Ugniagesiai apžvelgė praėjusius metus: pavojingi incidentai, gaisrai ir žūtys
Marijampolės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje (PGT) trečiadienį surengtas 2024 metų veiklos pristatymas. Tarnybos viršininkas Rytis Masys apžvelgė praėjusių metų veiklos rezultatus, svarbiausius pasiekimus, planus ateičiai.

Kokie mes esame?
R. Masys pažymėjo, kad tokio formato renginys, kuomet su kolegomis, socialiniais partneriais, giminingų institucijų ir savivaldybių vadovais aptariami veiklos rezultatai, rengiamas pirmą kartą.
Marijampolės PGT aptarnauja tris savivaldybes: Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos. Priešgaisrines pajėgas sudaro dviejų lygių sistema. Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba turi keturias komandas. Dvi ugniagesių komandos – pirmoji ir antroji – yra Marijampolėje, po vieną įsikūrusios Kazlų Rūdoje ir Kalvarijoje. Dar yra dešimt savivaldybių priešgaisrinės apsaugos komandų. „Pajėgos nemažos, Marijampolės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba – viena didžiausių Lietuvoje. Yra 115 etatų, užimti 106. Ugniagesio profesija patraukli. Ugniagesių mokykloje konkursai dideli – penki kandidatai į vieną vietą“, – sakė R. Masys.

Pasak tarnybos viršininko, kiekvieną parą Marijampolėje gali budėti po 25 PGT ugniagesius, pasiruošusius gesinti gaisrus, suvaldyti incidentus, padėti žmonėms.
Būtent tokios ir yra pagrindinės pareigūnų funkcijos: gaisrų gesinimas, gelbėjimo darbai, cheminių incidentų likvidavimas ir vadovavimas, prevencinė veikla, gaisrų tyrimas.
Stiprios ir savivaldybių priešgaisrinės apsaugos komandos. Marijampolės savivaldybės – stipriausia, turi net penkias komandas.
Praėjusių metų statistika
Pasak R. Masio, 2024-aisiais Marijampolės PGT registravo 774 iškvietimus į įvykius. Užpraeitais metais iškvietimų gauta mažiau – 724. Daugiausia jų – 496 – Marijampolės savivaldybėje, likusieji – Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybėse: Kalvarijos – 132, Kazlų Rūdos – 143.
Praėjusiais metais registruoti 272 gaisrai. Iš jų Marijampolės sav. – 176, Kalvarijos sav. – 51, Kazlų Rūdos sav. – 45. Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus žmogaus elgesys, krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei eksploatavimo reikalavimų pažeidimas.
– Tai ne šiaip sau skaičiai. Kiekvienas gaisras – tai ir pražuvęs turtas, nuostoliai žmonėms, o baisiausiu atveju – ir prarastos gyvybės, sveikata, – sakė R. Masys. – Norėtųsi, kad ir gaisrų mažėtų, nebūtų ir juose žūstančių žmonių.
Praėjusiais metais Marijampolės savivaldybėje kilusiuose gaisruose žuvo du žmonės, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybėse gyventojų aukų išvengta.
Gaisruose žuvusių portretas – statistinis
Marijampolės PGT vadovo teigimu, gaisruose žūvančių žmonių apibūdinimas vienodas visoje Lietuvoje ir nesikeičia daug metų.

Paprastai gaisruose žuvę gyventojai pagal statistinius duomenis dažniausiai apibūdinami kaip socialiai pažeidžiami asmenys: mėgstantys vartoti alkoholį, priklausomi nuo socialinių išmokų, vieniši, neturintys nuolatinių pajamų, asocialūs, neinvestuojantys į savo namus. Dažnai jie gyvena prastos būklės būstuose, neprižiūri elektros instaliacijos ir šildymo sistemų, nesilaiko priešgaisrinės saugos taisyklių. Sudegusiuose būstuose dažniausiai nebūna dūmų detektorių. Tokius asmenis priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai lanko, tačiau dažnai pakartotinio vizito metu neberanda prieš kurį laiką sumontuotų dūmų detektorių. Gyventojai aiškina įrenginį išmontavę, kad netrukdytų rūkyti.
Gaisras, nusinešęs žmogaus gyvybę, praėjusių metų kovo 25 d. kilo Sasnavos seniūnijos Navasodų kaime. Degė gyvenamasis namas.
Baigiant gaisro gesinimo darbus virtuvėje buvo rastas apdegęs namo šeimininkės kūnas. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – neatsargus elgesys. Turima duomenų, kad septyniasdešimtmetė šeimininkė gyveno asocialiai, vartojo alkoholį.
Dar vienas gaisras, kuriame žuvo žmogus, kilo spalio 13 d. Marijampolėje, Mokolų gatvės 16-ajame name. Namas buvo negyvenamas, bet į jį įsikraustę benamiai rūkė, gėrė. Vieną naktį kilo gaisras. Jį užgesinus viduje rastas apdegęs žmogaus kūnas. Paaiškėjo, kad tai 45 metų vyras, neturėjęs nuolatinės gyvenamosios vietos. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – neatsargus rūkymas.
Pavojingiausi incidentai
Pasak R. Masio, didelės dalies ugniagesių darbų visuomenė nemato. Tai – gelbėjimo darbai įvykus avarijoms, cheminiams incidentams. Marijampolės savivaldybės teritorijoje yra dvi tarptautinės magistralės, dėl to regione neišvengiama itin pavojingų avarijų.
Viena iš jų – praėjusiais metais, birželio 27-ąją, įvyko Sasnavos seniūnijos Puskelnių kaime. Vienkiemių gatvėje apvirto vilkikas su dujų transportavimo cisterna. Dujovežis vežė 20 tonų butano dujų. Cisterna buvo pažeista, tekėjo dujos. Jos galėjo bet kuriuo metu sprogti. Kilo pavojus Puskelnių kaimo gyventojams.
Incidento likvidavimas truko šešias paras. Jame dalyvavo septynios ugniagesių komandos, policija, Savivaldybės administracijos darbuotojai, Visuomenės sveikatos biuro atstovai. Jie Puskelnių kaimo sodybose tikrino taršos koncentraciją.
Daug nerimo sukėlė ir praėjusių metų liepą įvykęs incidentas, kai ekskavatorius, dirbęs prie magistralės tiesimo, prakirto dujų vamzdį, ore susiformavo dujų debesis, galėjęs sprogti.
Tarp sudėtingesnių darbų – ir gaisras Kazlų Rūdos sen. Višakio kaime, kuomet degė miškas. Gaisro likvidavimas truko keturias paras. Išdegė 1,2 ha.
Marijampolėje, Sasnavos g. 74, buvo užsidegęs arkinis angaras. Incidento likvidavime dalyvavo aštuonios ugniagesių komandos.
Šiandien nauji iššūkiai
Praėjusių metų veiklos pristatyme dalyvavęs Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Barauskas dėkojo ugniagesiams už profesionalų darbą, socialiniams partneriams – už pagalbą. Viršininko teigimu, Marijampolės PGT – viena geriausiai pasiruošusių, joje dirba profesionalai. V. Barauskas tai iliustravo apklausos duomenimis. Kaune ugniagesiais pasitiki 94 proc. gyventojų, Marijampolėje – 96 proc. Viršininkas kalbėjo ir apie naujus iššūkius šiandienai: stiprinti civilinę saugą, kad ugniagesiai būtų pasiruošę dirbti sugriautose teritorijose, o gyventojai būtų pasiruošę galimoms grėsmėms, kad sugebėtų išgyventi 72 val., kol atvyks pagalba. „Mes turime dirbti tampriai su socialiniais partneriais, nes tai lemia žmonių saugumą“, – sakė V. Barauskas. Jis papasakojo, kad Jurbarke bus statoma nauja gaisrinė su priedanga, ateityje visos naujos gaisrinės bus statomos su priedangomis.

Komentarai nepriimami.