Važiuojant per Igliauką dėmesį patraukia jau kuris laikas prie kultūros namų, kaip nuo seno vadina žmonės (Marijampolės kultūros centro (KC) Igliaukos skyriaus), vykstantys darbai. Lauke didelių pokyčių kol kas nematyti, bet, jei leis darbininkai, tereikia įžengti į vidų…
Kaip informavo Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis, „atnaujinama viskas – nuo pamatų iki stogo: atliekami pastato pamatų ir cokolio remonto, šiltinimo bei hidroizoliacijos darbai, vykdomi pastato fasado remonto darbai, apimantys paviršių paruošimą, dažymą, medinių detalių atnaujinimą bei lietaus nuotekų sistemos keitimą. Be viso to, įrengiami nauji latakai, lietvamzdžiai, apskardinimo detalės, nuolajos bei lauko stogeliai virš durų.
Vienas svarbiausių pokyčių – renginių salės atnaujinimas. Išardytos senos grindys, dedamos šilumos ir garso izoliacijos, bus paklota nauja, kokybiška danga. Šis remontas ypač svarbus – pastatas kažkada buvo „pagražintas“, bet iš esmės netvarkytas. Imamės darbo, kad jis būtų ne tik gražus, bet ir ilgaamžis, jaukus. Rangovas – UAB VIDARA, darbų vertė – 50 tūkst. eurų. Finansavimas – iš Marijampolės savivaldybės biudžeto“.
Kai pastaraisiais metais vieni po kitų buvo atnaujinti keli savivaldybėje esantys KC skyriai (Igliškėliuose, Meškučiuose, Gavaltuvoje, Daukšiuose), igliaukiečiai iš tiesų galėjo jaustis nuskriausti. Mat kada remontuota ši kultūros įstaiga „niekas nebeprisiminė“, o kad to reikia – buvo aišku visiems.
„Gal ir laimė, kad jis medinis, nes, kaip pasirodė, statytas iš geros medienos, tvirtai; beardant, sakė vyrai, net stebino, kaip gerai ji išsilaikiusi“, – paklausta apie permainas sakė 52-ejus metus šiame pastate dirbusi Magdalena Venskūnienė, šokių kolektyvo „Tryptukas“ vadovė.
Pasak jos, pastatui gal kokie 90 metų – žinanti, kad seniau čia buvusi mokykla. Pasigilinus į mokyklos istoriją iš tiesų užfiksuota, kad nors mokykla Igliaukoje veikė nuo 1907 metų (troboje pas žmones), paskui kitur, pastatyta ji buvo 1934 metais – taigi tikrai prieš devyniasdešimt metų.
M. Venskūnienė prisimena, kad per tuos dešimtmečius būdavo visko: buvo ir toks laikas, kai žiemą valytojai valant grindis ant jų iš karto stingdavo ledukas – taip būdavo šalta. Smagu, kad pastaraisiais metais pakeitus sistemas šilumos užteko. Paskutinis didesnis remontas buvęs artėjant link 2000-ųjų, gerokai vėliau buvo pakeistas stogas, nes lyjant šlapdavo ne tik antrasis aukštas, bet ir salė… „O kokius nors smulkius darbelius taigi pasidarydavome patys – šokėjai, o ir aš pati „kosmetiškai“ patvarkydavome. Stengėmės, kad būtų gražiau, salę papuošdavome… Labai smagu laukti atsinaujinimo – kiek girdėjau, salė bus pirmas darbų etapas, o dar yra antras aukštas, laiptai…“
Nors dabar pašnekovė vadovauja tik šokėjams, jai ne vis tiek, kaip čia viskas bus.
Komentarai nepriimami.