Galite klausyti ir straipsnio garso įrašą
Kaune veikianti prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus yra vienintelė tokia institucija Lietuvoje, kurios steigimo idėja atkeliavo iš Jungtinių Amerikos Valstijų. JAV tokias bibliotekas-muziejus turi kiekvienas šios šalies prezidentas. Europoje, be Kauno, dar veikia Čekijos sostinėje Prahoje įkurta tos šalies prezidento Vaclavo Havelo biblioteka-muziejus. Kaune ši institucija atidaryta 2016 metų balandžio 29-ąją, nors jos steigimo idėja gimė gerokai anksčiau.
Autoriaus nuotraukos
Panaudojo dalį savo šeimos žemės
Marijampolėje neseniai viešėjo prezidento V. Adamkaus bibliotekos-muziejaus direktorius istorikas Arūnas Antanaitis, vadovaujantis šiai institucijai nuo pat jos atidarymo. Jis turi sukaupęs daug žinių apie prezidentinių bibliotekų tradiciją, atkeliavusią iš už Atlanto.
– Prezidentinių bibliotekų tradicija gimė Amerikoje. Pirmasis tokią biblioteką-muziejų įsteigė prezidentas Franklinas Ruzveltas, prezidentu buvęs 1933–1945 metais. Jis buvo istorikas pagal išsilavinimą, tad baigiantis kadencijai pradėjo rūpintis, kur dės savo sukauptą asmeninį archyvą. Prieš tai buvusių Amerikos prezidentų archyvai buvo išsisklaidę, nesukomplektuoti, o būtent F. Ruzveltas nutarė sudėti viską į vieną vietą.
Tam reikalui jis panaudojo dalį savo šeimos žemės, kurioje pastatė namą ir viską ten perkėlė. Taigi tai vieta, kur yra prezidento daiktai, ji tapo viešai prieinama, ten atsirado ir muziejus. Nuo F. Ruzvelto laikų JAV tokias institucijas turi visi prezidentai. Baltuosius rūmus palikęs prezidentas iš jų išsineša visus savo daiktus, palieka rūmus tuščius ir tada steigia prezidentinę biblioteką. Europoje su šia amerikietiška tradicija susijusi tik mūsų ir V. Havelo biblioteka-muziejus Prahoje, nors įvairiose Europos šalyse yra ir įvairių centrų, institutų, susijusių su prezidentais, – pasakojo A. Antanaitis.
Svariai parėmė Kazickų fondas
Be abejo, sprendimą įkurti tokią instituciją būtent Kaune lėmė tai, kad prezidentas V. Adamkus daug metų gyveno ir dirbo JAV, buvo gerai susipažinęs su jų veikla, ne vienoje ir lankėsi bei įsitikino, kad tai sėkmingas projektas, sulaukiantis visuomenės dėmesio. A. Antanaitis prisimena, kad pati idėja steigti biblioteką-muziejų Kaune pirmą kartą buvo įvardinta, kai profesorius Egidijus Aleksandravičius ir verslininkas Juozas Kazickas kartu sėdėjo pas prezidentą namuose ir tada E. Aleksandravičius paklausė: ar nemanote, kad reikia ją steigti ir pas mus?
– Pats V. Adamkus tada buvo kuklesnis, dar abejojo, bet būtent J. Kazickas buvo tas žmogus, kuris iš karto pasakė – darome, steigiame, puiki idėja. Labai svarbu ir tai, kad šis šviesaus atminimo J. Kazicko žodis buvo palydėtas veiksmu, nes tada Kazickų fondas labai dosniai paaukojo kuriamai institucijai ir dar ilgokai ji veikė naudodama šio fondo lėšas, – teigė direktorius.
2011 metais prezidentas V. Adamkaus, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Kauno miesto savivaldybė pasirašė V. Adamkaus bibliotekos-muziejaus steigimo sutartį ir pagal ją savivaldybė naujai kuriamai institucijai atidavė istorinį pastatą S. Daukanto gatvėje. Jame tarpukariu, kai Kaunas buvo Laikinąja sostine, veikė Užsienio reikalų ministerija.
Šis pastatas tada buvo labai apleistas, iš pradžių dirbta gerokai apšiurusiose patalpose ir ieškota pinigų pastatui sutvarkyti, po to vyko remonto darbai ir prieš aštuonerius metus jis buvo iškilmingai atidarytas.
Marijampolė gali didžiuotis savo prezidentu
Paklaustas, koks šiandien yra šis muziejus, kokias veiklas vykdo, direktorius sakė, kad labai glaudžiai bendradarbiaujama su VDU Lietuvių išeivijos institutu, kuris yra mokslinė institucija, o biblioteka-muziejus ir jo darbuotojai stengiasi populiariąja kalba papasakoti istoriją ir perteikti prezidentinės veiklos ypatumus. Daug dirbama su kitais šalies muziejais, nuolat rengiamos parodos, knygų pristatymai, susitikimai su išeivijos atstovais, priimami lankytojai, kurių tikrai netrūksta, ypač šaltuoju metų laiku.
Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka
Pokalbio metu A. Antanaitis pabrėžė, kad Marijampolė gali didžiuotis turėdama kito Lietuvos prezidento – Kazio Griniaus – muziejų, ir abiejų šių institucijų ryšys ir yra būtent per K. Grinių.
– Jeigu mes V. Adamkaus paklaustume, ir ne kartą buvo klausta, kas jam padarė didžiausią įtaką, apsisprendžiant kandidatuoti ir tapti Lietuvos prezidentu, tai atsakymas aiškus – būtent K. Grinius labiausiai ir motyvavo. Tarp Adamkų ir Grinių šeimų buvo glaudus ryšys, dar iki Antrojo pasaulinio karo būsimasis prezidentas Kaune mokėsi su K. Griniaus sūnumi Liūtu, jie buvo labai artimi bičiuliai, kartu su Gabrieliumi Žemkalniu leidę pogrindinį antinacinį laikraštėlį „Jaunime, budėk“.
Kai V. Adamkus pasitraukė iš Lietuvos ir atvyko į Ameriką, tai pirmiausia apsistojo ten jau gyvenusių Grinių namuose. Šalia K. Griniaus jis buvo ir šio mirties išvakarėse 1950 metais, yra išlikusi plačiai žinoma to apsilankymo fotografija, – pasakojo A. Antanaitis.
Išties K. Griniaus autoritetas V. Adamkui buvo labai svarbus. Neseniai į ekranus išėjusiame dokumentiniame filme „Prezidentas“ V. Adamkus pasakoja, kaip K. Grinius jį ir savo sūnų Liūtą įspėjo, kad leisti „Jaunime, budėk“ buvo labai pavojinga. „Grinių šeimoje aš buvau kaip antras sūnus“, – tokia frazė iš V. Adamkaus lūpų nuskamba šiame filme.
Prezidentas norėjo labiau tradicinio muziejaus
A. Antanaitis teigė, kad lankytojams vesdamas ekskursiją ir pasakodamas apie V. Adamkų visada pabrėžia, jog nėra nė vienos prezidentinės bibliotekos JAV sostinėje Vašingtone, nes sostinė ten tarnauja esamam prezidentui. „Tad Lietuvoje ir Kaunas, ir Marijampolė turi vietas, susijusias su šalies prezidentais, kuriuos siejo ypatingas ryšys. Jūs turite išskirtinę galimybę pasakyti, kad būtent K. Grinius buvo labai demokratiškas, intelektualus prezidentas, o kauniečiai suras daug gerų žodžių apibūdinti V. Adamkų. Ir ne tik kauniečiai – V. Adamkus jau daug metų yra labiausiai vertinama asmenybė šalyje“, – sakė A. Antanaitis.
Kiek dabar pats prezidentas V. Adamkus domisi šios institucijos veikla, kiek jai stengiasi daryti įtakos? Direktorius sako, kad nepaisant labai garbaus amžiaus (V. Adamkus eina 98-uosius metus) prezidentas bent kartą per tris mėnesius, o kartais ir dažniau čia atvažiuoja, apsilanko, domisi, kaip dirbama, kokių planų ateičiai turima.
– Prezidento žodžiai mums yra testamentas, visada įsiklausome į tai, ką jis sako, ko jis nori ir pageidauja.
Gal dėl to mes esame labiau tradicinis muziejus, mažiau interaktyvūs, bet pamenu, kaip kažkada ponia Alma Adamkienė sakė, kad visos šitos muziejų naujovės – „tai ne mes“. Tad esame tradicinis muziejus, bet stengiamės būti kiek įmanoma įdomūs, patrauklūs, kad lankytojai čia atrastų naujų prasmių ir naujų dalykų, kurie tas prasmes suteikia, – pasakojo A. Antanaitis.
O V. Adamkaus bibliotekoje-muziejuje lankytojų tikrai netrūksta. Atėjusieji, pasak vadovo, apie Adamkų žino daug, patys dalinasi susitikimų su juo įspūdžiais, prisimena įvairius momentus. Žmones labai domina ir čia saugomi įspūdingi prezidentiniai apdovanojimai, asmeniniai daiktai, fotografijos. Muziejaus ekspozicijoje galima išgirsti unikalių dalykų apie prezidento gyvenimą, nes jo biografija labai turtinga ir išskirtinė. Lankytojams pasakojama ir apie sėkmingą Lietuvos integraciją į ES ir NATO, visada pabrėžiant, kad tai būtent V. Adamkus yra puikiausias pavyzdys, kalbant apie Lietuvos norą būti Vakarų šalių šeimoje.
Pristatoma ir aplinkosauginė karjera
– Dar vienas dalykas, kurį naujai gali išgirsti lankytojai, yra pasakojimas apie V. Adamkaus, kaip aplinkosaugininko, karjerą JAV. Mes patys, steigdami šią biblioteką, išties labai mažai žinojome apie prezidento darbą šioje srityje, buvome tik kažkiek skaitę jo prisiminimus. Čia mes turime parodą apie tai. Ją rengdami bendravome su Aplinkos apsaugos agentūros kolegomis JAV, kurie pateikė unikalių pasakojimų apie V. Adamkų. Amerikos aplinkosaugininkams V. Adamkus yra tikras herojus dėl Didžiųjų ežerų išvalymo.
Tad tikrai kviesčiau jaunus žmones, mokinukus, studentus, kuriems aplinkosaugos problemos labai aktualios, apsilankyti, pasigilinti. Manau, kad jei ne dabar Ukrainoje vykstančio karo klausimai, būtent aplinkosauga būtų pati aktualiausia problema. Muziejuje galima pamatyti ir sužinoti, ką V. Adamkus nuveikė JAV, iki tapdamas Lietuvos prezidentu, – teigė pašnekovas.
Priimdami lankytojus muziejaus darbuotojai pasidomi, iš kur jie atvyko, kokios temos labiau domina. Jei žmonės domisi užsienio politika, apie tai daugiau ir kalbama, o jei, sakysim, ateina paauglių grupė, tai daugiau pasakojama apie būsimąjį prezidentą kaip sportininką, nes būdamas jaunas jis daug sportavo ir pasiekė tikrai gerų rezultatų. Žodžiu, V. Adamkaus biografija turėtų būti įdomi daugeliui pačių įvairiausių žmonių.
Pokalbio metu palietėme ir prezidento amžiaus bei sveikatos temą. V. Adamkus sėkmingai įveikė turėtas sveikatos bėdas, o garbus prezidento amžius, pasak A. Antanaičio, yra jautri tema, kuria kalbama daugiau uždarame rate.
– Per visus tuos metus tapome labai artimi su prezidentu. Kai jo jau neteksime, aišku, ir muziejaus-bibliotekos gyvenimas keisis. Dabar prezidento namuose Turniškėse yra daug ypatingų eksponatų, yra paveikslai, knygos, kurias jis labiausiai mėgsta. V. Adamkaus valia po jo mirties visa tai atiteks mūsų bibliotekai-muziejui, tai jau aptarta. Žinoma, tam reikės nemažai vietos, bet mes turime rimtus steigėjus – VDU ir Kauno miesto savivaldybę, kurie labai vertina ir puikiai supranta V. Adamkaus memorialo buvimo Kaune svarbą. Prezidentas Kaune gimė, augo ir susiformavo kaip asmenybė, ir marijampoliečiai, kurie turi prezidentą K. Grinių, manau, tai puikiai supranta ir vertina, – sakė A. Antanaitis.
Komentarai nepriimami.