Rugsėjo dienos vis dar primena vasarą, tačiau šildymo sezonas neišvengiamai artėja. Atsargesni ir pareigingesni gyventojai jau dabar kraunasi kietojo kuro atsargas, pildo granulių sandėlius, tikrina katilus bei radiatorius, kad pirmasis šaltukas neužkluptų netikėtai. Neatsilieka ir savivaldybės: peržiūrėtos šildymo sistemos, atlikti būtini patikrinimai, todėl bet kada prireikus jos bus pasirengusios paspausti mygtuką ir paleisti šilumą į daugiabučius. Gyventojams aktualiausias klausimas – kada tai nutiks ir kiek kainuos? Juk kiekviena papildoma šilta diena reiškia mažesnes sąskaitas už šildymą ir karštą vandenį.
Paklausa šokteli rudenį
„Suvalkiečio“ kalbinti malkų pardavėjai džiaugiasi, jog mūsų krašto gyventojai – atsakingi. Daugelis kūrenamos medienos atsargomis rūpinosi vasarą – tuomet buvo didžiausias darbymetis. Dabar susidomėjimas sumažėjęs. „Rudenį, prasidėjus šildymo sezonui, belieka pavieniai užsakymai. Pagrindiniai mūsų klientai – kaimo vietovių gyventojai. Mieste malkos – retesnė prekė“, – sakė malkų pardavėjas Alvydas.
O štai mažosios bendrijos „MJ granulės“, veikiančios Marijampolės savivaldybės Trakiškių kaime, vadybininkas Marius Jazinevičius tvirtina, kad jų klientai vasarą buvo vangūs.
„Mes pjuvenų patys negaminame. Jas perkame, gamybą planuojame pagal užsakymus. Rezervacijų eilė šiuo metu siekia 1–1,5 mėnesio. Pirkusiems vasarą tiek laukti tikrai nereikėjo, nes produkcijos paklausa buvo nedidelė. Visi susizgribo tik dabar“, – situaciją apžvelgė MB „MJ granulės“ vadybininkas.
Medienos ir jos gaminių įmonės UAB „Rimedis“, esančios Kalvarijos savivaldybės Jungėnų kaime, vadovas Rimas Sujeta sutinka su kolegos M. Jazinevičiaus pastebėjimais. „Žmonės tikrai atsitokėja tik prieš šildymo sezono pradžią. Klientų antplūdį pastebime rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo pradžioje. Šiuo metu užsisakantys medžio pjuvenų granules jų turi laukti apie porą mėnesių – toks didelis susidomėjimas. Vėliau pirkėjų antplūdis sumažės. Atsargomis visai žiemai apsirūpinę klientai sugrįš tik po metų.
Beliks tik vienas kitas pirkėjas, įsigyjantis kietą kurą po truputį – mėnesiui ar dviem, bet jų – vos saujelė, – tikina pašnekovas.
R. Sujetos įmonė prekiauja ne tik medžio pjuvenų granulėmis, bet ir malkomis. Tiesa, jų paklausa kur kas mažesnė nei granulių. „Malkinės krosnys tampa praeitimi. Gyventojai renkasi patogesnius sprendimus, kuriems reikia mažiau priežiūros. Granulėmis kūrenami katilai tokį komfortą jau spėjo įrodyti“, – kalba UAB „Rimedis“ vadovas.
Rūpesčiai dėl katilų išlenda rudenį
Šiltuoju metų laiku gyventojai turėjo progą ramiai pasirūpinti ne tik kieto kuro atsargomis, bet ir katilų technine būkle. Deja, kaip ir su malkomis, taip ir su katilais – visi delsia iki paskutinės minutės. „Šiuo metu užklausų – daugiausia. Dar daugiau, tikėtina, bus spalį, lapkritį kai šildymo sezonas prasidės. Kol krosnis ne kiaura, apie jos techninę būklę dažnai nesusimąstoma. Tik tada, kai įranga sugenda, pradedama ieškoti pagalbos“, – tendencijas apžvelgia UAB „Santmontas“, visų tipų katilų ir šilumos siurblių montavimo bei priežiūros įmonės vadovas Aivaras Misiukonis.
Anot jo, dažniausiai remontuoti tenka kieto kuro krosnis, kūrenamas medžio pjuvenų briketais ir granulėmis. Gedimų nutinka ir dujų katiluose. Rečiausiai tenka taisyti šilumos siurblius oras-vanduo. „Šių katilų savininkai rimtesnių rūpesčių beveik neturi – nesklandumų pasitaiko retai ir dažniausiai tik tuomet, kai svyruoja elektros įtampa arba įsisiautėja vėjai, sukeliantys mechaninių pažeidimų, – paaiškina pašnekovas ir priduria, kad būtent šilumos siurbliai šiuo metu yra populiariausias šildymo sprendimas. – Naujos statybos namuose kieto kuro katilai jau nebestatomi. Šilumos siurbliai oras-vanduo – paprasčiausias, patogiausias ir prieinamas šildymo sprendimas“.
Savivaldybės rikiuojasi šildymo sezono startui
Kol vieni ruošia malkų rietuves, kiti – šildymo sistemas: savivaldybių įmonės ir daugiabučių administratoriai tikrina įrenginius, tvarko gedimus ir ruošia biokuro atsargas, kad galėtų įjungti šildymą, kai tik to reikės. UAB „Kalvarijos komunalininkas“ direktorius Egidijus Guzavičius sako, kad Kalvarija šildymo sezonui jau pasirengusi. „Sistemos paruoštos ir, kai tik Savivaldybė duos startą (nes būtent ji skelbia šildymo sezono pradžią), galėsime pradėti tiekti šilumą“, – pabrėžia pašnekovas. UAB „Kalvarijos komunalininkas“ primena, kad pernai šiluma Kalvarijos savivaldybės gyventojams buvo pradėta tiekti spalio 8-ąją. E. Guzavičius mano, kad šildymo sezonas panašiu metu prasidės ir šiemet. „Gyventojams, žinoma, aktualu, kad sezonas prasidėtų kuo vėliau. Šildymo kaina šiemet nesikeis. l kW kainuos 0,1149 Eur be PVM“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
Kiek už šildymą teks pakloti Marijampolės savivaldybės gyventojams, kol kas neaišku.
Ričardas Čėsna, UAB „Marijampolės šilumos tinklai“ direktorius, sako, kad šilumos kainos skaičiavimai vyksta kas mėnesį. Jos dydį lems kuro kainos, kurios nuolat svyruoja. „Ar šilumos kainą lemiantis kuras pigs? Mažai tikėtina. Tad šildymo sezono pradžios laukimas visiems kupinas nerimo“, – tikina R. Čėsna. Paklaustas, kada ketinama skelbti šildymo sezono pradžią Marijampolėje, jis sakė, kad apie startą ir šilumos kainą, kaip jau įprasta, praneš Marijampolės savivaldybės administracija.
Kazlų Rūdos savivaldybėje artėjantis šildymo sezonas prasidės su permainomis. UAB „Kazlų Rūdos energija“ šiemet pradės eksploatuoti naują, 3 MW galios, katilą. Įmonės gamybos vadovo pavaduotojas Darius Šidlauskas sako, kad radiatoriai gyventojams dėl to labiau nekais, tačiau suteiks ramybės, kad šildymas šalčiausiu sezono metu nenutrūks. „Senasis katilas buvo susidėvėjęs, tiesiog buvo laikas jį pakeisti kitu. Naujasis įrenginys bus saugesnis, galingesnis“, – paaiškino specialistas. D. Šidlauskas sako, kad „Kazlų Rūdos energijai“ kuro atsargų užteks bent dvylikai mėnesių. „Turime sudarytas sutartis metams į priekį“, – pabrėžia D. Šidlauskas. Kada Kazlų Rūdoje į vamzdžius pradės tekėti šiluma, paskelbs Kazlų Rūdos savivaldybės administracija.