Baigiantis metams šunų ir kačių globos namuose „Mindraja“ Marijampolės sav. Uosinės k. duris atvėrė veterinarijos klinika. Čia marijampoliečiams gerai žinoma veterinarijos gydytoja Irma Zajankauskienė pagalbą teikia ne tik sunegalavusiems prieglaudos globotiniams, bet ir aplinkinių kaimų gyventojų augintiniams.
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Klinika buvo būtina
Prieš 15 metų marijampoliečio Dariaus Barzduko iniciatyva Marijampolės sav. Patašinės seniūnijoje įkurta benamių naminių augintinių prieglauda. Kiek išgelbėta, kiek džiaugsmo suteikta! Darius sako atsimenantis ne tik pirmųjų priglaustų šunų vardus, bet ir snukučius. „Žmonių neatsimenu, o šunis taip“, – sako jis.
Į prieglaudą parsivežti šunys ir katės 14-ai dienų apgyvendinami karantine, po to vakcinuojami – o tai atlikti turi veterinarijos specialistas. Tekdavo jį kviestis iš Marijampolės arba gyvūną vežti į kliniką mieste.
– Visi daktarai turi darbo. Kas imsis, kai savų klientų eilė? Nenumes vieno nuo operacinio stalo ir neužkels kito. Be to, mes surenkame ne tos kategorijos gyvūnus. Parsivežame baisius, ligotus, tarkim, iš nelegalaus veislyno, ir į kliniką, kur žmogus atsinešęs savo iščiustytą šuniuką, tu tokį ir dar ne vieną atneši, – sako Darius.
Dėl to Aplinkos apsaugos departamento išsakyta nuomonė, kad prieglaudoje viskas maksimaliai sutvarkyta, betrūksta tik klinikos, jam ir buvo paskatinimas čia įkurti veterinarijos kliniką, o žinant, kad link Prienų nėra veterinarijos specialisto, pagalbą suteikti ir kaimų gyventojų augintiniams. „Kam patogu, gali kreiptis“, – kviečia „Mindrajos“ vadovas.
Pirmieji pacientai – su odos ligomis
Tad prieš metams keičiantis gyvūnų globos namuose duris atvėrė veterinarijos klinika, kurioje dirba ilgametę darbo patirtį turinti vet. gydytoja Irma Zajankauskienė. Kai praėjusią savaitę ten apsilankėme, gydytojai padėjo ir pati žinių sėmėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos antrakursė marijampolietė Austėja.
Jau pirmomis darbo savaitėmis klinika nestokojo klientų. Aplinkinių kaimų gyventojai vienas iš kito sužinoję apie prieglaudoje dirbti pradėjusią žinomą gydytoją Irmą kreipiasi dėl sunegalavusių savo augintinių.
– Dažniausia patalpose gyvenančių šunų ir kačių problema – odos ligos, atsirandančios dėl temperatūrų svyravimų. Oda išsausėja, gyvūnas nusikaso, įsimeta infekcija. Be to, dabar ypač populiarūs niežai, turėjome jau tris atvejus, – pasakoja gydytoja ir pastebi: – Nors kalendorius rašo, kad žiema, bet ji yra tokia, kokia yra, ir parazitams visai nebaisi. Gyvybingos erkės ieško šilumos ir maisto. Visai neseniai turėjome ligoniuką šuniuką su „prisivalgiusia“ – kraujo prisisiurbusia – erke. Kad apsaugotume augintinius nuo parazitų ir jų sukeliamų ligų, būtina profilaktika – vaistai, kurie saugo ir nuo erkių, ir nuo niežų.
Paklausta, kokios dar ligos aktualios naminiams gyvūnams, Irma pastebi, kad pas žmones namuose gyvenantiems augintiniams bėdų atsiranda iš gero gyvenimo ir iš didelės meilės.
– Daugiausia tai su nutukimu susijusios problemos – sąnarių uždegiminiai procesai (aišku, jie būna ir dėl amžiaus), širdelė, nes ta maža širdytė, kuri, tarkim, turi aptarnauti trijų kilogramų šunį, priversta aptarnauti sveriantį šešis. Buvo toks atvejis, kai jorkšyriukas svėrė apie 7 kg, nors geriausiu atveju turėjo sverti 4 kg. Šeimininkas žiauriai persistengė, bet kai iškilo grėsmė netekti draugo, žmogus pagaliau susiprato, kad reikia sustoti. Šuo laikosi dietos, dabar numetęs gana nemažai svorio, pagerėjo jo judėjimas ir šiaip būklė, tik apetitas išlikęs šuniškas. Šeimininkas savo augintiniui privalo duoti tik tiek, kiek jam priklauso, nė truputėlio daugiau – jis pats nepasiims, o šuniui, kaip ir žmogui, norinčiam numesti svorio, reikia mažiau ėst, – tiesiai šviesiai sako gydytoja.
Pasak jos, keturkojams svarbu kokybiškas pašaras – ir nieko daugiau nereikia. Jeigu yra problemų, skiriama papildų, antioksidantų.
Tyrimai atliekami vietoje
Naujojoje klinikoje yra visa būtina medicininė įranga: laboratorija, operacinė, labiausiai būtina atliekant sterilizaciją, kastraciją, taip pat echoskopas ir kt. Nėra tik rentgeno aparato, bet, kaip sako gydytoja, reikalui esant dėl šio tyrimo visada galima kreiptis į kolegas.
– Greičiausias ir efektyviausias būdas įvertinti gyvūno organizmo būklę yra kraujo tyrimas.
Čia, klinikoje, ir atliekame kraujo morfologinius ir biocheminius tyrimus, kurie identifikuoja uždegiminius procesus, alergines reakcijas, vidaus organų būklę, kitas patologijas, parodo, kaip veikia organai. Kraujo aparatai yra labai geri. Be to, šiame krašte būsime vieninteliai, kurie kraujo tyrimus ir echoskopijas darysime arkliams, – sako gydytoja.
Atskirose patalpose apgyvendintus „naujokus“ gydytoja tikrina profilaktiškai. Profilaktika būtina ir namuose laikomiems gyvūnams, norint turėti sveiką augintinį.
– Gali būti ligotas, kuprotas, bet savas yra savas, – sako gydytoja ir iš po stalo, nuo gulto, iškelia mažą šuniuką. – Naujas darbas – naujas augintinis. Tai – Rapoliukas, beveik trijų mėnesių aklas miniatiūrinis pudeliukas, kurį buvę šeimininkai atvežė į prieglaudą. Įsigydami jie žinojo apie įgimtą ligą, bet labai greitai persigalvojo, kad nesugebės ligoniu pasirūpinti. Ir ačiū tiems žmonėms, kad neišvijo jo į gatvę, o atvežė mums, – glausdama jau savu tapusį mažylį sako gydytoja.
Nors į gatves naminių gyvūnų jau niekas neišveja, nes pagal mikroschemą šeimininkas tuoj pat nustatomas ir privalo atsakyti už savo veiksmus, bet būna visokių atvejų – šeimininko mirtis, liga, ir gyvūnas atsiduria prieglaudoje.
O tiems, kurie mano, kad įsigijęs gyvūną juo bet kada galės atsikratyti, D. Barzdukas pataria nusipirkti pliušinį: „atsibos – įdėsi į stalčių, pasiilgsi – išsiimsi“.
Visiems reikia tėtės, mamos ir namų šilumos
Pagrindiniai naujosios klinikos pacientai – prieglaudos globotiniai. Vieni paruošti iškeliauti į naujus namus, kiti stebimi.
– Čia, už lango, mano kvartalas, – sako gydytoja Irma.
– Kiekvieną dieną ne kartą aš pro juos praeinu ir šunys jau reaguoja, pažįsta, džiaugiasi. Jie nori dėmesio, būna, kad ir susipyksta: ko tu į jį ilgiau žiūri, o ne į mane. Nesvarbu, ar jis kambario gyventojas, ar voljere gyvenantis globos namų gyventojas – visiems reikia tėtės, mamos ir namų šilumos.
„Mindraja“ aptarnauja 13 šalies savivaldybių, net iš Aukštaitijos į Marijampolę parvežami beglobiai gyvūnai. Štai ir prieš šventes atvežta kalė, kuri čia pat per Kalėdas ir apsivaikavo. Dvidešimt prieglaudoje gyvenančių šunų laukia naujų šeimininkų – visi paskiepyti, paženklinti.
– Prieglaudos gydytojams tenka didžiulis krūvis, – pastebi „Mindrajos“ vadovas. – Ypač kai atvežami gyvūnai, atimti iš žmonių dėl žiauraus elgesio. Daktaras per 24 val. turi juos patikrinti, užpildyti popierius. Dabar, kai turime savo gydytoją, bus lengviau, nereikės blaškytis po miestą ieškant laisvo veterinaro.
Lig šiol pats Darius, turėdamas licenciją, šunims ir katėms įveda mikroschemas, tačiau vakcinuoti juos turėdavo vežti į miestą pas veterinarus.
– Būna, kad „čipas“ yra, bet nėra vakcinos, arba atvirkščiai, ir negalioja nei tas, nei tas. Kontrolė darosi labai griežta. Kiek įmanoma, visus žmones informuojame, pasakojame, kad tokia tvarka. Tad dabar abu su Irma nuvažiavę pas gyventojus, jų šunis, kates iškart ir vakcinuosime, ir „čipuosime“, – sako Darius.
Kaime gyvenantys žmonės taip pat stengiasi suvaldyti kačių ir šunų populiaciją, tad „Mindrajos“ klinikoje gyvūnai bus sterilizuojami ir kastruojami.
Be abejo, pas savo gydytoją atvažiuos ir ligoniukai iš miesto. Šypsodamasi Irma sako laukianti visų seniai pažįstamų nosyčių ir naujai susipažinti norinčių uodegėlių.
Klinika dirba pirmadieniais–penktadieniais nuo 9 iki 18 val.
Komentarai nepriimami.