36 metų medicinos darbuotojos stažą turinti marijampolietė Eglė Stumburevičienė net baisiausiame sapne nesapnavo, kad įpusėjusi šeštą dešimtį bus apkaltinta savo pareigų neatlikimu, kas iššaukė žmogaus mirtį, ir turės stoti prieš teismą. Bendradarbių, pacientų mėgstama bendrosios praktikos slaugytoja visuomet skubėdavo padėti, kam tik reikėdavo pagalbos. Todėl moteriai toks kaltinimas protu nesuvokiamas. Beveik ketveri metai trunkančios apklausos, galiausiai pareikšti įtarimai ir kaltinimai pakirto moters sveikatą, žlugdo jos šeimos narių gyvenimus. „Eglės apkaltinimas neatlikus pareigų mums, su ja dirbantiems kolegoms, atrodo, kaip didžiausia nesąmonė. Tik ne Eglė tokiais dalykais gali būti kaltinama“, – kalbėjo moters bendradarbiai iš Marijampolės kalėjimo.
Istorija prasidėjo prieš daugiau nei trejus metus
Eglė Stumburevičienė medicinos darbuotoja dirba nuo 1987 metų. Dvidešimt aštuonerius metus ji išdirbo Marijampolės ligoninės Vaikų ligų skyriuje, paskutinius aštuonerius – Marijampolės kalėjime bendrosios praktikos slaugytoja.
2020 m. vasario 4 d. Marijampolės laisvės atėmimo įstaigoje mirė iš vakaro iš Širvintų rajono atvežtas 38 areštuotasis Marius M.
Dėl jo mirties Marijampolės kalėjime buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Maždaug po metų kolonijoje dirbantys medikai išgirdo kalbas, kad kaltė dėl mirusiojo verčiama jiems. Artimųjų pareikštas 140 tūkstančių Eur ieškinys, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos – beveik 13 tūkst. Eur. Netrukus pasitvirtino, kad tai ne kalbos, bet tikra tiesa.
2020 m. vasario 4-ąją bendrosios praktikos slaugytoja dirbo Marijampolės kalėjime. Iš ryto ji dalino vaistus nuteistiesiems. Pareigūnai jai papasakojo, kad naktį atgabeno itin agresyvų areštantą, kuris buvo patalpintas į baudos izoliatorių, bet ir ten jo nėjo apimti. Areštantas visą naktį siautėjo, išdaužė kamerą, iš betono išlupęs metalinę lovą, sulaužė ją, sudaužė kriauklę ir klozetą, metaliniu strypu daužė duris. Nepadėjo nei antrankiai, nei dujos. Moteris dar pasiteiravo vyrų, už ką jis į Marijampolės laisvės atėmimo įstaigą atvežtas. Pareigūnai atsakė, kad areštantas smurtavo prieš namiškius, gavo parų, neatvyko atlikti bausmės. Eglė nustebo, kaip tokios būsenos žmogus galėjo būti atgabentas, nėra jo medicininės kortelės. „Sprendžiant pagal visus požymius jam galėjo būti pasireiškusi alkoholinė abstinencija. Vyras ir toliau blaškėsi po kamerą, viską daužė, buvo įsiutęs, nesutramdomas. Bet diagnozę nustatinėti ne mūsų kompetencija. Kalėjime dirba gydytojas, mes be jo žinios negalime skirti jokių vaistų, o slaugos administratorius ne kartą mus yra perspėjęs neiti į patalpą, kur pacientas agresyvus“, – kalbėjo moteris.
Pacientas staiga mirė
Per rytinį pasitarimą ji sako informavusi kolegas, kad yra atvežtas toks žmogus, bet kadangi kalėjime tai – ne naujiena, žinia nebuvo sureikšminta. Visi ėjo prie savo darbų. Moteris dalino vaistus pacientams, kai sulaukė pareigūnų skambučio, kad areštantui reikalinga medikų konsultacija. Komandoje dirbusios moterys, paskambino į areštinę pasiteirauti, kur konkrečiai pagalbos reikia. Prižiūrėtojai atsakė, kad areštinėje ramu, nieko nereikia. „Pagalvojome, kad kažkas suklydo, ir toliau dirbome savo darbą“, – prisiminė Eglė.
Maždaug po valandos vėl suskambo medicininės dalies telefonas. Pareigūnai klausė, kodėl niekas iš medikų neateina pažiūrėti paciento, jam blogai. Eglė pasiteiravo, kur reikia ateiti, išgirdo, kad į baudos izoliatorių. „Paraginau kartu dirbusias koleges eiti pažiūrėti, kas ten nutikę. Nė viena nėjo, tad pasiėmusi pirmosios pagalbos priemonių lagaminą, išskubėjau aš.“
Priėjus prie kameros pirmųjų durų ir pareigūnams jas atvėrus bendrosios praktikos slaugytoja per grotas pamatė ant žemės gulintį vyrą. Kadangi pacientas buvo agresyvus, grotuotų durų pareigūnai nusprendė neatidaryti. Moteris per grotas, pasilenkusi prie areštanto, matė, kad jis kvėpuoja, ant kaklo įžvelgė pulsuojančias kraujagysles. Vyras buvo gyvas, akivaizdu, kad jo gaivinti nereikia. Vienas iš pareigūnų, norėdamas patikrinti, ar ligonis reaguoja į išorinius dirgiklius, atsinešęs šalto vandens užpylė jo pacientui ant veido. Šis į vandenį sureagavo.
Medikė nuskubėjo informuoti kalėjimo gydytoją, kad reikia apžiūrėti areštantą. Gydytojas sakė nueisiąs, kai baigs darbus, o jai liepė grįžti į medicinos personalo skyrių. Grįžusi Eglė toliau dirbo savo darbą. Po kurio laiko sulaukė susijaudinusio gydytojo skambučio. Medikė nubėgo į baudos izoliatorių ir ten sužinojo, kad iškviesta greitoji medicinos pagalba. Atvykę medikai vyrą gaivino, tačiau nuteistasis mirė.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialistas pateikė išvadą, kad Marius M. mirė nuo alkoholinės kardiomiopatijos.
„Man gaila žmogus, gaila jo artimųjų, tačiau savo kaltės nejaučiu, ką galėjau, tą dariau pagal man priskirtas funkcijas ir pareigas“, – sakė Eglė.
Medikei suvertė visą kaltę
Po metų pasigirdus kalboms, kad dėl areštanto mirties kaltinami medikai, Eglė sako netrukus suprato, kad kaltė ir atsakomybė verčiama jai. Tai moterį pribloškė. Ji – tik slaugytoja. Padarė viską, kas priklauso pagal jos pareigybės aprašymą. Tą dieną, kai įvyko nelaimė, dirbo ir gydytojas, ir slaugos administratorius, kurie buvo informuoti, kad atvežtas agresyviai besielgiantis žmogus.
Byloje yra duomenų, kad Marius M. be sustojimo pusantrų metų vartojo alkoholį, kad prieš atvežant į Marijampolę Vilniaus VPK areštinėje jį buvo ištikę du epilepsijos priepuoliai, buvo kviesti greitosios pagalbos medikai, kurie suleido jam vaistų, bet į ligoninę nevežė.
Teisėtvarkos institucijų durų varstymas, apklausos, nerimstančios kalbos darbe, įtampa –visa tai tęsiasi nuo 2020-ųjų vasario. Moteris pasiligojo, turėjo nedarbingumą. „Kad ir kaip stengiuosi laikytis, dirbti, gyventi toliau, bet mintys vis grįžta į tuos įvykius. Nesuprantu, kodėl esu kaltinama“, – kalbėjo Eglė.
Baisiausia medikei buvo praėjusių metų gruodžio 20-oji, kai ji gavo iš Marijampolės apskrities VPK pranešimą apie jai pareikštą įtarimą. Įtarime konstatuota, kad būdama bendrosios praktikos slaugytoja ji neatliko savo pareigų ir dėl neatsargumo atėmė gyvybę Mariui M.
Policijos tyrėja Eglei Stumburevičienei paskyrė kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Liepos pabaigoje moteris gavo kaltinamąjį aktą. Eglės Stumburevičienės turtui uždėtas areštas. Situacija pasikeitė tik tiek, kad baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas ir Marijampolės kalėjimo gydytojas.
Šeima, draugai, kolegos priblokšti
Medikė neslepia, šie metai palaužė jos sveikatą, tikėjimą tiesa, mediko specialybės prasme. „Kartais pagalvodavau, kad išprotėsiu, nebeatlaikysiu. Aštuoni mėnesiai, kai mano šeima išgyvena skausmą. Advokatas, pamatęs, kuo esu kaltinama, tiesiai pasakė – gresia aštuoni metai kalėjimo. Galite suprasti, ką reiškia visa tai mums, niekada neturėjusiems reikalų su teisėtvarka, sąžiningai dirbusiems. Turto areštas neleidžia mums gyventi, negalime vystyti verslo, net namo įregistruoti, šiukšlių konteinerių užsisakyti negalime. Turėjome sumanymą įsirengti saulė baterijas, negalime to daryti, negalime parduoti ar išnuomoti žemės. Mano vyras palūžęs – visą gyvenimą taip sunkiai dirbome, kad galiausiai liktume be nieko, be kaltės kalti.
Marijampolės kalėjime vyriausiąja sveikatos priežiūros administratore dirbanti Alma Senkutė, Eglę apibūdino keliais žodžiais: ir darbuotojų, ir pacientų mėgstama, patikima, pareiginga. Jaunesnysis specialistas Žydrūnas Siauraza pastebėjo, kad E. Stumburevičienė ne tik, kad geba lengvai su visais bendrauti, bet ir puikiai dirba, stropiai atlieka savo pareigas. „Per tiek metų, kiek ji dirba kalėjime, man nė karto neteko matyti ar girdėti, kad ji kažko būtų nepadariusi. Visada puikiai nusiteikusi, su humoru, gelbstinti, padedanti“, – sakė Ž. Siauraza.
Pasak socialinės darbuotojos Rasos Karpavičiūtės, ji viskuo galėtų patikėti, tik ne tuo, kad Eglė būtų neatlikusi savo pareigų. „Bendrosios praktikos slaugytoja – darbštus, energingas, puikiai mokantis bendrauti žmogus, visada skubantis į pagalbą. Ne kartą teko girdėti, kaip ir nuteistieji medikę giria. Ji moka juos nuraminti, pykčiu neatsako į įžeidinėjimus. Aišku, mes esame daugybę kartų įspėti, kad jeigu situacija sudėtinga, neturime rizikuoti“ – sakė R. Karpavičiūtė.
Anot jos, šiuo metu nelengva dirbti visiems medikams, o kalėjime darbas kelis kartus sudėtingesnis, nes pacientai čia būna visokie. Visuomenė net neįsivaizduoja, kokiomis sąlygomis medikams tenka dirbti. Apmaudu, kad niekada nepasakojama, kiek gyvybių išgelbstima, nekeliamas klausimas, kodėl medikai dirba neapdrausti, kaip tai daroma kitose Europos šalyse.
Komentarai nepriimami.