Kaip skaičiuoti miestų ir kaimų amžių?

Eksperto komentaras

Istorikas Rimvydas URBONAVIČIUS, Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo vedėjas, Marijampolės krašto istorijos ir miesto tyrinėtojas:

mokejimai.suvalkietis.lt reklama

– Kaip skaičiuoti miestų ir kaimų amžių? Istorikas Tomas Baranauskas tai labai gražiai paaiškina – nusistovėjo praktika, kuri išplito po visą pasaulį. Paprastai miesto pradžia skaičiuojama nuo pirmojo jo vardo paminėjimo šaltiniuose. Tačiau būna ir visokiausių išimčių, pvz., prisirišama prie miesto teisių suteikimo datos, bandoma dėl „pat­riotinių“ paskatų juos sendinti, remiamasi legendomis, painiojamos skirtingose vietose esančios gyvenvietės (pvz., istoriko Jono Totoraičio versija – Marijampolė kilusi iš Pašešupio, esančio šalia Kudirkos Naumiesčio).

Nors Vilnius oficialiai minėjo 700 metų jubiliejų nuo jo pirmojo paminėjimo, t. y. nuo 1323 m. sausio 25 d., kuomet buvo paminėtas Gedimino laiške, bet yra istorikų, teigiančių, kad Vilnius minimas jau ankščiau. Kolega istorikas, Klaipėdos apskrities valstybės archyvo direktorius Edmundas Bareiša, remdamasis kartografijos pradininko Gerardo Merkatoriaus žemėlapiu ir šalia esančiu jo tekstu, teigia, kad Vilniaus miesto vardas jau buvo 1305 m. Pasak T. Baranausko, ne visų miestų ir miestelių istorija išnagrinėta visiškai, o enciklopedijos ir žinynai neatspindi to, kas jau nustatyta.

Marijampolietis Benjaminas Mašalaitis skaitė Jono Totoraičio rankraščius ir teigia, kad Marijampolės pirmtakas Stara Budos kaimas pirmą kartą minimas 1703 m. Tai abejotina hipotezė, kuriai reikia papildomų tyrimų, daugiau informacijos, papildomų faktų. Sakoma, kad istorikas kunigas Jonas Totoraitis vartė 1703 metų metrikų knygą ir iš jos persirašė mūsų pašešupio kaimų vardus. Kalbant apie Prienų parapijos metriką, reikia paaiškinti, kas tuo metu buvo Prienų parapija, kas metrika ir apie patį Stara Buda kaimo pavadinimą.

Tais metais Prienų parapija tęsėsi nuo kairiojo Nemuno kranto iki Šešupės (pusšimtį kilometrų); metrikinės knygos – tai santuokos ir krikšto knygos, kuriose Bažnyčios tarnai yra surašę atliktus sakramentus (krikšto ir santuokos). Buvo du Staros Budos kaimai parapijoje. Vienas – arti Prienų, kitas – dabartinėje Marijampolės teritorijoje. Prienų parapijoje 1744 m. įrašyta Starapolė, tokia tapusi apie 1739 m., ir Stara Buda, buvusi arti Prienų. (Panašių pavyzdžių yra daugybė: rasime to paties vardo kaimų – Būdos, Tarpučiai, Degučiai ir pan. įvairiose vietose.) Tad čia ir yra pagrindinė problema.

Prienų bažnyčia išsaugojo dvi dešimtis metrikų knygų kaip savo nuosavybę, apie jas SOTERUS žurnale parašė kunigas Algimantas Kajackas, o klebonas Jonas Baliūnas leido su jomis susipažinti muziejininkams, archyvarui, vėliau visas jas leista nuskenuoti ir jomis naudotis. 1703 metų krikšto metrikų yra dvi knygos, viena rašyta nuo 1701 m. iki 1703 m. rugsėjo, antroji knyga vesta nuo 1703 m. spalio iki 1724 m. spalio. Išlikusios ir santuokų knygos 1693–1703 metų pabaigos.

Tos knygos kartais sunkiai įskaitomos. Šalia surašyti, pvz. Prienai, Trakiškiai, Bagrėnai, Vartai, Sarginė, Meškinė ir t. t., tad rastas Stara Budos kaimo pavadinimas dar nieko nepasako. Tėvai krikštijo vaikus ateidami į Prienų bažnyčią iš skirtingų vietų. Kitas reikalas, jei skaitydami Prienų seniūnijos inventorių randame mokesčių surašinėtojo aplankomus jo kelyje kaimus, galime susidėlioti visą jo maršrutą. 1738 m. tokiame Prienų seniūnijos inventoriuje Stara Buda kaimą randame įrašytą tarp Trakiškių ir Igliškėlių. Šiuo atveju jo vietą rast nesunku.

Susijusi informacija – https://www.suvalkietis.lt/2024/05/28/apie-datas-ir-deguta/