www.suvalkietis.lt
Pagrindinis Suvalkijos krašto informacijos skleidėjas nuo 1942 m.

Rudens lygiadienį Marijampolė sutiko baltų ir liaudies dainomis

Savaitgalį, šeštadienio vakarą, Marijampolės poezijos parke gražiai paminėtas rudens lygiadienis. Marijampolės kultūros centras (MKC) čia surengė šventę „Rudens lygiadienis prie vandens, prie ugnies…“. Jos metu renginio dalyviams buvo pristatytos baltų ugnies tradicijos ir lietuvių liaudies muzika.

Gabija JANUŠAUSKAITĖ

Rudens lygiadienio paminėjimas ir edukacija į Poezijos parką pritraukė nemažai protėvių papročiais besidominčių žmonių. / Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

„Šventėje susijungs ugnies, vandens ir muzikos simboliai, o vienybės jausmą sustiprins bendras ritualas ir muzikinės programos“, – taip šį renginį anonsavo MKC savo tinklapyje. Iš tiesų šventę sudarė trys dalys: baltų vienybės ugnies įžiebimas bei edukacija „Sūduvi, įžiebk ugnį“, Respublikinis sutartinių festivalis „Dijūta Kolnali 2025“ ir FOLK TRIO koncertinė programa „Pamarėse“.

Ugnies įžiebimo edukaciją vedė Suvalkijos (Sūduvos) regio­ninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Andrius Milinkevičius. Jis priminė, kad „senovės lietuviai buvo ugnies garbintojai“, taip pat plačiau papasakojo apie pačią ugnį. Pasak A. Milinkevičiaus, ugnis turi skirtingas galias – laužas sušildo ir apšviečia žmogų, sukuria bendruomenę, tačiau ji gali ir viską aplinkui sunaikinti.

Edukacijos vedėjas pabrėžė, kad senovės lietuvių pasaulėjauta buvo mitinė – jie tikėjo, kad ugnimi, kuri kyla į viršų, galima pasiekti Dievą. „Mes ugnyje sudedame žinią tiesiai Dievui į ausį“, – sako A. Milinkevičius.
Etninės kultūros specialistas priminė, kad senovėje įkurti laužą nebuvo paprasta. Dėl to ugnis buvo labai saugoma, stengtasi jai neleisti užgesti. Turtingesni mūsų protėviai turėdavo skeltuvą. Tai buvo labai brangus, iš titnago ar geležies pagamintas įrankis, su kuriuo jo savininką netgi laidodavo. Ugnies liepsnai įžiebti taip pat buvo naudojamas titnagas, akmenys, sausos kerpės. „Ugnį įžiebti ir turėti galėjo ne bet kas“, – sakė A. Milinkevičius. Jis taip pat priminė, dar tarpukariu diedai skeltuvus naudodavo pypkei uždegti.

Po edukacijos ir ugnies įžiebimo naudojant skeltuvą parke suskambo sutartinės, vyko ugnies garbinimo apeigos. Sutartinių atlikėjos atskleidė, kad renginio dalyviams pristatė „skirtingus sutartinių atlikimo būdus“. Po to prasidėjo FOLK TRIO koncertinė programa „Pamarėse“. Šis trio atlikdamas lietuvių liaudies kūrinius panaudoja ir džiazo elementus.

Respublikinio sutartinių festivalio „Dijūta Kolnali 2025“ dalyvės marijampoliečiams pristatė įvairius sutartinių atlikimo būdus.

Renginys „Rudens lygiadienis prie vandens, prie ugnies…“ yra projekto „Sūduvių ugnys – budinam svietą“ dalis. Šventės organizavimą remia Lietuvos kultūros taryba bei Marijampolės savivaldybė.

Komentarai nepriimami.

REKOMENDUOJAMI VIDEO
TAIP PAT SKAITYKITE