2025-ieji ūkininkams pažėrė nemažai išbandymų. Pavasarį, kai to mažiausiai tikėtasi, užklupo intensyvios šalnos. Vasarą, artėjant javapjūtei, prasidėjo lietingasis periodas – valandas ir minutes, tinkančias pjūčiai, reikėjo tiesiog medžioti. Atrodė, kad derliaus rezultatai po tiek sunkumų bus kaip niekada prasti. Rapsų, iš tiesų, prikulta perpus mažiau nei įprasta, o javai nustebino net ilgametę patirtį turinčius ūkininkus.
Apgaulingas vaizdas, gausus derlius
„Buvo tokių laukų, kur iš hektaro pribiro apie 10 tonų žieminių kviečių – per visą savo ūkininko karjerą nesu regėjęs tokių skaičių“, – nuostabos neslėpė Marijampolės savivaldybės Kūlokų kaimo ūkininkas Darius Akstinavičius.
Pasak jo, būtų nuostabu, jei tokie kiekiai būtų byrėję visuose žieminių kviečių plotuose. Deja, tokie laukai buvo pavieniai. „Javams augti sąlygos šiemet buvo geros. Pavasarinės šalnos jiems, skirtingai nei rapsams, nepakenkė. Sausra nealino, drėgmės pakako. Pasirūpinau, kad augalams netrūktų mikroelementų, laiku ir tinkamai buvo paskleistos augalų apsaugos priemonės“, – priežastis, lėmusias rekordinį žieminių kviečių derlių, vardijo pašnekovas.
D. Akstinavičius teigia, kad artėjant javapjūtei neatrodė, jog kai kuriuose plotuose pavyks nukulti rekordinius kiekius grūdų. „Javai nebuvo ypatingi. Varpos atrodė smulkios, mažos. Tikrai nieko nesitikėjau, bet kai pamačiau skaičius, atvipo žandikaulis. Tokiais atvejais sakau, jog „javus nupjoviau nuo asfalto“. Suprask, kad laukas atrodė prastas, bet derlius – gausus ir netikėtas“, – paaiškino Kūlokų kaimo ūkininkas.
Gamta davė, bet ir atėmė
D. Akstinavičius atkreipia dėmesį, kad plotų rekordininkų buvo keletas. Susumavus rezultatus, vidutinis žieminių kviečių derlingumas jo ūkyje siekia apie 7 tonas iš ha. Rezultatą sumenkino kai kuriuos žieminių kviečių laukus apnikęs miežių geltonosios žemaūgės virusas. „Labiausiai buvo pažeisti plotai, kuriuose rudeninė sėja vyko anksti. Virusą platina amarai, o pernai rugsėjį jiems buvo palankios sąlygos – temperatūra siekė net 30 laipsnių“, – paaiškino ūkininkas.
Apie augalus užklupusią ligą ūkininkas suprato tik gegužės pabaigoje. „Kai kurie laukai atrodė tiesiog prastesni. Galvojau, padės papildoma priežiūra. Deja, augalai toliau skurdo. Tik vėliau sužinojau, kad plotai pažeisti viruso“, – kalbėjo D. Akstinavičius.
Derlius ligos apimtuose plotuose itin menkas. Iš ha pavyko prikulti tik 1–4 tonas. „Jei ne tie keli rekordiniai laukai, bendras rezultatas būtų prastas. Gamta pati viską išlygino ir sudėliojo taip, kaip turi būti“, – įsitikinęs ūkininkas.
Daug žada runkeliai ir kukurūzai
Meškučiuose ūkininkaujančio Dariaus Gabrielaičio žieminiams kviečiams šio viruso pavyko išvengti. Nepaisant to, jų derlingumas – vidutinis, apie 7 tonos iš ha. Žieminių rapsų ūkininkui pavyko prikulti tik 1–2 tonas, kai vidutiniai aliejingųjų sėklų derliai siekia 4 tonas. „Tose vietose, kur buvau pasėjęs rapsus, pavasarį fiksavau net 11 laipsnių neigiamą temperatūrą. Žinoma, kad suvešėję augalai tokio šalčio neištvėrė, todėl derlius neįtikėtinai prastas“, – tvirtina pašnekovas ir priduria, jog nuostolius bent šiek tiek sumažino draudimo išmoka. „Jei ne draudimas, rapsų derlius šiemet būtų buvęs nuostolingas“, – įsitikinęs pašnekovas.
Be žieminių kviečių ir rapsų, D. Gabrielaitis dar augina cukrinius runkelius ir kukurūzus. Šios kultūros, pasak ūkininko, atrodo daug žadančios. „Runkeliai dar žali, bet atrodo įspūdingai. Gumbai – dideli, lapija – vešli. Jei ir cukraus rodikliai bus aukšti, runkeliams gali būti rekordiniai metai“, – viliasi pašnekovas. Tai paaiškės netrukus, nes saldžiosios šaknys bus pradedamos doroti jau kitą savaitę. Pirmuosius cukrinius runkelius ūkininkas į Lietuvos cukraus fabriką Marijampolėje gabens rugsėjo 26-ąją.
Baigęs kasti saldžiuosius gumbus, D. Gabrielaitis pradės imti kukurūzų derlių. „Jau keletą metų auginu šią kultūrą. Jos priežiūra nesudėtinga, pavyksta užauginti neblogą derlių. Šiemet kukurūzus ketinu parduoti lenkams. Supirkimo kainos pas juos – panašios, tačiau įkainiai už grūdų džiovinimą mažesni perpus“, – savo pasirinkimą paaiškino žemdirbys.
Geras kiekis, bet prastesnė kokybė
Vertindamas 2025-ųjų derliaus rezultatus Marijampolės ūkininkų sąjungos pirmininkas Sigutis Jundulas sako, jog šių metų duomenys – puikūs. „Tie, kurie populiariausią kultūrą, žieminius kviečius, prižiūrėjo, į juos investavo, vidutiniškai kūlė apie 7 tonas iš ha. Kurie patręšė mažiau, kūlė apie 5 tonas iš ha. Vasarinių kviečių biro apie 6 tonos iš vieno ha. Žieminių rapsų derlingumas siekia tik apie 2 tonas iš ha. Žirnių šiemet neišguldė, todėl jų rodikliai – puikūs. Derlius svyruoja tarp 3–4 tonų iš ha“, – skaičius vardijo ūkininkų vedlys.
Apibendrindamas pasibaigusią vasarą S. Jundulas sako, jog prasta ji buvo tik poilsiautojams ir turistams. Mūsų ūkininkams ji buvo palanki. „Šiaurės Lietuvoje ūkininkus lietus nuskriaudė, mūsų krašte didelių kataklizmų nebuvo. Buvo vėsu, dažnai lynojo, bet augalams didelio neigiamo poveikio tai nepadarė. Buvome pratę prie savaitėmis besitęsiančio 30 laipsnių karščio, bet tokios kaitros nėra reikalingos. Mūsų klimato zonai ir čia augantiems augalams 23–25 laipsnių temperatūros visiškai pakanka, – įsitikinęs pašnekovas.
Kalvarijos savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Darius Kuprelevičius pasibaigusią vasarą vertina vidutiniškai. Sako, aukštesnio įvertinimo negali skirti dėl dažno lietaus. Nuoskaudų paliko ir pavasaris su rekordinėmis šalnomis. „Dėl jų nukentėjo rapsai, derliai svyruoja nuo 1 iki 2,5 tonos iš ha. Žieminių kviečių kiekiai – vidutiniai, mūsų savivaldybėje ūkininkai kūlė apie 6–7 tonas iš ha. Kiekiai – neblogi, bet už tai kokybė – prasta, – atkreipia dėmesį specialistas ir dėl to kaltina dažną lietų. – Negausus, tačiau dažnas lietus sumažino baltymo, glitimo kiekius grūduose. Supirkėjai ūkininkams taikė nuoskaitas už žemesnes grūdų klases, džiovinimą, todėl be nuostolių neapsieita“, – tvirtina D. Kuprelevičius.
Komentarai nepriimami.