Daugelis marijampoliečių puikiai pažįsta ir prisimena ilgametę Marijampolės savivaldybės administracijos darbuotoją, buvusią Vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovę Nijolę Popierienę. Dvidešimt metų šiame skyriuje dirbusi ir 2015 metais į užtarnautą poilsį išėjusi moteris ir šiandien yra aktyvi visuomenės narė, dalyvauja įvairiose veiklose, pilna gyvenimo džiaugsmo.
Dvidešimt metų atidavė darbui savivaldybėje
Kai derinome susitikimo laiką, ponia Nijolė turėjo peržiūrėti savo kalendorių, nes beveik kiekvieną dieną jame įrašyti įvairūs renginiai, užsiėmimai, kartais jų būna ir ne po vieną per dieną. Senjorė, pasakodama apie savo dabartinį gyvenimą, šypsosi – kartu su ja gyvenanti dukra neretai paklausia, kada ji bus namuose, ar jos pasimatys. Ir anūkai žino, kad jų močiutė labai aktyvi ir dažnai užsiėmusi.
Vaiko teisių apsaugos tarnyboje N. Popierienė pradėjo dirbti vos ją įkūrus, 1996 metais. Per tuos du dešimtmečius darbe buvo visko – ir gražių akimirkų, ir daug sudėtingų situacijų, kai šio skyriaus darbuotojos nukentėdavo nuo agresyvių ir neprognozuojamų žmonių. Artėjant pensiniam amžiui, vedėjos kadencija dar buvo pratęsta, o 2015 metais ponia Nijolė užvėrė Savivaldybės administracijos duris ir išėjo į užtarnautą poilsį.
Baigusi valdišką darbą išvyko į užsienį
– Žinojau, kad man, visą gyvenimą labai aktyviai dirbusiai ir buvusiai tarp žmonių, sprendusiai pačias įvairiausias problemas, iš pradžių bus nelengva psichologiškai. Tą žinojo ir mano artimieji, draugai. Tad, kai baigiau darbus, sulaukiau savo Vokietijoje gyvenančios jau į pensiją išėjusios pusseserės skambučio: atvažiuok, pagyvensi pas mane, pakeisi aplinką, apsiprasi prie naujų aplinkybių, prasiblaškysi.
Nuvažiavau, ten daug keliavome, nes keliones aš labai mėgstu, nuvykome ir į Prancūziją. Po kurio laiko man paskambino draugė iš Amerikos, paklausė, ką veikiu, o kai sužinojo, kad prasidėjo mano labai ilgos atostogos, pakvietė atvykti pas ją, nes ir anksčiau man dar dirbant ne kartą kvietė apsilankyti toje šalyje, – prisiminė ponia Nijolė.
Tad netrukus moteris susipakavo lagaminus ir išskrido į Jungtines Amerikos Valstijas. Ten daug keliavo, paskui grįžo į Lietuvą, ir vėl išvyko į Ameriką – ištisus ketverius metus ji taip gyveno tarp Lietuvos ir JAV.
Pravėrė Trečiojo amžiaus universiteto duris
– Jau baigdama savo darbo karjerą galvojau, kad Marijampolėje norėčiau lankyti Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) užsiėmimus. Apie TAU nemažai žinojau, nes Savivaldybės administracijoje kasmet būdavo rengiami susitikimai su nevyriausybinių organizacijų vadovais, juose dalyvaudavo ir TAU vadovė Onutė Sakalauskienė. Tad 2017 metais aš pirmą kartą pravėriau TAU duris, pasirinkau lankyti Stiliaus ir mados bei Teisės fakultetus, be to, dar lankiau anglų kalbos užsiėmimus, nes norėjau patobulinti šios kalbos įgūdžius.
Tuo metu skraidydavau į Ameriką, tad šios kalbos man dažnai prireikdavo. Apskritai anglų kalba mane seniai domino, net buvo minčių po vidurinės mokyklos ją studijuoti, bet pasirinkau kitus dalykus. Gavau TAU anglų kalbos studijų diplomą, per dvejus metus baigiau užsiėmimus ir Teisės fakultete, – prisiminė pašnekovė.
Tada ji pasirinko užsiėmimus Literatūros fakultete, dabar vėl lanko Stiliaus ir mados fakultetą. Be to, moteris visada mėgo dainuoti, tad vokalinio ansamblio vadovės Birutės Pavalkienės paklausė, ar galėtų dalyvauti moterų ansamblio „Jaunystės aidas“ veikloje, ir buvo į jį pakviesta. Jai šiame kolektyve labai patinka, čia ji dainuoja jau antrus metus, be to, dar dainuoja ir Marijampolės kultūros centro kolektyvuose – tremtinių chore „Godos“ bei senjorų chore „Bočiai“. Užsiėmimų, repeticijų, koncertų yra tiek, kad ji vos spėja suktis.
Auksinis amžius suteikė daug naujų galimybių
Pasak N. Popierienės, TAU veikla ją labai praturtina, puikius prisiminimus paliko kasmetės prieškalėdinės išvykos į Vokietiją, įdomūs susitikimai rengiami ir Marijampolėje, ir aplinkiniuose rajonuose. Ji labai mėgsta edukacijas, įvairias degustacijas ir panašius renginius.
– Daug visko įdomaus vyksta, bet pats svarbiausias dalykas yra bendravimas. Man tiesiog reikia žmonių ir aš pati dažnai juos užkalbinu, ir mane kalbina, nes turbūt jaučia, kad labai mėgstu bendrauti. Kartais net sulaukiu pastebėjimų, kad kažkas anksčiau nedrįsdavo mane pakalbinti, kai dar dirbau Savivaldybės administracijoje, nes atrodydavau griežta, reikli, o dabar gali taip paprastai pasikalbėti. Taigi bendrystė man yra pats svarbiausias dalykas, – teigė senjorė.
Pasak N. Popierienės, būtent šis amžius dabar yra auksinis ar netgi deimantinis, kai atsivėrė tiek daug įvairių galimybių, kai ji visko pamatė ir aplankė tiek daug, kiek niekada anksčiau per savo darbo metus. Moteris tvirtai įsitikinusi, kad gyvenimas yra labai gražus ir jis sudaro daug puikių galimybių pažinti, lavintis, bendrauti ir džiaugtis kiekviena praėjusia diena.
– Man gyvenimas dabar tikrai tiek visko daug duoda, turiu tiek puikių galimybių įgyvendinti savo norus ir troškimus, jog retsykiais pagalvoju, kad, matyt, tiek visko gaunu dėl to, kad ir pati nemažai daviau bei atidaviau. Marijampolėje yra puikių galimybių leisti laisvalaikį, gražūs parkai, daugybė kultūrinių renginių – tik spėk visur lankytis, – teigė ji.
Reikia ne dejuoti, o džiaugtis gyvenimu
Paklausta, ką pasakytų tiems, kurie nuolat dejuoja, kad gyventi sunku, kad viskas brangu, kad labai blogai, kad nėra ką veikti, kuo užsiimti, ponia Nijolė teigia, kad to negatyvo ji girdi nemažai, bet tada pašnekovui pasiūlo skaityti knygas, nueiti į renginius Kultūros centre, o jei bilietas atrodo brangus, tai į nemokamus koncertus, knygų pristatymus, parodas, kurių mieste nuolat organizuojama daug. Galima tiesiog išeiti pasivaikščioti po miesto parkus, aikšteles, pakvėpuoti grynu oru, pasigėrėti gamta, kuri labai graži bet kuriuo metų laiku.
Anot energija spinduliuojančios ponios Nijolės, atrodo, tai tokie išties labai paprasti dalykai, bet kartais jos bendraamžiai net nustemba, išgirdę tokius siūlymus. Kartais ji ir pati, jei turi laiko, pasisiūlo kokią draugę palydėti iki parko ir pasivaikščioti, maisto gulbėms Šešupėje nunešti.
– Kiek dar sveikata leis, kiek kojos neš, tiek visur eisiu, dalyvausiu, domėsiuosi, nes kitokio gyvenimo dabar net ir neįsivaizduoju. Galva pilna minčių, planų, jau artimiausiu metu ruošiu naujus projektus Savivaldybei mūsų veiklai finansuoti, laukia repeticijos, koncertai, pasirodymai. Esu išties laimingas žmogus ir siūlau kiekvienam, sulaukusiam šio amžiaus, atrasti nors ir mažiausius bei paprasčiausius gyvenimo džiaugsmus, – kvietė N. Popierienė.
Komentarai nepriimami.