Kiekviena kultūra pateikia savų staigmenų. Skirtingos filosofijos, tradicijos ir istorijos – kaip įdomu tai pažinti, nors gal ir sunku suprasti. Šį kartą kviečiu kartu apsilankyti keliuose – vienuose keisčiausių – Meksikos muziejų. Vienuose galima apsilankyti be vargo, o apie kitus beliks skaityti ir klausytis, nes į juos patekti paprastiems mirtingiesiems nepavyks.
Guanajuato mumijų muziejus
Gražiojoje Guanajuato valstijos sostinėje yra žymus ir labai įdomus mumijų muziejus, kuriame eksponuojamos natūraliai, dėl unikalaus dirvožemio ir klimato, susiformavusios mumijos, iškastos miesto kapinėse. Nors kiek kraupokas muziejus supažindina su šalies mirties filosofija ir papročiais. Muziejuje eksponuojami ne tik mumifikavęsi kūnai, aprašomos jų istorijos, kurias buvo galima atskleisti išanalizavus kūnus. Net stebėtina, bet atlikus tokią analizę paaiškėja vienų mirties priežastis, amžius ir gyvenimo detalės.
Taip pat šiame muziejuje, be mumijų, pristatomos šalies rašytojų citatos ar meksikietiški posakiai apie mirtį, skatinantys susimąstyti ir geriau pažinti šalies filosofiją. Tarkime, Oktavio Pazo citata: „Žmogus turi atsiverti mirčiai, jei nori atsiverti gyvenimui. Civilizacija, kuri neigia mirtį, galiausiai pradeda neigti ir gyvenimą“.
Slaptas narkotikų kultūros muziejus
Daugiamilijoninėje šalies sostinėje, Meksiko mieste, laukia slaptas Museo del Narco – Narkotikų kultūros muziejus. Kadangi į jį patekti be ryšių šalies vyriausybėje nepavyks, beliks pasikliauti tuo, ką pasakoja ir rašo žmonės. Muziejuje pristatoma Meksikos narkotikų kultūra ir šios šalies valdžios ilga ir dažnai visai nesėkminga kova su narkotikų karteliais.
Čia ne tik gali rasti auksu ir sidabru padengtų pistoletų, daiktų, kuriuose buvo slepiami gabenami narkotikai (pavyzdžiui, Mergelės Gvadelupės statulėlės ar skujuočio iškamšos). Kitoje salėje galima susipažinti su narkotikų grupuočių technologijomis – konfiskuotu lagaminėliu, kuriuo galima sekti telefoninius pokalbius, ar ant pečių montuojamomis šaunamosiomis raketomis, kuriomis galėtum susprogdinti sraigtasparnį ar tanką.
Viena ekspozicijos dalis yra skirta religinei tematikai. Narkotikų kartelių nariai garbina Šventąją Mirtį. Tai Mirties įsikūnijimas, atrodantis kaip giltinė. Ši tradicija turi dar ikikolonijines šaknis. Čia taip pat galima rasti altorių narkotikų kultūros šventuoju laikomam banditui Jėzui Malverdei (Jesus Malverde), kuris gyveno XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje ir buvo lyginamas su Robinu Hudu…
Mirties muziejus
Tai dar vienas su mirtimi ir jos kultūra plačiau supažindinantis muziejus Agvaskaljenteso (Aguascalientes) valstijoje. Čia eksponuojama kolekcija iš įvairių šalies vietų, skirtingų laikotarpių. Apžvelgiama Meksikos mirties filosofija nuo prieškolonijinių laikų, skirtumai su tuo, kaip mirtis suprantama Europoje. Surinkta eksponatų – figūrų, molinių spalvingai dažytų kaukolių, humoristinių mažyčių skeletų figūrėlių, kurios vaizduojamos įvairiose scenose: lošiant kortomis, sukantis ratu atrakcionų parke ar vežant ligonį greitosios automobiliu. Čia įsitikini, kad šioje kultūroje mirties tema nėra tabu – tik tamsi ir tragiška. Mirties šešėlis mus turėtų skatinti gyventi visa širdimi, tol. kol dar galime…
Saulė PALTANAVIČIŪTĖ
Komentarai nepriimami.