Galite klausyti ir straipsnio garso įrašą
Šalies mokymo įstaigose devintųjų klasių mokiniams šiais mokslo metais rengiamas pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas. Pirmieji bandomieji pilietiškumo ir gynybos įgūdžių mokymai devintokams vyko 2022-ųjų pavasarį. Tuomet iš juose dalyvavusių mokyklų sulaukta teigiamų atsiliepimų ir palaikymo. Mokyklų vadovai teigė, kad vaikai aktyviai įsitraukė tiek į teorinius mokymus, tiek į išbandymų žygį, kuriame galėjo pritaikyti įgytas žinias.
Kursas moksleiviams taps privalomu
Projektą „Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas devintokams“ Lietuvos šaulių sąjunga įgyvendina kartu su Krašto apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijomis. Šiais, 2023–2024, mokslo metais išgyvenimo įgūdžių bei pilietiškumo pradmenų iš viso mokysis pusė visų devintokų, o 2024–2025 mokslo metais kursas bus privalomas visiems bendrojo lavinimo moksleiviams ir gimnazistams.
Visoje Lietuvoje yra daugiau kaip 1300 klasių, kuriose mokosi devintokai. Marijampolės apskrityje, kaip ir visoje šalyje, šiemet iki mokslo metų pabaigos įgūdžius įgis maždaug pusė visų devintokų, o ateinančiais mokslo metais kursai taps privalomi visiems 16-mečiams. Tai numatyta ir Seime patvirtintoje pilietinio pasipriešinimo strategijoje.
naudą.
Kaip vyksta šie kursai, ko juose išmoksta devintokai, kaip jiems tokia veikla patinka, domėjomės Marijampolės Šv. Cecilijos gimnazijoje. Čia kursai vyko tris praėjusios savaitės dienas.
Ir teorinė dalis, ir praktika
Kai apsilankėme gimnazijoje, dalis mokinių šiltą pavasario dieną mokėsi šaudyti pneumatiniais ginklais gimnazijos kieme, kita dalis dalyvavo pirmosios pagalbos mokymo kurse. Kursų instruktorė Daiva Vaišnorienė papasakojo, kad jaunus žmones sudomino pirmąją dieną surengta pilietiškumo pamoka, kurią labai įdomiai vedė dimisijos pulkininkas Eugenijus Vosylius.
„Kursuose turime ir praktinę dalį apie išgyvenimo įgūdžius, ką reikia daryti, jei liekame be įprastų patogumų, be interneto, elektros, ir gyvenimo sąlygos kardinaliai pasikeičia. Tad vaikai mokėsi, kaip pasistatyti užuovėją, naudojant paprastus dalykus, įskelti laužą skeltuvu, kaip virvėmis užsirišti gelbėjimo kilpą ar įsirengti perkėlą“, – pasakojo instruktorė.
Pasak jos, šiuose kursuose per trumpą laiką jaunuoliai gal nebūtinai išmoks taikliai šaudyti, bet jie jau žinos, kas yra ginklas, kaip jį laikyti, kur taikytis, kas yra taikiklis ir kaip saugiai elgtis su ginklu. Pirmosios medicinos pagalbos kursas mokiniams leidžia įvertinti esamą situaciją, esant reikalui, stabdyti kraujavimą, daryti dirbtinį širdies masažą, ir tai svarbūs dalykai nebūtinai karinės situacijos metu.
Ne muštruoja, o stengiasi pamokyti
„Jaunimui šios veiklos patinka. Moksleivių motyvacija iš karto tik atėjus nebūna šimtaprocentinė. Iš pradžių jie dar nežino, ko čia mokysime, bet stengiamės bendrauti paprastai, natūraliai, ir jie pamažu įsitraukia į praktines veiklas, pamato, kad mes ne kariai, kurie atėjo muštruoti, o žmonės, kurie siekia padiskutuoti, pagelbėti ir pamokyti. Tad jie atsikrato baimių ir priešiškų nuostatų, o po trijų dienų atsisveikindami vyrukai paspaudžia ranką, merginos ir apsikabina“, – pasakojo D. Vaišnorienė.
Jos klausėme, kaip mokiniai vertina šį kursą, ar jiems tai nėra tik puiki proga praleisti pamokas? Pašnekovė teigė, kad iš visų kursą išklaususių mokinių buvo vos pora, kurie sakė, kad geriausia kursų dalis buvo galimybė neiti į pamokas.
Daugeliui patinka praktiniai užsiėmimai, atsakymuose mokiniai teigia, kad nemažai sužinojo, jaučiasi tvirčiau, geriau supranta, ką reiškia būti savo valstybės piliečiu. Jie supranta, kad po kurso turi daugiau galimybių pagelbėti vienas kitam ar savo artimiesiems kokių nors nelaimių atveju. Po medicinos kurso netgi būna mokinių, kurie sako, kad ateityje norėtų rinktis mediko ar paramediko kelią ir gelbėti gyvybes.
Kai kas apsisprendžia stoti į jaunųjų šaulių organizaciją, kai kam pasikeičia išankstinės nuostatos ir požiūris į tarnybą Lietuvos kariuomenėje.
Motyvacija priklauso ir nuo vietos
„Išgirdusios apie šiuos pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursus ir kitos mokyklos kreipiasi į Šaulių sąjungą, nes tokių kursų nori. Šį pavasarį sulaukėme dar keturių Marijampolės apskrities švietimo įstaigų prašymų ir jas įtraukėme į planus.
Aš pati su mokiniais dirbu nuo kovo pradžios ir Šv. Cecilijos gimnazija man penktoji švietimo įstaiga, kur vedu kursus. Įdomu, kad skirtingose vietovėse skiriasi ir juos lankančių mokinių motyvacija – ji yra didesnė pasienio zonos mokyklose, ir tą pajutau Gražiškių bei Kybartų švietimo įstaigose – gal kad ten mokiniai dažniau susitinka su pasieniečiais, daugiau žino tas veiklas, greičiau į jas įsitraukia, o miesto vaikus reikia labiau „prisijaukinti“, – teigė instruktorė.
Pradėjus šalies mokyklose organizuoti šiuos kursus, susidurta ir su instruktorių trūkumu. Instruktoriais ne kiekvienas gali dirbti ir jų poreikis yra nemažas, kadangi reikia žmonių, kurie gali ir su vaikais dirbti, ir turi pedagoginį-psichologinį išsilavinimą arba bent jau yra išklausę pedagoginių-psichologinių žinių kursą. Šiam kursui reikalingi ir tam tikri baziniai įgūdžiai, kurių turi šauliai, kariai savanoriai, pasieniečiai arba nuolatinės tarnybos kariai. Marijampolėje D. Vaišnorienė kursus vedė su dar dviem instruktoriais Mariumi Mureika ir Mindaugu Keršiu.
Instruktorei – galimybė save realizuoti
„Aš pati esu matematikos mokytoja, turiu 32 metų darbo stažą, ir dėl problemų švietimo sistemoje atsidūriau kryžkelėje. Man reikėjo pertraukos apmąstyti, kas vyksta šioje sistemoje, tad nusprendžiau bent kuriam laikui atsitraukti nuo mokytojos darbo. Man patinka dirbti su vaikais, bet su ta dabartine švietimo politika negalėjau sutikti. Dabar realizuoju save šiame darbe, džiaugiuosi, kad pasitaikė galimybė dirbti su šauliais, ir kartu neatitrūkstu nuo vaikų“, – sakė D. Vaišnorienė.
Šių kursų grafikas jau sudarytas iki mokslo metų pabaigos. Artimiausiu metu jie bus organizuoti Virbalyje, Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje, Marijampolės profesinio rengimo centre ir trijuose centro skyriuose, taip pat Liudvinavo Kazio Borutos gimnazijoje. Kol yra tokia geopolitinė situacija, jie tikrai vyks ir toliau, o kaip bus ateityje, dar neaišku. Gal kursas kažkiek keisis, jį perims rengti pačios mokyklos.
Paklausta, kokia jos nuomonė dėl visuotinio šaukimo, instruktorė teigė, kad bazines gynybos žinias pravartu įgyti visiems, ir žmonės savo civilinį gyvenimą sustabdytų ne metams ar dviems, o tik 6 mėnesiams, ir tai nėra ilgai. Labai svarbu jauniems žmonėms šalia visų kitų dalykų išmokti ir drausmės, atsakomybės suvokimo. Jau ir po šių kursų moksleiviai gali bent truputį daugiau jaustis Lietuvos piliečiais.
Moksleiviai atliktų savo pareigą
Apie tai, ko mokosi kursuose, taip pat apie požiūrį į privalomąją karo tarnybą kalbinome ir kursų dalyvius. Devintokas Denisas Bubelis sakė, kad kursų metu buvo įdomu pasimokyti šaudyti, jam patiko ir teorinė kursų dalis, nes sužinojo nemažai praktinių dalykų, kaip elgtis ekstremaliomis sąlygomis. Anot Deniso, jeigu būtų visuotinis šaukimas ir reikėtų, jis eitų tarnauti į kariuomenę ir kažkokių ypatingų baimių nejaustų.
Panašiai kalbėjo ir kitas Šv. Cecilijos gimnazijos devintokas Matas Stanulis: „Savanoriškai tarnauti į kariuomenę turbūt kad neičiau, bet manau, kad jei tikrai reikėtų ir būtų privalomas šaukimas, tai tarnybą tam tikrą laikotarpį atlikčiau“.
Mato nuomone, pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursai tikrai yra naudingi. „Gavome nemažai reikalingų žinių, ką, pavyzdžiui, daryti, jei esant ekstremalioms sąlygoms šalia nėra šeimos narių, jie darbe ar mokykloje, kaip suderinti veiksmus, kur susitikti, kaip susitarti. Manau, svarbu buvo ir išmokti, ką reikėtų pasiruošti ir kokius daiktus susidėti į išgyvenimo krepšį. Laukiame ir žygio į Marių parką, kurio metu galėsime praktiškai pritaikyti tai, ko išmokome per šias dienas“, – sakė vaikinas.
Savo nuomone apie kursus pasidalino ir Šv. Cecilijos gimnazijos direktorius kun. Donatas Jasulaitis: „Labai džiaugiuosi tuo, kad šie kursai vyksta mūsų gimnazijoje, nes jie mūsų jaunimui yra labai svarbūs. Mūsų gimnazijos mokiniai apskritai yra labai patriotiški, susitelkę, jie gerai supranta tokių dalykų reikšmę ir svarbą. Darome viską, kad gimnazija išaugintų motyvuotus, savo tėvynę mylinčius ir ją ginti pasiruošusius jaunus žmones“.
Egidijus Papečkys, Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vadas, paklaustas, ar Šaulių sąjungos veikla išties pastaruoju metu sulaukia didesnio gyventojų, ypač jaunimo, susidomėjimo, pripažino, kad Lietuvos šaulių sąjunga tikrai sulaukia didesnio gyventojų ir jaunuolių dėmesio. „Žmonės nori prisiimti atsakomybę už save ir už savo bendruomenę, išmokti pasirūpinti savimi, savo artimaisiais, draugais ir kaimynais, – teigė E. Papečkys. – Svarbiausia, kad kiekvienas nepriklausomai nuo jo amžiaus, išsilavinimo, fizinių galimybių Šaulių sąjungoje ras savo vietą ir būrelį bendraminčių“.
Komentarai nepriimami.