Marijampolėje rugsėjo 18 dieną buvo paminėtos 160-osios Joanos Griniuvienės gimimo ir 120-osios pirmojo viešo lietuviško vakaro Marijampolėje metinės. Šią šventę sudarė dvi dalys – teatralizuota ekskursija su Kaziu ir Joana Griniais bei parodos „XIX a. pab. – XX a. pr. lietuviški vakarai Sūduvos krašte“ atidarymas.
Gabija JANUŠAUSKAITĖ
Ekskursija prasidėjo prie Marijampolės dramos teatro. Šio teatro mėgėjų trupės aktoriai Remigijus Janušaitis ir Paulina Botyriūtė, įsikūniję į Prezidento Kazio Griniaus ir jo žmonos Joanos vaidmenis, susirinkusius veda senosios Marijampolės takais. Pirmiausia maršrutas ėjo Liudvinavo gatve (dabartinė P. Armino gatvė), kurioje buvo Joanos Pavalkytės-Griniuvienės namai, taip pat užsukama į Alyvų gatvę, kurioje prieš 120 metų įvyko pirmasis viešas lietuviškas vakaras. Iki šių dienų nėra žinoma, ar jis vyko kluone, ar parako sandėlyje. Pastatas iki šių dienų neišliko.
Visa grupė iš Alyvų gatvės pereina į Vytauto parką. Joana ir Kazys Griniai pasakoja apie įvairiausius jiems pareikštus skundus, bylas, penktą valandą ryto vykusį šliūbą, Joanos verslumą bei jos šeimą. Maršrutas toliau eina P. Kriaučiūno gatve pro senąją ligoninę, kol galiausiai pasiekiamas Prezidento Kazio Griniaus memorialinis namas-muziejus.
Viso kelio metu pasakojimą apie Prezidento K. Griniaus ir Joanos šeimą papildo istoriko Tomo Kukausko komentarai. Jis Prezidento Kazio Griniaus name-muziejuje, atidarydamas parodą „XIX a. pab. – XX a. pr. lietuviški vakarai Sūduvos krašte“, atskleidžia įdomių detalių apie lietuviškus vakarus Sūduvoje. „Jei nebūtų Vinco Kudirkos laikraščio „Varpas“, nebūtų įvykęs viešasis vakaras“, – sako muziejininkas. T. Kukauskas nurodo, kad „Varpe“ buvo išpublikuotas raginimas užsiimti teatrine veikla.
Žinovo teigimu, 1904 metais Joana Griniuvienė būdama Kaune pamatė spektaklį „Amerika pirtyje“, kuris ją sužavėjo ir jai kilo mintis šį spektaklį atkurti Marijampolėje. Taip 1905-aisiais Marijampolėje buvo surengtas pirmasis viešas lietuviškas vakaras, kurio metu buvo suvaidinta „Amerika pirtyje“ ir pirmą kartą choras sugiedojo V. Kudirkos „Tautiškąją giesmę“. Istoriko teigimu, tą vakarą žmonės leido laiką iki 5 ryto.
T. Kukauskas nurodo, kad šis pirmasis viešas lietuviškas vakaras Marijampolėje paskatino kurtis įvairias meno draugijas, chorus, į kurių veiklą įsitraukdavo įdomios, talentingos ir tragiško likimo asmenybės. Šis vakaras, manoma, paskatino 1910 metais pastatyti operą „Birutė“, kurioje vaidmenis atliko ne profesionalai, o mėgėjai.
Po renginio ekskursijoje dalyvavę marijampoliečiai pateikė daug klausimų ir įžvalgų aktoriams bei istorikui. „Tai dviguba šventė ir visas renginys buvo atidarymas – pirmoji dalis skirta Joanai, o antroji – parodai. Nesitikėjau, kad susirinks tiek žmonių“, – teigė T. Kukauskas.
Aktoriai atskleidė, kad jie patys rašė renginio scenarijų ir tai nebuvo lengva. „Muziejininkas mums davė medžiagą – 32 „Word‘o“ lapus“, – sakė Joanos Griniuvienės vaidmenį atlikusi aktorė P. Botyriūtė.
Renginio dalyviai jo organizatoriams išsakė įvairių minčių, o viena marijampolietė viešai pasidžiaugė, kad renginio „scenarijus labai gražus“. Ekskursijos dalyviai, ir ne tik, Prezidento Kazio Griniaus name-muziejuje, be to, buvo pavaišinti pyragu ir arbata.
Komentarai nepriimami.