Prieš šimtą metų Kazlų Rūdos parapijos žmonės susivienijo, kad pastatytų dvasios namus – Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią, kuri taptų jų tikėjimo, vilties ir bendrystės simboliu. Šiandien, minint jos šimto metų jubiliejų, kiekvienas akmuo, kiekvienas varpo dūžis primena apie laiką, kurio nesugebėjo įveikti nei karai, nei audros. Bažnyčia ir toliau išlieka šviesos židiniu, jungiančiu praeitį su dabartimi. Minint šimto metų jubiliejų bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, kurioms vadovavo Vilkaviškio vyskupijos vyskupas Rimantas Norvila. Į iškilmes atvyko vyskupo generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius, Kauno arkikatedros klebonas mons. Vytautas Grigaravičius, Marijampolės dekanas kanauninkas Deimantas Brogys, Plutiškių parapijos klebonas kun. Antanas Mickevičius.
Lygiai šimtas metų
Simboliška, kad jubiliejinės Mišios vyko lapkričio 8-ąją, kai lygiai prieš 100 metų naujai pastatytoje Kazlų Rūdos bažnyčioje pirmą kartą paaukotos šv. Mišios.
Pasak Kazlų Rūdos parapijos klebono Žydrūno Kulpio, šių šv. Mišių intencija – dėkoti Dievui už duotą bažnyčią, kurią prieš šimtą metų pastatę mūsų protėviai jai suteikė Švenčiausios Jėzaus Širdies titulą. Už šio fakto suradimą padėkota parapijos patoracinės tarybos nariui, istorijos mokslų daktarui Juozui Banioniui.
„Dėkosime už visas per šimtą metų čia suteiktas malones parapijiečiams. Melsimės už bažnyčios įkūrėjus, jų vadovą kun. Petrą Balasevičių, aukotojus, statytojus, visus čia dirbusius dvasininkus, visus gyvus ir mirusius parapijiečius. Prašome Dievą ir toliau saugoti šiuos namus ir čia besilankančius, bei čia gyvenančiu žmones“, – sakė parapijos klebonas Ž. Kulpys.
Istorijos ištakos
XX a. pradžioje Kazlų Rūdos Stotis (miestelis) priklausė Antanavo valsčiui ir buvo Višakio Rūdos parapijos pakraščiu. Vikaro Jurgio Krokininko prašymu 1922 m. balandžio 22 d. Seinų vyskupijos kurija įsteigė Kazlų Rūdos parapiją. Pirmieji parapijos maldos namai buvo mūrinis garvežių depo pastatas. Klebono Kazimiero Bičkausko pastangomis išskirtas 6 ha žemės sklypas būsimai bažnyčiai, kurios pastatymu nuo 1923 m. rūpinosi parapijos klebonas kun. Petras Balasevičius.
Iš valstybinės valdžios išpirkęs lentinius sandėlius (barakus), viename iš jų įkūrė koplyčią. 1923 m. rudenį parapijai įsigijus Alytuje nebenaudojamą rusų cerkvę, pradėta statyti bažnyčia, kuri tarnauja žmonių reikmėms iki šiol. 1925 m. lapkričio 8 d. bažnyčia pašventinta.
Pašventinta atminimo lenta, padėkota savanoriams
Šv. Mišias aukojęs Vilkaviškio vyskupijos vyskupas Rimantas Norvila linkėjo susirinkusiems šviesiai ir viltingai nusiteikti minint tikrai gražų 100-mečio jubiliejų. „Melskime Viešpatį, kad parapija ir toliau būtų gyva, stipri, dėkokime už visas malones, kurias per šimtą metų čia gyvenantys žmonės gavo“. Pasak vyskupo, bažnyčia – tai ne tik pastatas su aukštais bokštais ir vitražais. Tai žmonių rankomis pastatyta ir širdimis išsaugota vieta, kurioje šimtą metų skamba maldos ir džiaugsmo giesmės. Jos jubiliejus – tai ne tik sukaktis, bet ir tylus padėkos ženklas visiems, kurie tikėjimu ir darbais kūrė šią istoriją. „Ši data apjungia praeitį su šiandiena ir ateitimi“, – kalbėjo Jo Ekscelencija.
Vyskupas linkėjo šiandien statyti ne sienas, o tiltus tarp giminių, šeimos narių, tarp žmonių kartų, tarp tikėjimo ir vienybės, tarp žmogaus ir Kūrėjo. „Ši diena kviečia mus kurti kartu. Tegul ši šventė suvienija visus: senus ir jaunus, gyvenančius čia ir išvykusius, kad visi jaustumėmės šios bendrystės dalimi“, – sakė vyskupas R. Norvila.
Po Mišių ir palaiminimo buvo pašventinta jubiliejui skirta atminimo lenta, kurią sukūrė vietos drožėjas Gediminas Dereškevičius, padėkota visiems geradariams, darbais, idėjomis, sumanymais prisidėjusiems prie jubiliejinės šventės.
Jubiliejines iškilmes tęsė Šiaulių berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ sakralinės muzikos koncertas.
Komentarai nepriimami.