„Stengiuosi būti tobula, bet to NEPAKANKA“
„Kas aš esu? Koks mano pašaukimas? Kodėl esu nepakankamai protinga, nepakankamai graži ir vis nepakankamai tobula? Ar esu pasiruošusi gyvenimo tempui? O gal sustoti ir pažvelgti į save?“ – tokiais žodžiais prasidėjo interaktyvus šokio spektaklis Marijampolės dramos teatre. Garsūs choreografai ir garsi šiuolaikinio šokio grupė „Arabeskas“ šį kartą kūrė ne šou. Šį kartą šokiu pasakojo istorijas apie patyčias, konkurenciją, (ne)tobulumą ir tai, kas sužeidžia jauno žmogaus širdį. Ilgam ją įskaudina.
Tai gal tikrai – sustokim šiame beprotiško tempo pasaulyje ir pažiūrėkime į save: gal tikrai esame ir pakankamai protingi, talentingi, pakankamai darbštūs ir daugiau nei pakankamai gražūs? Tiesiog – visko mums PAKANKA?

Šokio festivalio „Vizijos“ gerbėjai pasakys, kad „Ne(pakankama)“ jiems jau matyta. Bet, kaip sakė ilgametė grupės „Arabeskas“ vadovė Daina Misiukevičienė, dabar šis šokio spektaklis visiškai kitoks, papildytas dviem didžiulėmis naujomis scenomis, beveik „pradanginama“ riba tarp scenoje vykstančio veiksmo ir žiūrovų salėje. Dar viena naujovė – šiame šokio spektaklyje muzikos atlikėjas violančelininkas Kasparas Šerpytis atliko savo sukurtą muziką. Ji tapo tarsi neatskiriama viso spektaklio dalimi.

Prabangus, solidus ir pamąstyti skatinantis renginys.
Daina Misiukevičienė apie šio spektaklio misiją sakė: „Gyvename bėgime, tarsi maratone. O gal sustokim? Gal mums visko pakanka? Tiesiog – pakanka!? Tai ir norime pasakyti moderniu šokiu, kurio pagrindas – ne technika, bet emocija, kūno judesiai ir jausmai. Mes, „Arabeskas“, visą laiką ėjome šou keliu. Dabar norime eiti giliau, parodyti jausmus, ne tik išpuoselėtą šypseną. Kad žiūrovas ne tik grožėtųsi, bet ir pagalvotų. Tai interaktyvi meno forma, kuri, tikime, užkabina jautriausias žmogaus vidinio pasaulio stygas“.

Šokio spektaklio choreografiją kūrė Marijanas Staniulėnas, vadovė Daina buvo atsakinga už techninį šokėjų paruošimą. O paskutinė spektaklio dalis – kito choreografo – Renaldo Stasiūnaičio kūryba.

„Arabesko“ vadovė džiaugiasi, kad šokėjos galėjo dirbti su šiais lyderiaujančiais choreografais Lietuvoje, taip praplėsdamos žvilgsnį į šokį – koks jis gali būti, kokias istorijas gali pasakoti. Tai buvo išties jausminga kelionė po vidinius išgyvenimus, abejones ir drąsą būti savimi.

Komentarai nepriimami.