Artėjant vasaros darbo sezonui ypač suaktyvėjo finansinių sukčių vis dažniau atrandamas naujas sukčiavimo būdas – savo aukų tyko pasitelkdami apgaulingus darbo pasiūlymus. Patiklūs gyventojai susigundo viliojančiu darbo užmokesčiu, nesudėtingomis pareigomis.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje ypač padaugėjo abstrakčių darbo skelbimų, kuriuose siūlomas kiekvieną viliojantis atlyginimas. Tokiuose darbo skelbimuose dažniausiai nedetalizuojama, nei kokia įmonė darbuotojų ieško, nei ką jiems reikės daryti. Susidomėjusių tokiais skelbimais įprastai yra prašoma susisiekti asmeniškai.
Įtartinų darbo pasiūlymų galima pamatyti ne tik socialiniuose tinkluose. Jie atkeliauja ir elektroniniu paštu, SMS žinutėmis, retkarčiais darbas siūlomas ir paskambinus telefonu ar net užkalbinus gatvėje. Svarbu pažymėti, jog ypač dažnai tokius darbus siūlantys sukčiai bendrauja būtent rusų kalba.
Taikomasi į mažiau uždirbančius
Pagrindinis sukčių tikslas yra įtikinti žmones, kad jiems atlyginimas bus mokomas už nesudėtingus darbus, kurie darbo skelbime nebūna aprašomi. Kandidatams į darbo vietą nekeliami jokie reikalavimai, neklausiama apie jų darbo patirtį ar išsilavinimą. „Darbdaviai“ dažniausiai renkasi bendravimą nuotoliu, neatskleidžia savo tapatybės arba pasitelkia netikras socialinių tinklų paskyras. Dėl šių priežasčių į netikrų darbdavių pinkles dažnai papuola menkiau išsilavinę, mažesnes pajamas gaunantys ar darbo nerandantys žmonės.
Viena didžiausių grėsmių, su kuria susiduria daugelis netikrais darbo pasiūlymais susigundžiusių žmonių – lėšų praradimas, kai sukčiams suteikiama prieiga prie asmeninių banko sąskaitų. Netikrais darbo skelbimais neretai prisidengiama ir ieškant padėjėjų pinigų plovimo operacijoms.
„Iš pradžių tokie darbo siūlytojai už atlygį gali prašyti iš pirmo žvilgsnio visiškai nekaltų paslaugų, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose paspausti „like“ mygtuką ant atsitiktinių žmonių nuotraukų ar įrašų. Ilgainiui užduotys keičiasi ir anksčiau ar vėliau prašoma leidimo pasinaudoti asmenine žmogaus sąskaita į ją gaunant pinigus ar atliekant pervedimus, už ką nors sumokėti avansu, taip nusimetant bet kokią atsakomybę“, – pastebi Šiaulių banko atstovė Simona Urbanavičiūtė.
Vis dėlto pakliuvus į netikro darbo spąstus galima ne tik prarasti pinigus, bet ir turėti kur kas didesnių nemalonumų.
„Į savo asmenines sąskaitas gaudami neaiškios kilmės pinigus ir juos pervedinėdami į sukčių nurodytas sąskaitas rizikuojate tapti įvairių finansinių nusikaltimų bendrininkais. Leisdami naudotis savo banko sąskaita nešvarių pinigų transakcijas darysite būtent jūs, o nusikaltėliai tik to ir siekia. Į tokius spąstus patekę žmonės dažnai vadinami pinigų mulais“, – sako S. Urbanavičiūtė.
Neretai tokiais atvejais pasitaiko, kad į įvairias nelegalias veiklas, fiktyvius verslo santykius įtraukti niekuo dėti žmonės galiausiai lieka ir skolingi, turi atlyginti nuostolius nukentėjusiems asmenims, mat teisėsauga mato būtent per jų banko sąskaitas tekėjusius pinigų srautus.
Kaip nepakliūti į sukčių pinkles
Norint nepakliūti į netikrą darbą siūlančių apsimetėlių rankas visų pirma reiktų vengti su jais bendrauti.
Patikimi darbdaviai įprastai darbo skelbimus talpina tam skirtose specializuotose svetainėse, apie juos internete nesudėtinga rasti informacijos. Jei sukčiai ir įvardija darbą siūlančią bendrovę, dažniausiai internete apie ją nerasite jokios informacijos, nebus jokių kontaktų.
Prieš sutikdami su įtartinu darbo pasiūlymu pasidomėkite, ar jis atitinka įprastus darbo rinkos standartus.
„Svarbiausia, niekada jokiems įtartiniems darbdaviams neatskleiskite asmeninės informacijos, neduokite prisijungimų prie elektroninės bankininkystės sistemų, kompiuteriuose ar telefonuose neinstaliuokite jokių neaiškių programėlių. Jei to prašoma, o procesas dar ir skubinamas, raudona šviesa turėtų užsidegti iš karto. Vis dėlto, jei jau susidūrimo su sukčiais neišvengėte, nedelsiant kreipkitės į banką ir teisėsaugą“, – teigia Šiaulių banko atstovė.
Beje, reiktų atkreipti dėmesį, kad daugelis finansinių sukčių bendrauja neprofesionaliai, nenaudoja lietuviškų rašmenų, daro daug klaidų, neretai rašo kita, o dažniausiai – rusų kalba.
Informacija iš pranešimo žiniasklaidai
Komentarai nepriimami.