Marijampolietė Ilona Abramavičienė Marijampolės kultūros centre pristato spektakliams pačios kurtų ir siūtų kostiumų kolekciją. Autorei „kostiumas ne tik rūbas, bet ir stiprus veikėjo įprasminimas, pagalba aktoriui ir režisieriui statant spektaklį“. Norint sukurti tinkamą kostiumą, reikia nuodugniai išstudijuoti istorinį laikmetį, suprasti tam tikro laikotarpio drabužio konstrukciją ir aksesuarus.
Parodos atidarymo svečias socialinių mokslų daktaras, mados žinovas Eugenijus Skerstonas supažindino su baroko kostiumų ypatumais, kuriuos demonstravo ir Marijampolės kolegijos Kvietiškio dvaro istorinių šokių kolektyvas „Reveransas“ (vad. Daina Misiukevičienė). Teatro drabužis paslaptingas, kaip ir pati spektaklio magija. O tai kostiumų kūrėja puikiai supranta ir išgyvena, pati vaidindama daugelyje Marijampolės dramos teatro spektaklių. Moljiero „Tartiufas“, Augusto Strindbergo „Pelikanas“, Antono Čechovo „Čia jums ne arklidė“, Andriaus Vaišnio „Apaštalė“, Šarlio Pero „Batuotas katinas“ spektaklių veikėjai buvo papuošti I. Abramavičienės kostiumais, sulaukė daug gražių atgarsių.
Kurti grožį vien tik žinių nepakanka, reikia ir daug meilės, kurią modeliuotoja įdeda į kiekvieną savo kostiumą. Kūrėjai labai svarbu, kad personažui būtų patogu bei miela, patiktų jo vilkima apranga ir žiūrovai mėgautųsi vaizdu.
Be siuvimo, I. Abramavičienės kelyje visą laiką buvo ir piešimas. „Piešti mane pamokė kaimynė“, – prisimena autorė. Piešimas, tapyba tapo terapija, norėjimu save pažinti – kokį lygį, pati lavindama gebėjimą valdyti teptuką, gali pasiekti. Nors paveikslus tapė sau, šie darbai rado vietas mylinčių meną žmonių interjeruose. Daugiausia tai – natiurmortai. Kūriniuose atsiskleidžia menininkės moteriškumas: jautrumas gamtai, gėlėms, neabejingumas grožiui. Eugenijus Skerstonas lankytojus supažindino su natiurmorto žanru nuo IV tūkst. pr. Kristų iki mūsų dienų. Profesorius labai džiaugėsi autorės darbais, nes „tokio žanro Lietuvos meno lauke aš jau seniai nemačiau“, – įprasmino parodos vertę į atidarymą atėjusiems meno mylėtojams.
…Versalio rūmai dvelkia didybe ir žodžiais neapsakomu grožiu, kurį, deja, pamatyti gali ne kiekvienas. Tad Ilona Abramavičienė grožio epochą atkėlė į Marijampolę. Durys atveriamos į Versalio rūmų interjero interpretaciją ir kostiumus. 1993 m. Marijampolės televizijai paklausus, ką Ilona planuoja veikti be drabužių kūrimo, ji džiaugėsi: „Tuoj tuoj, – sakiau, – aš jus pakviesiu į paveikslų parodą. Tai štai. Praėjo 31 metai“.
Menininkė, teptuko potėpiais įamžinusi laikinume gyvavusias gamtos dovanas, suteikė joms amžiną gyvenimą. Kostiumų ir paveikslų autorė kviečia lankytojus patirti Versalį, pajausti natiurmorto galią bei kostiumo įtaigą. Paroda veikia Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje.
Gabija DUBAUSKAITĖ
Komentarai nepriimami.