www.suvalkietis.lt
Pagrindinis Suvalkijos krašto informacijos skleidėjas nuo 1942 m.

Matematikos valstybinis brandos egzaminas Brailio raštu: kur slypi iššūkiai?

Geometrijos uždaviniai ir grafikų analizė daugeliui abiturientų dar iki matematikos valstybinio brandos egzamino tapo įprasta mokymosi dalimi. Šiais metais Lietuvoje laikyti šį egzaminą bendruoju kursu rinkosi penki, o išplėstiniu – šeši mokiniai, kurie turi regėjimo sutrikimų. Pastarąjį, deja, nesėkmingai, laikė ir regos negalią turintis Marijampolės Šv. Cecilijos gimnazijos dvyliktokas Mangirdas Klusaitis.

bituriento teigimu, didesnės dalies egzamino užduočių pavyzdžių, skirtų pasiruošimui, Brailio raštu nebuvo, o išplėstinio kurso matematikos valstybiniame brandos egzamine jų netrūko. Mangirdas laikydamas šį egzaminą surinko 16 taškų ir, nors kilus skandalui dėl matematikos brandos egzamino rezultatų abiturientams buvo pridėta po 10 taškų, marijampolietis šio egzamino, deja, neišlaikė. Valstybiniam brandos egzaminui išlaikyti privalu surinkti bent 35 taškus.

Marijampolietis abiturientas sako turintis priekaištų tik dėl matematikos valstybinio brandos egzamino.
Marijampolietis abiturientas sako turintis priekaištų tik dėl matematikos valstybinio brandos egzamino. / Ričardo Pasiliausko nuotrauka

Vieno vadovėlio nepakanka

Šv. Cecilijos gimnazijos dvyliktokas Mangirdas Klusaitis pasakoja mokykloje turėjęs vieną knygą, iš kurios galėjo ruoštis matematikos valstybiniam brandos egzaminui. Anot abituriento, joje nebuvo dalies brėžinių, pavaizduotų Brailio raštu, todėl, kol bendraklasiai analizuodavo kokį nors uždavinį, jis atlikdavo kitas užduotis be brėžinių.

„Pavyzdžiui, turime išvestinės grafiką, kurį reikia analizuoti. Tikėjausi, kad egzamino užduotyse jo nebus, kad man bus leidžiama apskaičiuoti tik paprastą išvestinę, nes per mokslo metus neturėjau pakankamai mokymuisi skirtų ir man pritaikytų vadovėlių, todėl man tokius grafikus be praktikos nagrinėti buvo labai sunku“, – pasakoja dvyliktokas, turintis regos negalią.

Pasak abituriento, egzamino užduotyse buvo galima atsižvelgti į tai, kad neregiui sunku suprasti grafikus ir brėžinius, todėl geriau juos pateikti funkcijomis, lygtimis, skaičiais.

Egzamine buvo brėžinių, kurių viduje pažymėti kampai, kraštinės. Jie man buvo visiškai neįskaitomi, nes padarytas nestandartinis Brailio raštas, tarpai tarp taškelių labai dideli, priklijuoti netinkamai ir niekaip negalėjau net įskaityti, o apie užduoties sprendimą nėra net kalbos“, – dalijasi M. Klusaitis.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) tikina, kad visa šių metų matematikos išplėstinio kurso valstybinio brandos egzamino antrosios dalies užduotis ne tik buvo pateikta Brailio raštu, bet ir padaryti paveikslų, brėžinių maketai. Visa tai rengė specialistas, dirbantis su regėjimo negalią turinčiais mokiniais Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre.

„Dalyje užduočių paveikslai ir brėžiniai buvo išsamiai aprašyti pačiose uždavinių formuluotėse“, – aiškina NŠA komunikacijos skyriaus vedėja Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė.

Į egzaminą – be bandomojo: kas kaltas?

Marijampolietis abiturientas, turintis regos negalią, matematikos valstybinį brandos egzaminą, kaip ir visus kitus, laikė Vilniuje.

„Gavau užduotis dviem variantais: popierinį Brailio raštu ir skaitmeninį „Word‘e“. Kompiuteriniame variante dauguma matematinių išraiškų yra neįgarsintos. Pavyzdžiui, programa perskaito „išspręskite lygtį“, bet tos lygties jau neįgarsina. Tada turiu keliauti į popierinį variantą ir skaityti lygtį Brailio raštu“, – prideda M. Klusaitis.

Dvyliktokai matematikos valstybinio brandos egzamino metu gali naudotis skaičiuotuvu, tačiau M. Klusaičio ir čia laukė išbandymas. Jo teigimu, Lietuvoje nėra kalbančio skaičiuotuvo, skirto neregiams, todėl jam, kaip alternatyva, buvo leista naudotis „Excel‘iu“. „Šiek tiek pasimokiau juo naudotis. Tiek, kiek buvo man įskaitomų užduočių, tai užteko gebėjimų“, – prideda jis.

Mangirdas Klusaitis pasakoja, kad neišlaikius matematikos valstybinio brandos egzamino, regos negalią turinčio žmogaus akademiniai mokslai praktiškai baigiasi net neprasidėję. Profesinėse mokyklose jam tinkamų specialybių taip pat beveik nėra, todėl lieka tik menų sritis.
Mangirdas Klusaitis pasakoja, kad neišlaikius matematikos valstybinio brandos egzamino, regos negalią turinčio žmogaus akademiniai mokslai praktiškai baigiasi net neprasidėję. Profesinėse mokyklose jam tinkamų specialybių taip pat beveik nėra, todėl lieka tik menų sritis. / Nuotrauka iš asmeninio Mangirdo albumo

Mokslo metų eigoje dvyliktokai laiko bandomuosius egzaminus. Jų metu suteikiama galimybė pasitikrinti įgytas žinias ir išsiaiškinti, kur dar galima tobulėti. M. Klusaitis bandomosios matematikos valstybinio egzamino versijos negavo. „Man niekas neatsiuntė bandomojo egzamino Brailio raštu, o, kai paskambinau į Nacionalinę švietimo agentūrą jo paprašyti, buvo atsakyta, kad tam nėra lėšų“, – sako abiturientas.

Kitų valstybinių brandos egzaminų užduočių pritaikymui žmogui su regos negalia, Mangirdas sako priekaištų neturintis. Anot jo, jeigu buvo galima parengti kitų egzaminų užduotis, tai kuo matematika yra išskirtinė?

Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams brandos egzaminų užduotys Lietuvoje pritaikomos nuo 2012 metų. NŠA specialistės teigimu, pritaikymai gali apimti užduoties formą (šriftas, Brailio raštas, pateikimo būdas), vykdymo instrukciją (ilgesnis laikas, vykdytoju gali būti paskirtas švietimo pagalbos specialistas, papildomos pertraukos, atskira patalpa) ir vertinimo instrukciją (atitinkamas vertinimo koeficientas).

„Šie pritaikymai individualizuojami pagal mokinio sutrikimo pobūdį ir turi būti pagrįsti pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijomis“, – aiškina J. Kažukauskaitė-Sarnickienė. Pasak jos, galimi tik tokie pritaikymai, kurie nepažeistų vertinimo objektyvumo bei lygiateisiškumo ir sąžiningumo kitų egzaminus laikančių kandidatų atžvilgiu.

Rezultatai jau gauti, o kas atsakingas – neaišku

Mokykloje abiturientas mokėsi su mokinio padėjėja, kuri, kaip jis teigia, per visus metus tapo geriausia drauge. Į egzaminą Mangirdas keliavo vienas: „Užduotis skaičiau ir sprendžiau pats, mano darbą stebėjo vykdytojas“, – teigia abiturientas. Moksleivio bendraamžiams matematikos valstybinis brandos egzaminas truko keturias valandas, o M. Klusaičiui buvo skirtos dar dvi papildomos valandos. „Atėjau devintą ryte, o išėjau trečią valandą dienos. Užduotys ir jų kiekis buvo skirtas toks pats, kaip ir visiems, laikiau išplėstinio kurso egzaminą, nes B lygio mano mokykloje net nebuvo“, – komentuoja pašnekovas.

NŠA specialistės teigimu, egzaminų užduotys yra pritaikomos pagal tuos pačius principus, kurie yra taikomi ir ugdymo procese, todėl labai svarbu konstruktyvus bendradarbiavimas tarp mokyklos, mokinio ir Nacionalinės švietimo agentūros. „Deja, agentūra dar kovo mėnesį pateikė mokyklai informaciją ir teiravosi, ar pagal praktiškai vykdomą mokinio, turinčio regos sutrikimą, ugdymą, yra tinkama NŠA rengiama medžiaga egzaminui“, – sako J. Kažukauskaitė-Sarnickienė.

Anot jos, iš mokyklos jokio atgalinio ryšio nesulaukta, tad buvo konstatuota, kad pateiktas formulių rinkinys Brailio raštu yra parengtas kokybiškai ir mokiniui nekils sunkumų perskaityti matematinius reiškinius. Redakcija bandė susisiekti su Marijampolės Šv. Cecilijos gimnazijos administracija, tačiau jos vadovai atostogauja, todėl pasikalbėti ir išgirsti mokyklos poziciją dėl susiklosčiusios situacijos nepavyko.

Komentarai nepriimami.

REKOMENDUOJAMI VIDEO
TAIP PAT SKAITYKITE