Kartais gamindami patiriame tikrų virtuvinių „katastrofų“ – per daug druskos, per mažai cuk-raus, o gal prabangus kepsnys prisvyla, vos spėjai nusisukti nuo viryklės, kad telefonu trumpai šnekteltum su drauge. Kas iš mūsų niekada nesusidūrė su kulinarinėmis nesėkmėmis? Ir kam neteko kokio nors patiekalo pasiųsti į atliekų kibirą?
Maisto švaistymas šiandien yra tikras galvos skausmas. Tačiau nesėkmės dar nereiškia, kad maistas turi keliauti tiesiai į šiukšlių dėžę. Pažiūrėkime į problemas kūrybiškai, pasitelkime įvairias gudrybes, kad išgelbėtume savo patiekalus.
Maisto švaistymo mažinimas – ne tik misija įmanoma, bet ir smagus iššūkis. Apie tai kalbamės su Marijampolės profesinio rengimo centro virėjo profesijos mokytoja Kristina DEMBINSKIENE. Ji sako, kad paprasti, bet veiksmingi būdai padės ne tik išsaugoti maistą, bet ir atrasti naujų skonių bei kūrybiškų sprendimų virtuvėje.
Taigi, ką daryti, jei tai jau atsitiko?
Per tirštas padažas. Jei gaminamas padažas pernelyg sutirštėjo, jį galima atskiesti nedideliu kiekiu sultinio ar kitu skysčiu. Skystį reikėtų pilti po truputį, nuolat maišant ir kaitinant ant silpnos kaitros, kol pasiekiama norima konsistencija.
Per skystas padažas. Jį išgelbėti galime palaipsniui įmaišydami gabalėlį nelydyto sviesto. Taip padažas įgaus tirštesnę tekstūrą ir bus sodresnio skonio. Sviesto dėkime po truputį nuolat maišydami padažą.
Per daug skysčio bulvinių blynų tarkėje. Jei tarkuojant bulves išsiskyrė daug vandens, jį reikėtų nupilti į atskirą indą – netrukus jo dugne nusės krakmolas. Atgal įmaišykime nusėdusį krakmolą ir šiek tiek nusunkto skysčio, kad tešla būtų tinkamos konsistencijos.
Per tamsi bulvių tarkė cepelinams. Kad bulvių tarkė nepatamsėtų, į ją galima įtarkuoti šiek tiek svogūno arba įberti vitamino C (askorbo rūgšties). Svarbu nepadauginti, kad tarkė netaptų rūgšti.
Kepami svogūnai sugėrė aliejų, bet liko kieti. Įpilkime į keptuvę šlakelį vandens ir toliau juos kepinkime, kol suminkštės.
Lipnūs virti grikiai. Jei išvirti grikiai tapo per daug lipnūs, juos galima trumpai pakepinti sausoje keptuvėje. Tai padės pašalinti drėgmės perteklių ir grikiai taps birūs.
Per skysta bulvių košė. Jei į bulvių košę įpylėme per daug pieno ir ji tapo per skysta, ją reikėtų pakaitinti ant silpnos ugnies nuolat maišant. Šildant skystis išgaruoja, o košė tampa tirštesnė. Į bulvių košę pilkime verdantį pieną – nuo jo košė pasidarys švelnesnė, tarsi „šilkinė“.
Pavandeniję baklažanai ar cukinijos. Kepant cukinijas ar baklažanus, iš jų gali išsiskirti per daug skysčio ir daržovės gali tapti per minkštos. Kad to išvengtume, prieš kepant jas reikia pabarstyti druska ir palikti keletui minučių: druska ištrauks dalį skysčio, kurį reikėtų nusausinti popieriniu rankšluosčiu. Taip daržovės iškeps traškesnės, be to, druska panaikins baklažanų kartumą.
Greitas mėsos marinavimas. Jei reikia greitai suminkštinti mėsą, ypač grilio patiekalams, galime pasinaudoti kiviu. Supjaustytą kivį reikia įtrinti į mėsą ir palaikyti 30–40 minučių prieš kepimą. Svarbu neperlaikyti, nes per ilgas marinavimas su kiviu ištrauks iš mėsos sultis ir mėsa taps sausa.
Sausas kepsnys. Jei kepsnys iškepė sausas, uždėkime ant jo gabalėlį sviesto, įvyniokime į foliją ir pašildykime orkaitėje 3–5 minutes, kol sviestas išsilydys. Palikime keletui minučių, kol sviestas susigers į mėsą – tai suteiks jai sultingumo.
Jei mėsa iškepė per sausa ir atrodo jau nevalgoma. Mėsą galima išgelbėti troškinant. Į keptuvę ar puodą reikia įpilti šiek tiek sultinio, padažo, uždengti dangčiu ir troškinti 10–15 minučių ant silp-nos ugnies. Taip mėsa atgaus dalį drėgmės ir taps sultingesnė.
Keptame patiekale per daug riebalų. Jei kepamas ar verdamas aliejuje patiekalas sugeria per daug riebalų, jį reikėtų iškart sudėti ant vienkartinių popierinių rankšluosčių ar grotelių. Rankšluosčiai sugers perteklinį aliejų, o padėjus patiekalą ant grotelių, nuvarvės riebalų perteklius.
Degantis sviestas kepant. Kepant svieste, jis dažnai pradeda degti. Norėdami to išvengti, į keptuvę pirmiausia įpilkime šlakelį aliejaus ir tik tada sudėkime sviestą, kad jis lėtai tirptų ir nesudegtų. Aliejų geriausia rinktis neutralaus skonio (pvz., rapsų ar saulėgrąžų), jei nenorime keisti patiekalo skonio.
Per aštrus ar per sūrus patiekalas. Jei patiekalas „pasisekė“ per aštrus ar per sūrus, galima į jį pridėti šiek tiek cukraus. Cukrus sujungia skonius ir gali padėti subalansuoti per didelį aštrumą ar sūrumą, suteikdamas malonesnį skonį.
Per sūri sriuba. Įdėkime į puodą nuluptą nevirtą bulvę arba saujelę ryžių, suvyniotų į nedidelį audinio maišelį: tai sugers druskos perteklių.
Sunkiai lupasi virti kiaušiniai. Kiaušinius vos išvirus reikia iškart užpilti šaltu vandeniu ir palaikyti apie 10 minučių. Staigus temperatūros pokytis padės lengviau atskirti lukštą nuo baltymo.
Žalumynai apvyto. Jei žalumynai (pvz., krapai, petražolės, salotos) apdžiūvo ir prarado šviežumą, juos galima pamerkti į šaltą vandenį ir palaikyti apie 5 minutes, nusausinti. Tai padės jiems atsigauti ir tapti traškesniems.
Nepavyksta išplakti kiaušinių baltymų. Svarbu: baltymuose negali būti nė lašelio trynio ar riebalų. Prieš plakdami baltymus palaikykime šaldytuve 10–15 minučių, įdėkime žiupsnelį druskos – išplaksime greičiau ir jie taps stabilesni.
Kaip paspartinti mielinės tešlos kilimą? Jei mielinė tešla kyla per lėtai, galima paspartinti procesą įkaitinant orkaitę iki maždaug +35°C ir joje kildinti tešlą. Tokia aplinka imituoja šiltą kildinimo vietą ir padeda mielėms greičiau aktyvuotis.
Tešla tapo per skysta. Jei tešla dėl per didelio minkymo ar šilumos tapo per minkšta ir lipni, ją reikia palaikyti šaldytuve 30–60 minučių. Atšalusi ji taps tvirtesnė ir lengviau kočiojama.
Sunkiai kočiojama tešla. Jei tešla limpa prie kočėlo ir sunkiai kočiojasi, galime ją dėti tarp dviejų kepimo popieriaus lakštų ir kočioti. Tai padės išvengti prilipimo ir užtikrins tolygų tešlos plonumą.
Pyragas išorėje iškepęs, bet viduje dar skystas. Jei pyragas išorėje atrodo iškepęs, bet viduje vis dar nepakankamai iškepęs, jį reikia uždengti folija ir toliau kepti sumažinus orkaitės temperatūrą. Pyragas tolygiau keps, o išorė nebus per daug apskrudusi.
Į pyragą pamiršome įberti cukraus. Kam nepasitaiko. Jei iškepėme pyragą be cukraus arba jis per sausas ir sprangus, jį galima išgelbėti sulaistant cukraus sirupu. Karštą pyragą subadykime mediniu iešmeliu ir palaipsniui pilkime išvirtą cukraus sirupą – leiskime jam susigerti. Nors skonis pasikeis, bet pyragas taps drėgnesnis, sirupas suteiks pyragui saldumo.
Perkaitintas ir sukietėjęs šokoladas. Jei šildant šokoladą jis perkaito ir tapo grūdėtas ar sukietėjo, galima įdėti šiek tiek kokoso aliejaus ir šildyti ant garų vonelės nuolat maišant. Tai padės atkurti šokolado vientisumą, bus lengviau jį naudoti kepiniams ar glazūrai.
Nestingsta želė. Ją galima išgelbėti pakaitinant: supilti į puodą, įdėti papildomai išbrinkintos želatinos ir pašildyti, bet neužvirti. Pagamintą želė vėl stingdyti.
Grietinėlė plakant nesutirštėja. Jei plakama grietinėlė išlieka skysta ir neįgauna standumo, galima įdėti truputį citrinos rūgšties. Rūgštis padės grietinėlei sutirštėti, tačiau svarbu nepadauginti, kad nepakeistų skonio. Grietinėlė plakimui turi būti atšaldyta, ne liesesnė nei 35 proc. riebumo.
Kaip išlaikyti patiekalų temperatūrą tiekiant patiekalus? Kad patiekalai ilgiau išliktų karšti arba šalti, lėkštės taip pat turi būti pašildytos arba atvėsintos: karštiems patiekalams lėkštes galima pašildyti orkaitėje, šaltiems patiekalams (pvz., ledams, šaltoms užkandėlėms ar kt.) lėkštes trumpam padėti į šaldiklį.
Labiausiai patiko patarimas dėl „Per sūri sriuba“. Ačiū 🙂