visuomenę galimai okupacijai. Ir tai visai nereiškia, kad ta okupacija bus rytoj, tai gali būti ir yra ilgalaikis strateginis tikslas, kad ir po 10 ar 30 metų. Pigiau yra milžiniškas lėšas kiekvienais metais skirti propagandai ir taip palaužti visuomenės valią priešintis, įtikinti pakeisti valstybės strateginio vystymosi kryptį, tarkime, į Rytus, o ne į Vakarus, nei pradėti atvirą ginkluotą konfliktą.
– Kaip kovoti su propaganda ir informacinėmis atakomis?
– Jau minėjau propagandos atpažinimo priemones, todėl vienas iš kovos būdų – žinojimas, kad tai vyksta, atsakingas informacijos vartojimas, taip pat dezinformacijos neplatinimas, nesidalijimas ja socialiniuose tinkluose. Be abejo, atsakingos ir tam tikros valstybinės institucijos, kurios stebi ir identifikuoja informacines atakas, apie tai informuoja visuomenę. Žurnalistai, rašantys apie informacinį karą, irgi prisideda prie jų atpažinimo, visuomenės švietimo, ačiū jiems.
– Kokie, jūsų nuomone, nauji projektai galėtų stiprinti tautinį identitetą?
– Nesakyčiau, kad tai turėtų būti kažkas labai nauja. Asmeniškai aš labai norėčiau, kad Lietuvoje ar net ir Holivude būtų sukurti stiprūs meniniai istoriniai filmai. Juk mes turime neįtikėtinai turtingą istoriją, pradedant nuo valstybingumo atsiradimo karaliaus Mindaugo laikais iki Sąjūdžio. Čia yra ir nuotykių, ir žygdarbių, ir pasiaukojimo, taip pat neįtikėtinų meilės istorijų. Būtų be galo šaunu, jei prie tokio ar ir kitų projektų prisidėtų ne tik valstybė, bet ir pilietiškas verslas.
– Ačiū už įdomų pokalbį.

Nuotrauka iš asmeninio pašnekovės albumo

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Baigiamoji projekto tema – „ES – sveikatos labui. Stiprūs kartu“

    2022-08-31Baigiamoji projekto tema – „ES – sveikatos labui. Stiprūs kartu“
    Marijampolės apskrities laikraštis „Suvalkietis“, drauge su partneriais įgyvendinantis Europos Komisijos remiamą projektą „Maži regionai – dideli pokyčiai. Tvarios Europos link“ projektui baigti pasirinko sveikatos apsaugos stiprinimo, padedant Europos Sąjungai, temą „ES – sveikatos labui. Stiprūs kartu“. Analizuojamai temai aptarti skyrėme du rugpjūčio 10-osios „Suvalkiečio“ laikraščio puslapius ir parengėme tris publikacijas: „ES – sveikatos labui. Stiprūs kartu“, „Lietuvoje jau dirba gerovės konsultantai“ ir „Beždžionių raupus PSO pripažino tarptautine ekstremaliąja situacija“. Šias publikacijas galite skaityti ir mūsų tinklapyje www.suvalkietis.lt. Baigiamajame nuo 2021 m. realizuojamo projekto etape siekdamas kuo išsamiau išanalizuoti nagrinėjamą temą projekto partneris – Marijampolė televizija parengė TV reportažą „Svari ES parama ...
  • Šiaudų arena prie Kazlų Rūdos – Lietuvos rekordų knygoje

    2022-08-31Šiaudų arena prie Kazlų Rūdos –  Lietuvos rekordų knygoje
    Liudo Mikalausko idėja koncertuoti šiaudų arenoje pateisino lūkesčius. Šią vasarą Kazlų Rūdos savivaldybė daugelį nustebino netradicinėse erdvėse surengtais koncertais, kurie susilaukė didžiulio žiūrovų susidomėjimo. Vienas toks Trečiojo tarptautinio Rimvydo Žigaičio menų festivalio koncertas buvo surengtas buvusioje Antanavo spirito gamykloje – čia grojo muzikantai iš Serbijos ir Estijos, o tris rugpjūčio vakarus muzikos mylėtojai buvo kviečiami į pirmąkart mūsų šalyje įrengtą „slow“ areną iš šiaudų ritinių Pinciškių kaime. Norėjosi kažko netradicinio Vienas iš idėjos sumanytojų, projekto meno vadovas, visoje šalyje žinomas operos solistas Liudas Mikalauskas sakė „Suvalkiečiui“, kad tokia idėja surengti koncertus arenoje iš šiaudų ritinių kilo jau prieš kelerius metus, kai internete pamatė ...
  • Sugrįžta klasikinės muzikos festivalis „Kultūros savaitė“

    2022-08-31Sugrįžta klasikinės muzikos festivalis „Kultūros savaitė“
    Klasikinės muzikos festivalis „Kultūros savaitė“ Marijampolėje kviečia į antrąjį, 2022 metų, sezoną. Rugsėjo 10–29 dienomis Marijampolėje ir jos apylinkėse bus surengti šeši koncertai, vyks edukacinė programa – atviri meistriškumo kursai vaikams ir interaktyvios paskaitos, užsiėmimai pedagogams. Muzika – kalba, kurią gali suprasti kiekvienas „Norime palikti bent mažutį ženklą gimtojo miesto kultūrinėje erdvėje“, – sako solistė Laura Latvaitytė-Zaman. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Festivalio organizatoriai marijampoliečiams puikiai pažįstami – dirigentas Marius Reklaitis, operos solistė Laura Latvaitytė-Zaman, pianistė Kamilė Zaveckaitė. Šiais metais jie susibūrė į bendrą įstaigą „Marijampolės filharmonija“. „Norime palikti bent mažutį ženklą gimtojo miesto kultūrinėje erdvėje, festivalio idėjomis ir atliekamu menu prisidėti prie Marijampolės, jos ...
  • Visa tiesa apie dantų implantų kainą

    2022-08-29Visa tiesa apie dantų implantų kainą
    Daugelis odontologų sutinka, kad, kai kalbama apie dantų keitimo galimybes, dantų implantai yra geriausias pasirinkimas. Dantų implantus pasirinkę pacientai dažniausiai būna patenkinti rezultatais. Taigi kodėl dantų implantai nėra pirmasis daugumos pacientų pasirinkimas? Tiesa ta, kad daugelis pacientų, norėdami pakeisti trūkstamus dantis, renkasi dalinius ar pilnus dantų protezus arba dantų tiltus ne todėl, kad nežino, jog galima rinktis dantų implantus, bet todėl, kad mano, jog dantų implantai jiems nebus prieinami. Ar tiesa, kad dantų implantai yra brangiausias pasirinkimas? Šv. Kristoforo odontologijos klinikos specialistai sutiko pateikti kelis svarbiausius faktus apie dantų implantų kainą. Nors tiesa, kad pradinės dantų implantų išlaidos yra didesnės nei ...
  • Patiriu smurtą – kur kreiptis pagalbos?

    2022-08-27Patiriu smurtą – kur kreiptis pagalbos?
    R. Butkevičiūtė sako: „Nužudykite viltį, kad tai baigsis, kol ši viltis nenužudė jūsų.“ Nerijaus Kuzmicko nuotrauka Smurtas nėra vien fizinis kito žmogaus sužalojimas – jis gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu, psichologiniu, ekonominiu ar seksualiniu kenkimu. Nors smurtas gali būti nematomas ar pateisinamas aukos ir visuomenės, o smurto žymės – slepiamos nuo aplinkos, svarbu suprasti, kad padariniai tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai yra milžiniški. Specializuotame kompleksiniame pagalbos centre (SKPC) dirbanti Moterų informacijos centro programų vadovė Rugilė Butkevičiūtė pažymi šiemet jaučiamą smurto atvejų padidėjimą. Anot jos, 2022 metų pirmąjį ketvirtį SKPC apie tai gavo 7303 pranešimus, o 2021 metų pirmą ketvirtį – 6191. ...
  • Kaip išrinkti dovaną vyrui?

    2022-08-25Kaip išrinkti dovaną vyrui?
    Metuose bent kelis kart būna tokios progos, kai sutuoktiniai vienas kitam dovanoja dovanas. Gimtadieniai, šventės, jubiliejai… O idėjų telkinys kada nors gali išsekti. Kiekviena žmona kada nors susidurs su šia dilema. Kokią dovaną išrinkti vyrui? Dažnai pasitelkiame savo vyro pasiūlymus, tačiau karts nuo karto norime paruošti staigmeną, kuri jį ne tik nustebintų, bet ir taptų geriausia dovana pasaulyje. Jūs, kaip artimiausias žmogus, pakankamai gerai pažįstate savo mylimąjį, kad galėtumėte lengvai žinoti jo skonį. Mes galime tik nukreipti jus teisingu keliu ir įkvėpti. Norint pasirinkti tinkamą dovaną vyrui, reikia atsakyti į klausimą: koks charakterio tipas jį lemia? Ar tai rimtas intelektualas, suktas ...
  • Kodėl burnos higiena yra tokia svarbi?

    2022-08-25Kodėl burnos higiena yra tokia svarbi?
    Ar žinojote, kad jūsų burnos sveikata rodo jūsų bendrą sveikatą arba, kad burnos problemos gali paveikti likusį jūsų kūną? Apsaugokite save sužinodami daugiau apie ryšį tarp jūsų burnos sveikatos ir bendros sveikatos. Koks ryšys tarp burnos sveikatos ir bendros sveikatos? Kaip ir kitose kūno vietose, jūsų burnoje gausu bakterijų – dažniausiai nekenksmingų. Tačiau jūsų burna yra virškinimo ir kvėpavimo takų įėjimo taškas, o kai kurios iš šių bakterijų gali sukelti ligas. Paprastai natūrali organizmo apsauga ir gera burnos sveikatos priežiūra, pvz., kasdienis dantų valymas šepetėliu ir dantų siūlu, padeda kontroliuoti bakterijas. Tačiau be tinkamos burnos higienos bakterijos gali pasiekti tokį ...
  • Turime jiems nusilenkti

    2022-08-24Turime jiems nusilenkti
    Ateiti į muziejų – tai patepti širdį medumi. Nes čia būsi sutiktas kaip artimas giminaitis, apkabintas, pakalbintas, pagaliau būsi pakviestas į tikrą puotą sielai! Būtent taip jautėsi susirinkusieji į Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejų, kurio unikaliajame rūsyje buvo atidaryta fotomenininko, Marijampolės metraštininko Romo Linionio fotokompozicijų paroda „Vinco Dovinės ainiai“. Romas Linionis, kukliai pristatydamas parodą, akcentavo, kad tokiu būdu norėjo nulenkti galvą prieš meistrus, kurie mūsų kraštą garsino ir tebegarsina, čia kūrė ar tebekuria menus, puoselėja istoriją ir kultūrą. „Tai nuo 1974–1975 metų fotografuoti menininkai, su kuriais buvau ir esu tame pačiame kelyje“, – sakė R. Linionis, pridurdamas, kad ši ...
  • „Marijampolė Music Park“ festivalis: vasarą išlydėsime su muzika

    2022-08-24„Marijampolė  Music Park“ festivalis:  vasarą išlydėsime su muzika
    E. Kasteckaitė vėl parengė puikią festivalio programą. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Marijampolėje prasideda jau devintasis vasaros muzikos festivalis „Marijampolė Music Park“, kuris per savaitę pristatys šešis įspūdingus koncertus ir projektus. Vasarą galėsime palydėti, klausydami nuostabios muzikos įvairiose, kartais ir labai netikėtose erdvėse. Šių metų festivalio tema – „Sugrįžimai ir duetai“. Festivalio meno vadovė ir organizatorė Eglė Kasteckaitė „Suvalkiečiui“ sakė, kad įvairias muzikines istorijas kurs duetai pačiomis plačiausiomis prasmėmis ir tai gali būti dviejų muzikantų, dviejų skirtingų meno sričių, dviejų muzikos žanrų, dviejų šalių skambesys. Svarbus ir sugrįžimų akcentas – festivalyje pasirodys Lietuvos muzikantai ir menininkai, sėkmingai kuriantys visame pasaulyje, o dabar sugrįžę į ...
  • Unikali paroda apie Amerikos indėnus

    2022-08-24Unikali paroda apie Amerikos indėnus
    Renginio dalyvius sveikino JAV ambasados Lietuvoje kultūros atašė M. Gaznavi. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Praėjusį trečiadienį Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje atidaryta Jungtinių Amerikos Valstijų fotografijos pionieriumi vadinamo etnologo Edvardo Šerifo Kurtiso (Edward Sheriff Curtis) fotografijų paroda „Šešėlių gaudytojas“. Ši paroda jau ketvirtus metus keliauja per Lietuvą ir unikalius jos darbus jau pamatė keliolikos mūsų šalies miestų bei miestelių gyventojai. Šiemet yra minimos Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių užmezgimo 100-osios metinės, tad naujoji paroda Sūduvos sostinėje skiriama šiai progai. Sveikindamas susirinkusius Marijampolės savivaldybės vicemeras Arūnas Visockis priminė, kad mūsų mieste dislokuoto kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione tarnauja ir amerikiečiai. Jis dėkojo JAV ...
  • Iš Kalvarijos – į Paryžių

    2022-08-24Iš Kalvarijos – į Paryžių
    Tokį šuolį stryktelėjo kalvarijietė Rugilė Akelytė, po gimnazijos baigimo pasirinkusi studijas mados pasaulio mekoje. Rugilė Akelytė: „Esu užsispyrusi ir mėgstu viską daryti savaip“. Gustės ADAMAVIČIŪTĖS nuotraukos „Paleisdavau vaizduotę ir…“ Jauno žmogaus ateities kelio pasirinkimas vieniems tarsi užprogramuotas genuose, kiti jį atranda iškart, treti pasiduoda srovei, nešančiai pirmyn, tikėdami, kad tai, kas tau skirta, tikrai bus pakeliui. Vienaip ar kitaip rinkdamiesi – laimingi tie, kurie suranda savo kelią. Savo kelio Rugilė ieškojo ilgai, bet intuityviai jautė, kad jis bus susijęs su menais. Iš pradžių traukė muzika. Pirmiausia Kalvarijos meno mokykloje užsigeidė išmokti skambinti gitara. Privalomos buvo ir fortepijono pamokos. Atsisėdusi prie instrumento mergina ne tik ...
  • Azartiniai lošimai – (ne)kaltas žaidimas?

    2022-08-24Azartiniai lošimai – (ne)kaltas žaidimas?
    S. Šolytė atkreipia dėmesį – pirmuoju ženklu, kad atsiranda priklausomybė nuo azartinių lošimų, gali būti pasikeitęs artimojo elgesys. Kartais „nekaltas pramoginis lošimas su draugais“ gali virsti nekontroliuojamu elgesiu – kankinančia problema, patologija, rimta priklausomybe nuo azartinių lošimų. Todėl būtina įvertinti šių „smagių pramogų“ grėsmę iš anksto. Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) gydytoja psichiatrė Sigita Šolytė atkreipia dėmesį į tyrimų duomenis, įrodančius, kad loterijos, kortų žaidimai siejami su vidutine patologinio lošimo rizika, o kazino lošimai – su didele patologinio lošimo rizika. Apie priklausomybę nuo azartinių lošimų, grėsmę, skaudžius padarinius ne tik lošiančiajam, bet ir jo aplinkai, kalbamės ir su RPLC socialine darbuotoja Svetlana ...
  • Analizavome vietos aktualijas ir atskleidėme, koks svarbus ES sanglaudos politikos vaidmuo regionui vystyti

    2022-08-24Analizavome vietos aktualijas ir atskleidėme, koks svarbus  ES sanglaudos politikos vaidmuo regionui vystyti
    Marijampolės apskrities laikraštis „Suvalkietis“ baigia įgyvendinti Europos Komisijos, atstovaujančios Europos Sąjungai (ES), remiamą projektą „Maži regionai – dideli pokyčiai. Tvarios Europos link“. Realizuodamas praėjusių metų rugsėjį startavusį projektą „Suvalkietis“ drauge su projekto partneriais Marijampolės televizija, taip pat vietos savivaldos vadovais, kompetentingais įvairių sričių ekspertais, nevyriausybinių organizacijų atstovais ir verslininkais kompleksiškai išanalizavo dvylika temų, skirtų socialinei atskirčiai mažinti, sveikatos priežiūrai gerinti, smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumui didinti ir žaliajai ekonomikai bei energetikai plėtoti. „Suvalkiečio“ parengtos analitinės autorinės pub­likacijos ir specialūs Marijampolės televizijos reportažai, vebinarai ir tinklalaidės buvo orientuoti į penkis pagrindinius 2021–2027 metų ES sanglaudos politikos programos tikslus. Laikraštyje publikuotus analitinius straipsnius, ...
  • Pirmoji personalinė medžio darbų paroda

    2022-08-20Pirmoji personalinė medžio darbų paroda
    Pirmąją personalinę savo darbų parodą Kalvarijos viešojoje bibliotekoje praėjusią savaitę pristatęs Arvydas Matulevičius nustebino produktyvumu. Parodoje – tik nedidelė dalis to, ką vyras laisvu nuo tiesioginio darbo metu sukūrė. Namuose Asavos kaime gimstantys medžio kūriniai puošia kitų sodybas, namus, o vienkiemyje sunkiai telpa darbai ir iš akmens, metalo, taip pat ir šeimininko nuo jaunystės sukauptos senovinių spynų, senų radijo aparatų, televizorių, plokštelių kolekcijos. Kai apie neįprastas Arvydo kolekcijas, kurios taip pat vertos ne vienos parodos, per medžio drožinių pristatymą bibliotekoje užsiminė jo draugas Antanas Lastauskas, A. Matulevičius tik šyptelėjo ir tyliai, tarsi teisindamasis, išsitarė: „Kitiems tie daiktai atrodo nieko verti, o ...
  • Sasnavoje prasidėjo trečiasis sakralinės muzikos festivalis „Ruduo ir muzika“

    2022-08-20Sasnavoje prasidėjo trečiasis sakralinės muzikos festivalis „Ruduo ir muzika“
    Klausytojus sužavėjo solisto E. Bavikino atliekami kūriniai iš senos giesmių knygos. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Sasnavos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje Žolinės išvakarėse po šv. Mišių, kurias aukojo parapijos klebonas Linas Baltrušaitis, buvo surengtas trečiojo sakralinės muzikos festivalio „Ruduo ir muzika“ koncertas, o vėliau parapijos namuose vyko agapė ir koncertavo Marijampolės kultūros centro kolektyvai. Šv. Mišiose giedojo žinomas operos solistas Egidijus Bavikinas, kuris po Mišių surengė ir solinį koncertą bažnyčioje. Šis koncertas buvo vienas iš trijų festivalio „Ruduo ir muzika“ renginių, dar du įvyks jau rudenį. Šiuos festivalius rengia asociacija „Sasnavos kraštiečių stuba“. Su pianiste Beata Vingraite koncertavęs E. Bavikinas prisiminė, jog čia, šioje ...
  • Bliuzas Šunskuose įgauna sparnus

    2022-08-20Bliuzas Šunskuose įgauna sparnus
    Kastytis Kerbedis Marijampolėje ar bliuzas Šunskuose? – tokį klausimą praėjusį šeštadienį sprendė muzikos mėgėjai. Pakankamai dėmesio ir savų žiūrovų sulaukė abu renginiai. Ypač smagu, kad jau ketvirtasis tarptautinis bliuzo festivalis „Suvalkų bliuzo aidas Lietuvoje“ vis labiau įsibėgėja, gausėja jo gerbėjų ratas ir čia apsilanko vis garsesni bliuzo atlikėjai. Viešosios įstaigos „Pasakyta padaryta“ ir Šunskų seniūnijos surengtas festivalis Šunskuose yra labai laukiamas šios muzikos gerbėjų. Festivalio siela, Šunskų seniūnas Rimantas Lekeckas prisimena, kaip sunku yra parinkti tinkamą vasaros savaitgalį, tikintis ir laukiant šiame festivalyje kuo daugiau žiūrovų.– Pirmąjį festivalį surengėme 2019-ųjų paskutinį liepos savaitgalį ir tik vėliau atėjo mintis, kad tuo metu ...
  • Paaiškėjo apšvietimo konkurso nugalėtojas

    2022-08-20Paaiškėjo apšvietimo  konkurso nugalėtojas
    Kazlų Rūdos savivaldybė kvietė Kazlų Rūdos miesto gyventojus, įmones, verslo atstovus apšviesti jiems priklausančius pastatus ir taip prisidėti prie miesto gražinimo. Noričių dalyvauti konkurse buvo prašoma užpildyti nustatytos formos paraišką bei atsiųsti tris pastato fasado nuotraukas – prieš įrengiant apšvietimą ir po jo. Šiais metais konkurse sudalyvavo du gyventojai – Jaunimo gatvėje gyvenantis Edgaras Degutis ir Vilniaus gatvės gyventoja Silvija Stankevičienė. Konkurse dalyvaujančių abiejų pastatų nuotraukos su apšvietimu (ir prieš įrengiant apšvietimą) buvo viešinamos Kazlų Rūdos savivaldybės „Facebook“ paskyroje nuo rugpjūčio 1 iki 16 dienos. Buvo nutarta, kad per tą laiką daugiausia patiktukų surinkusio ir pirmąją vietą laimėjusio namo savininkai ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.