Vis daugiau ūkininkų atranda sėjos kalendorių, kuriame surašytos tikslios datos, kada rekomenduojama sodinti tam tikras augalų ir medžių rūšis. Tai tikrai revoliucinis atradimas, nes tinkamu laiku pasodinti augalai duoda geresnį derlių ir yra atsparesni temperatūrų pokyčiams, ligoms ir netgi kenkėjams. Ekologiniam ūkiui tai vienas iš svarbiausių momentų, į kurį būtina atsižvelgti. Sėjos kalendorius gana tiksliai pasakyti, kada sodinti žirnius, pomidorus, bulves, javus ir t.t.
Atrodo, kaip dar vienas horoskopas ar senolių pasakos apie skraidantį-tupintį gandrą, ar poreikį turėti pinigų, kai išgirsti miške kukuojančią gegutę? Tikrai ne! Tai labai rimtas ir moksliniais skaičiavimais paremtas kalendorius, kuris remiasi Mėnulio fazėmis, elektromagnetiniais laukais, kometų pozicijomis ir saulės užtemimais. Vis dar sunku patikėti, kad tai gali būti tikra ir teisinga? Daugeliui atrodo būtent taip…
Sėjos kalendorius – tūkstančių metų patirtis
Sėjos kalendorius yra ne šiuolaikinis išradimas. Taip, jis pasitelkia sudėtingus meteorologinius skaičiavimus, duomenis analizuojančius superkompiuterius ir tikriausiai dirbtinį intelektą. Tačiau pats sėjos mokslas ir žinios buvo kaupiamos pastaruosius 12 000 metų. Iš kur toks skaičius?
Archeologų duomenimis, prieš 12 000 metų žmonija smarkiai pasikeitė. Iki tol buvę medžiotojai ir rinkėjai, žmonės pradėjo gyventi sėsliau. Iki tol jie keliavo ieškodami laukinių augalų, žvėrių ir žuvies pilnų upių. Maždaug prieš 12 000 metų, žmonių bendruomenės pristabdė savo arklius ir pradėjo patys dirbti žemę, kad apsirūpintų maistu. Štai nuo to laiko jie pradėjo stebėti, kada į supurentą žemę suberta rugių ar morkų sėkla atneša didesnį derlių. Per daugybę metų buvo pastebėti tam tikri dėsningumai. Pavyzdžiui, jei mėnulis yra pilnas, giliau į žemę pasodintos sėklos geriau prigyja ir duoda geresnį derlių. Kai sėklos yra beriamos į žemės paviršių, geresnis derlius būna jauno mėnulio fazėje.
Šios žinios buvo stebimos, kaupiamos ir perduodamos iš kartos į kartą. Pirmykštėse bendruomenėse kalendorius buvo paremtas Mėnulio fazėmis, nes pagal jas žmonės žinojo, ką ir kaip sodinti. Nemažai žinių buvo prarasta laiko tėkmėje, tačiau pagrindai išliko ir davė pradžią agronomijos mokslui.
Susikūrus pirmosioms didelėms civilizacijoms, buvo įvedami nauji kalendoriai žmonių gyvenimui valdyti (Julijaus, Grigaliaus kalendoriai ir kiti), tačiau žemės ūkiui ir toliau galiojo tas pats kalendorius ir principai.
Kodėl?
Kodėl Mėnulis svarbesnis už Saulę?
Žmogaus gyvenimui patogesnis yra Saulės kalendorius su mėnesiais, 30 ar 31 diena, metais, sudarytais iš 12 mėnesių. Žemės ūkis priklauso nuo Mėnulio, o Saulės aktyvumas gali sukelti tik tam tikrus kataklizmus.
Kodėl?
Viskas labai paprasta. Ar žinote, kas yra potvynis ir atoslūgis jūroje ir vandenyne? Tai elementari astrofizika – Mėnulis savo gravitacine jėga pritraukia vandenį tam tikrose vietose, todėl jo lygis krenta ir grįžta į savo poziciją. Jei šis principas galioja vandenyne, kodėl gi negali galioti ir dirvožemyje, kuriame taip pat kaupiasi vanduo. Vienus daugiau, kitur mažiau. Kai ateina mėnulio pilnatis, jo trauka sustiprėja, ir gilesniame dirvožemio sluoksnyje esantis vanduo kyla į dirvožemio paviršių. Ten pasodintoms sėkloms labai reikia drėgmės, todėl jos geriau prigyja.
Sėjos kalendorius yra sudaromas ne tik pagal mėnulį, bet ir pagal elektromagnetinius laukus, šalčio atsparumo zonas ar net saulės ar mėnulio užtemimus. Kai kur atsižvelgiama net į astrologiją – žvaigždynų išsidėstymą. Bet apie tai – kitame straipsnyje.
Komentarai nepriimami.