Apie maisto kainas dabar kalba visi: ir prekybos centrų (toliau – PC) lankytojai, ir bankininkai, ir ministrai. Žmonės po apsipirkimo pastebi, kad pinigai neužsibūna kortelėse ar piniginėse. Vieni tvirtina, kad kainos, lyginant su praėjusiais metais, kito labai menkai, o kiti net sprogsta iš piktumo: pažiūrėkit, kiek sviestas kainuoja! Ne ispaniškas kumpis ar prabangus sūris su mėlynuoju pelėsiu, bet paprastas lietuviškas sviestas!
Tai pažiūrėkime, kaip tos kainos keitėsi nuo 2024-ųjų antrosios savaitės iki šių metų antrosios.
Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka
Žemės ūkio duomenų centras savo tinklalapyje pateikia maisto produktų vidutines (svertines) mažmenines kainas Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse 2024-01-12 – 2025-01-10 laikotarpiu. Jos buvo registruojamos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ir Marijampolės miestų UAB „Lidl Lietuva“, UAB „Maxima LT“, UAB „Norfos mažmena“, UAB „IKI Lietuva“ ir UAB „Rimi Lietuva“ prekybos tinklų parduotuvėse. Jas galime peržiūrėti kiekvienas minėtame tinklalapyje https://2cm.es/NW3H.
Ir ką? Ir nieko ypač stulbinančio, išskyrus pieno produktus! Pateiksiu vidutinių 1 kg arba 1 l kainų eurais pavyzdžių (pirmoji kaina – 2024 m. antrąją savaitę, antroji – 2025-ųjų antrąją savaitę). Štai kvietiniai miltai (aukščiausios rūšies): 1,26 – 1,22; tamsi duona: 2,94 – 2,91; ryžiai: 2,95 – 3,18; makaronai: 2 – 1,98; lašiša: 13,46 – 13,60; vištienos ketvirčiai: 3,99 – 3,98; cukrus: 1,24 – 1,13; saulėgrąžų aliejus: 2,98 – 3,05; pienas (2,5 proc. riebumo): 1,44 – 1,49; kefyras: 1,65 – 1,75; grietinė (30 proc. riebumo): 6,73 – 7,29; 82 proc. riebumo sviestas: 14 – 14,71.
Pastarosios (pieno produktų) kainos turbūt labiausiai „išsišoka“: jos augti pradėjo jau 2024-ųjų antrą pusmetį dėl pabrangusio žaliavinio pieno. Rengdama šį straipsnį stebėjau kainas Marijampolės PC. Kaip matėte, vidutinė sviesto kaina nurodyta 14,71 Eur/kg, bet viename iš PC sviestas be akcijos kainavo net 15,95 Eur/kg. Tiesa, tame pačiame centre buvo ir akcinio sviesto.
Nėra ko purkštauti
Nuo 2025 m. pradžios minimalus mėnesio atlyginimas didėja iki 1038 eurų, t. y. 12 proc. nuo buvusių 924 eurų. O maisto sektorius, pasak ekonomistų, yra labai jautrus atlyginimams.
Ir šie 12 proc. suponuoja tai, kad augs maisto kainos.
Vis tik šiek tiek brangsta ne tik pieno produktai. Prognozuojama, kad brangs saulėgrąžų ir rapsų aliejus (dabar viename PC litras saulėgrąžų aliejaus be akcijos kainuoja 2,99 Eur). Turbūt visi pastebėjome, kad ir kavos bei šokolado kainos gerokai išaugo: klimato kaitą tokiu būdu jaučiame ir Lietuvoje, nors kavos pupelės ar kakavmedžiai mūsų derlingose žemėse ir neauga.
Nepurkštaukime dėl brangstančių akcizinių prekių: tabako ir alkoholio. Jei brangu – meskime tai vartoti. O jei negalime to padaryti – mokėsime brangiau ir už vyną, ir už alų, ir už stipriuosius alkoholinius gėrimus (jie brangs vidutiniškai 3–25 centais), taip pat ir už rūkalus.
Kaip sutaupyti?
Rengdama šį straipsnį aplankiau didžiuosius Marijampolės PC centrus, svarstydama, ar sutaupyčiau, jei skirtingas prekes pirkčiau akcijų metu skirtingose parduotuvėse. Stebėjau kasdieninio vartojimo maisto produktus, nesigilindama į tortų, brangių sūrių ar prabangios žuvies kainas.
Gal ir diletantiška, konkrečiais skaičiais nepagrįsta, bet asmeninė išvada: tai verta! Krito į akis, kad, pavyzdžiui, akcijos sviestui dažnesnės vienuose prekybos centruose, sūriui – kituose. Silkės filė viename PC nusipirkau kone euru pigiau nei kituose, nes buvo gera akcija. Galime rasti akcijų ir mėsai, ir pienui, varškei, ir vaisiams bei daržovėms – vieną kartą viename, kitą kartą kitame PC. Yra PC, kuriame skelbiamos „laimingos“ valandos – jos tarsi specialiai pritaikytos nedirbantiems asmenims (senjorams ar bedarbiams) – porą valandų ryte ir tiek pat vakare.
Jei esi senjoras, turi, aišku, daugiau laiko. Tačiau ir degalai automobiliui, ir visuomeninio transporto bilietas kainuoja, taigi verta paskaičiuoti, kas geriau: „gaudyti“ akcijas parduotuvėse ar, nors ir šiek tiek permokant, bet negaišti laiko ir apsipirkti vienoje. Tai, ką sutaupei nepirkdamas autobuso bilieto, pridėjai prie brangesnės dešros. Beje, socialiniuose tinkluose rašoma, kad apsiperkantieji skirtinguose PC sutaupo apie 25 proc. pinigų.
Sakykime, išsistudijavome kainų pokyčius minėtame Žemės ūkio duomenų centro tinklalapyje.
Nusprendėme, kad kainos labai jau menkai tepakito, todėl parduotuvėse šiek tiek atsipalaiduosime. Ir net nepajusime, kaip prekių vežimėlyje atsidurs ir jau minėtas tortas, gabalas jautienos, tuno konservai ar dailiai supakuotas vytintas kumpis. Ir gerai! Juk negalime vien makaronais maitintis. O psichologai tikriausiai patvirtintų: kai padidėja atlyginimai, žmonės šiek tiek lengvesne ranka leidžia pinigus. Ir ne tik maistui.
Ar reikalinga Maisto taryba?
Minimalios algos padidėjimas, akcizų augimas turi savo kainą. Buvo padidinta minimali mėnesio alga, bet nepadidintas neapmokestinamas minimumas, todėl „į rankas“ gausime ne kažką daugiau. Ar valdžia svarstys klausimą dėl PVM tarifo mažinimo maisto produktams – matysime.
Šiuo metu naujoji Vyriausybė kuria planus, kaip suvaldyti maisto prekių kainų augimą. Štai žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas prakalbo apie Maisto tarybos steigimą: ji stebėtų maisto kainų pokyčius ir siūlytų sprendimus, kad kainos nepagrįstai neaugtų. Ekonomistai bei buvę Vyriausybės atstovai perspėja, kad tai neturėtų tapti kainų reguliavimo priemone. Be to, kainas stebi ir Lietuvos bankas, jas analizuoja „Pricer.lt“ atstovai. Kam dar viena institucija, ypač jei ji būtų išlaikoma mūsų lėšomis?
Nebent dirbtų visuomeniniais pagrindais. Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat teigia ieškanti sprendimų, kaip suvaldyti kylančias kainas. Tačiau laisvoje rinkoje kainos nereguliuojamos, kitaip sakant, jas „reguliuoja“ pats pirkėjas, nuspręsdamas, ar gali mokėti 1,3 Eur už kilogramą morkų arba 130 Eur už ispanišką vytintą kiaulienos galinę koją.
Komentarai nepriimami.