„Parodyti, kad metų laikai egzistuoja“
Taip sako Dovydas Stralkus, daugeliui ne vienerius metus žinomas kaip kultūros žmogus: dainuojantis, renginius organizuojantis, kitose veiklose dalyvaujantis. Sakote, seniai begirdėjote? Na, čia kaip pažiūrėsi. Oficialių, pagal planą numatytų, koncertų neberengia, tačiau mielai dalyvauja ten, kur kviečiamas – o ir pats pakviečia. Pastaruoju metu – į fotografijų parodas ir… savo išleisto kalendoriaus pristatymą. Ir ekspozicijoje „Amžinoji metų laikų kaita“, ir kalendoriuje „Retrospektyva“ – gamtos fotografijos.

Autorės nuotrauka
Pristatydamas savo darbus Daukšiuose sakė, kad tai jo bandymas parodyti kelionę per metų laikus, nors tai ne taip paprasta, kaip gali atrodyti. Kad „su žiemomis pas mus dabar sunku“ tarsi aišku, bet štai autoriaus mintis, kad bene nuobodžiausias metų laikas – vasara, ne vienam susirinkusių gal pasirodė keista ar klaidinga… Juk šitiek visko daug! Bet kaip iš tos gausos išskirti kažką ypatingo? Kiekvienam mėnesiui skirta nuotrauka ir gabaliukas teksto, nes Dovydas mintis (ir dar kai ką) užsirašinėja seniai. O apie kalendoriaus idėją, ten esančias nuotraukas rašo įžangoje.
…„Kai tai fotografuoju arba, kitaip tariant, būdamas ištikimas savo egoizmui pasisavinu nepakartojamus gamtos vaizdinius, mintyse jau dėlioju sakinius. Tada, po šio „nekalto“ pasisavinimo, vyksta nuotraukų ir žodžių prievartinės vedybos: bandau tekstą pagrįsti fotografija, o ją papildyti iš padebesių sugaudytais žodžių kratiniais.
Visai neseniai, įkvėptas iš naujo suskambėjusių senesnių melodijų ir dar senesnių dainų, ėmiausi to paties anksčiau minėto rašyto žodžio ir užfiksuotos nuotraukos sintezės. Atradus viskas sugulė į vieną daiktą. Labai elementarų daiktą – kalendorių, kuriame tekstas, lyg dienoraščio nuotrupos, papildo nuotraukas, o tuos sudėliotus žodžių trupinius iliustruoja gamtos fotografijos, užfiksuotos Igliškėlių apylinkėse.“
Lina VOLUNGYTĖ

Komentarai nepriimami.