Prezidentas pajuto Kalvarijos gyvenimo pulsą

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos ir pirmosios ponios Dianos Nausėdienės susitikimas su Kalvarijos krašto gyventojais buvo labai šiltas ir be iš anksto suderintų klausimų. Savivaldybės meras Nerijus Šidlauskas įvertino garbių svečių empatiją ir paprastumą, sakydamas, kad per televiziją kartais viskas atrodo kitaip, o realybėje – kur kas paprasčiau ir žmogiškiau. Į tai Prezidentas sureagavo paprastai ir žmogiškai (su ryškiai juntama humoro gaidele):

– Reikės pareikšti pretenzijas televizijai, kad rodo mane tokį nežmogišką.

„Vėl gegužio žiedai“ ir „neįveikiamas“ vietovardis

Kadangi Kalvarija kol kas neturi tinkamos erdvės, kur galėtų susirinkti tiek daug žmonių, susitikimui pasirinkta Jungėnų laisvalaikio salė. O kas yra Jungėnai be „Gegužės žiedų“? Tad visai nestebino, kad kapelos vyrai „apšildė“ publiką ir iš širdies sugrojo keletą kūrinių, be abejo, ir legendinį „Vėl gegužio žiedai“. Prezidentas tai įvertino, sakydamas, kad ansamblis „profesionaliai ir pagaunančiai širdį dainuoja“. Pagyrė ir gražią, taisyklingą žmonių šnektą, „kurios mums Vilniuje ir Kaune reikėtų mokytis“.

Turbūt visi esame pasišaipę (ir pasipiktinę), kad vilniečiai niekaip neišmoksta teisingai pasakyti vietovardžio „Kalvarija“ – „televizoriuje“ pravardžiuoja šį pasienio miestą Kalvarijomis. Jau nekalbant apie tai, kad taisyklingai sukirčiuoti moka gal tik vienas kitas. Tad ir šį kartą meras mandagiai pataisė Prezidentą, kai šis pasakė „KalVArija“. Negi išties „KalvariJA“ toks sudėtingas vietovardis?

Apie ką kalbėjosi su meru?

– Su meru ir jo komanda kalbėjomės, kokios didžiausios problemos savivaldybėje, domėjomės, kurias jų pavyksta spręsti sėkmingai. Susipažindamas su informacija apie šį kraštą, mačiau, kad ir pensijos čia mažesnės nei vidutiniškai šalyje, nedarbo lygis ganėtinai aukštas, stokojate didelių darbdavių, kuriančių darbo vietas. Visa tai išsprendžiama. Labai svarbūs Kalvarijai trys projektai, kurie šiuo metu įgyvendinami ir palies Kalvarijos kraštą – „Via Baltica“, „Rail Baltica“ ir „Harmony Link“. Kuomet atsiras palanki infrastruktūra, saugus ir patogus kelias, tuomet rasis ir transporto mazgai, maitinimo įmonių, sandėlių poreikis ir kita. Visa tai galima išnaudoti ir pasukti kraštui naudinga linkme, – tikisi Prezidentas.

Jis paminėjo ir rūpestį keliantį gyventojų skaičiaus mažėjimą. Ko gero, dar daug darbo laukia, kad būtų sustabdytas jaunų žmonių nutekėjimas į didžiuosius miestus.

Klausimų tebekelia „Rail Baltica“

Vienas Kalvarijos savivaldybės ūkininkas Prezidentui išsakė nerimą dėl to, kad tiesiant „Rail Baltica“ planuojama nugriauti daugiau kaip pusę jo ūkio:

– Aplinkui laukai – slink bėgius kur nori, bet niekam tai neįdomu. Jei patrauktų bent 200 metrų – išliktų dvi sodybos, kuriose liktų gyventi žmonės, – guodėsi vyras.

– Lietuvos geležinkelių vadovas šiandien kaip tik džiaugėsi, kad po tam tikrų derinimų pavyko išsaugoti apie 80 sodybų. Bet jūsų klausimas vertas dėmesio, – sakė Prezidentas ir pavedė patarėjui Ramūnui Dilbai išsiaiškinti situaciją, nes nežinant visų aplinkybių sunku atsakyti. – Geležinkelis – ne toks objektas, kurį gali vinguriuoti kaip nori: turi būti įgyvendinti tam tikri parametrai, kad traukinys pasiektų 200 km greitį/h. Bet mes pasidomėsime, ką galima ar nieko negalima padaryti.

Jungėnuose gyvenantis Juozas Švedas Prezidentui kėlė dar vieną su geležinkeliu susijusį klausimą:

– Atnaujinus europinę vėžę, į Kalvariją (Jungėnų stotį) neliko nė vieno traukinio. Per parą septyni traukiniai atvažiuoja į Marijampolę, o iki čia – nė vienas. O juk galėtų iki pasienio atvažiuoti.

Prezidento patarėjas R. Dilba informavo, jog šiame projekte yra suformuluota užduotis: pirmąją vėžę atnaujinti ir padaryti gyvybingą Lietuvos regionų gyventojams.

Tai gal ateityje traukiniai čia atvažiuos?

Žmonėms rūpi ir „trotuarai“

Senjoras, gyvenantis Jungėnuose, pasakojo Prezidentui apie naują „trotuarą“ Stoties gatvėje:

– Darė gatvę, bet pamiršo, kad kelias į abi puses turi nuolydžius. Eismas šia gatve labai intensyvus, po lietaus žmonės turi saugotis, kad neaptaškytų.

Šią problemą pakomentavo meras N. Šidlauskas:

– Daugelis kelių priklauso įmonei „Via Lietuva“. Kalvarijoje probleminės Vytauto, Dariaus ir Girėno, Jungėnuose – Stoties gatvė priklauso būtent šiai įmonei. Jei šios gatvės būtų perduotos savivaldybei, mes galėtume jas sutvarkyti. Dabar situacija tokia, kad asfaltas ar šaligatvis priklauso įmonei „Via Lietuva“, o komunikacijos (vandentiekis, kanalizacija) – savivaldybei. Mes pagal galiojančią tvarką turime gauti „Via Lietuva“ sutikimą, kad jie leistų kasti ar tvarkyti, jei reikia remonto po žeme.

– Šias problemas žinome. „Via Lietuva“ tokius klausimus turi spręsti ne tik Jungėnuose, bet ir visoje Lietuvoje, ir jie užsiverčia darbais. Mūsų pozicija – atiduoti miestelių teritorijose esančius kelius pačioms savivaldybėms, atiduodant ir pinigų krepšelio dalį. Tuomet būtų gerokai paprasčiau planuoti ne tik šaligatvius, bet ir autobusų stoteles, perėjas. Kalbamės su įvairiomis savivaldybėmis, reikia sužinoti visų nuomonę. Džiaugiamės, kad jūsų mero nuomonė teigiama, o kai kurie merai prisibijo, kad savivaldybėms gali pristigti kompetencijos šiais klausimais. Bet man atrodo, kad visos problemos išsprendžiamos.

Nori „karinių elementų“

– Gyvename Suvalkų koridoriuje, vis girdime apie poligonų atnaujinimą Lietuvoje, naujų atidarymą. Pasigendu karinių elementų mūsų krašte, – sakė į susitikimą atėjęs gyventojas.

– Norite poligono? – nustebo Prezidentas.

– Gal ne poligono, bet kokių nors karinių elementų, postų, bent nedidelės bazės. Ir Kalvarijos savivaldybėje, ir prie Lazdijų yra pakankamai daug miškų, apleistų žemių. Iki Vištyčio – 35 km, netoli nuo ten, Rusijos teritorijoje, yra rusų karinė bazė. Jei ką, jie ateitų čia panašiu laiku kaip ir kariai iš Marijampolės bataliono. Ar yra kokių plėtros planų šiame regione?

Prezidentas pagyrė, kad tai labai teisingas klausimas. Minėtoje teritorijoje poligono kol kas neplanuojama, bet, jei atsirastų poreikis, tikrai prisimins šį pokalbį. Ir pridūrė, kad su meru kalbėjosi apie apleistą karinį miestelį Kalvarijoje, kuris nenaudojamas nuo sovietinių laikų:

– Grįžęs susisieksiu su Krašto apsaugos ministerija ir paklausiu, ar nebūtų tikslinga jam sutelkti daugiau dėmesio, nes kalbama apie Suvalkų koridoriaus teritoriją. Galima būtų įveiklinti šią teritoriją, sukurti reikalingą infrastruktūrą. Miestui ir vidutiniam bei smulkiajam verslui tai būtų naudinga.

Jei sprogtų Astravo AE

Dar vienas aktualus klausimas – dėl Vidaus reikalų ministerijos strategijų. Pavyzdžiui, kaip, jei sprogtų Astravo AE, iš pavojingų į saugias teritorijas evakuoti žmones? Tokiu atveju, pasak mero, Kalvarijos savivaldybėje reikėtų priimti tris tūkstančius evakuotųjų.

– Dabar perkame lovas, šaldytuvus, mikrobangų krosneles, skalbykles, bet realiai neturime kur viską padėti. Mes būtume ta grandis, kuri „pavestų“ esant tokiai situacijai: priimti tris tūkstančius žmonių – neadekvatu esamoje situacijoje, – konstatavo N. Šidlauskas.

Prezidento patarėjas Darius Urbonas sakė, jog jam „keista girdėti, kad neįvertinta savivaldybės pozicija ir jos galimybės. Galima nupirkti įrangą, bet kur žmones padėsime? Matyt, ne visai teisingi skaičiai buvo pateikti, kai tai buvo įtvirtinama teisės aktuose. Grįžęs pasitikslinsiu su Vidaus reikalų ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, kaip iš tikrųjų yra ir kokios galimybės realios. Turime būti tikri, jog nesukūrėme naujos problemos, negalėdami įgyvendinti to, ką užsibrėžėme“.

Prezidentas pritarė: „Man kartais tikrai sunku suvokti norą viską centralizuoti. Reikėtų labiau pasitikėti savivaldybėmis“.

„Neneškime šiukšlių iš namų“

Buvęs Kalvarijos savivaldybės meras, o dabar – Tarybos narys Vincas Plikaitis Prezidento klausė:

– Ar negalėtumėte inicijuoti įstatymo projektą, kad, jei žmogus teistas ir gavęs teistumą, negalėtų būti savivaldybės meru?

Jis priminė 2013 metus, kai tuomet „Nerijus Šidlauskas iš mero Valdo Aleknavičiaus reikalavo 1000 litų išmokos“. Salė pradėjo garsiai ploti ir skanduoti „Gėda, gėda“ – atrodė, šie žodžiai buvo skirti pačiam V. Plikaičiui.

– Esu susipažinęs su situacija, teistumas išnykęs 2016 metais (šioje vietoje – salės plojimai, bet jau be „gėda, gėda“ – D. K.). Gyvename valstybėje, kurioje turime elgtis griežtai pagal teisinės valstybės principus. Jei meras savo darbu įrodė, kad yra vertas žmonių pasitikėjimo (jie juk žinojo, ką renka) – tai ir išrinko. (Vėl salės plojimai – D. K.).

– Neneškime šiukšlių iš namų – labai negražiai atrodo, – reaguodama į buvusį klausimą sakė kita susitikimo dalyvė. Ji išdėstė ne tik Kalvarijos, bet visos Lietuvos problemą, kai gyventojams atimama galimybė prieiti prie vandens telkinių, nors įstatymu įtvirtinta, kad penki metrai prie vandens turi būti prieinami žmonėms. Ji turėjo galvoje situaciją prie Orijos ežero.

– Jie (savininkai, neteisėtai užtveriantys teritoriją prie vandens telkinių) neturi tokios teisės, tai įstatymo pažeidimas, – sakė Prezidentas.

– Mes jums parašėme raštą, kad mus taip nuskriaudė. Štai Lenkijoje – ne penki, bet 500 metrų, ir savininkas privalo leisti prieiti, nes tai pagal Europos Sąjungos teisės aktus. Jei mes esame ES, tai privalome laikytis tų pačių taisyklių, – sakė moteris.

Meras atsakė, kad ši problema jam žinoma. Situacija sudėtinga, einama derybų keliu su savininkais, tikintis, jog tai geriausias kelias. Prezidentas priminė, kad dar yra ir teismo kelias.

– Mes su bendruomenės pirmininku sprendžiame šiuos klausimus, – patikino meras.

* * *

Prezidentas sulaukė ir daugiau klausimų (apie baltų tikėjimą, apie daugiavaikes mamas). Prie pastarojo klausimo grįšime ateityje, mat Prezidentas žadėjo tuo pasidomėti asmeniškai.