Daugiabučių modernizacijos metu diegiami atsinaujinantys energijos šaltiniai leidžia pasiekti ypač aukštą energinį efektyvumą ir sumažinti taršos emisijas. Saulės elektrinės, šilumos siurbliai ir kitos pažangios technologijos gali seną daugiabutį paversti beveik klimatui neutraliu pastatu. Ekspertai ragina gyventojus drąsiau rinktis šiuos sprendimus, tam teikiama ir valstybės parama.
Potencialas, kuris dažnai lieka neįvertintas
Pastato šiltinimas, inžinerinių sistemų atnaujinimas padeda mažinti šilumos nuostolius ir gerina mikroklimatą patalpose. Tačiau, kaip sako Lietuvos saulės energetikos asociacijos ekspertas Vitas Mačiulis, gyventojai dažnai neįvertina atsinaujinančių šaltinių potencialo. Saulės elektrinės, kolektoriai ar šilumos siurbliai sumažina priklausomybę nuo iškastinio kuro ir padeda taupyti eksploatacines išlaidas.
„Kad naudojant saulės modulius galima gana pigiai pasigaminti elektrą – Lietuvoje tai nebėra naujovė.
ačiau šilumos siurblys dar daugeliui atrodo gana egzotiškai. Suprasti, kaip galima lauke temperatūrai esant -10 laipsnių arba žemėje +5 laipsniams, paimti iš jų šilumą ir paversti ją į +24 laipsnius bute, nėra paprasta“, – pasakoja ekspertas.
Šilumos siurblys naudoja šilumą iš oro, vandens ar grunto. Surinkta energija tiekiama į pastato šildymo ar vandens sistemą. Priklausomai nuo šaltinio, skiriami geoterminiai siurbliai (žemė–vanduo) ir oras–vanduo siurbliai. Tinkamiausias variantas priklauso nuo konkrečių techninių sąlygų.
Sprendimų sinergija užtikrina didesnę naudą
Naudojant šilumos siurblius, o ypač juos derinant su kitais šaltiniais, galima gerokai sumažinti pastato CO₂ emisiją ir energijos sąnaudas.
„Pavyzdžiui, kartu įrengus saulės elektrinę ir šilumos siurblį, galima dalį ar visą elektros energijos ir šilumos poreikį padengti vietoje pagaminta žaliąja energija. Tokia integracija leidžia dar labiau sumažinti eksploatacines išlaidas ir tapti mažiau priklausomiems nuo centralizuoto energijos tiekimo. Taip ne tik taupoma šilumos energija bei pinigai, bet ir artėjama prie klimatui neutralaus būsto vizijos“, – teigia Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas.
Pasak jo, jei atsijungti nuo tinklų nėra galimybės, šilumos siurblius galima naudoti kaip papildomą šaltinį. Tačiau tam reikalingas sklypas gręžiniams ir tinkamos geologinės sąlygos. Taip pat būtina derinti šiuos sprendimus su šilumos tiekėju.
Sėkmingi pavyzdžiai įkvepia veikti ir kitus
Vienas iš sėkmingų pavyzdžių – „Metų renovacijos projekto 2025“ nugalėtojas daugiabutis Avižieniuose. Šiame name įdiegtas geoterminis šildymas ir saulės elektrinė. Rezultatas – didžioji dalis energijos pasigaminama vietoje, CO₂ emisijos sumažėjo nuo 271,65 iki 19,69 tonų per metus. Tokių sėkmės istorijų daugėja visoje Lietuvoje ir jos įkvepia pokyčiams kitus gyventojus.
Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės galioja iki spalio 1 dienos.
Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: www.apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė Benita Gaižiūnaitė
Užs. 821.
Komentarai nepriimami.