Rugsėjo pirmąją į darželius ir mokyklas vaikus palydintys tėvai išgyvena didesnį ar mažesnį jaudulį. Tai tarsi lengvas debesėlis, sekantis iš paskos ir primenantis apie galimus iššūkius. Tėvai šiuo periodu turi ir dar vieną bendrumą – juos vienija tas pats noras: kad vaikas naujojoje aplinkoje jaustųsi patogiai, o ugdymo procesas būtų sklandus. Vis dėlto kartais šį norą aptemdo sunkiai pastebimas debesis. Tylos debesis, „susitvenkęs“ dėl vaiko klausos sutrikimo.
Rudenį – daugiau mažųjų pacientų
„Audiomedika“ klausos protezavimo specialistai pastebi, kad prasidėjus rudeniui, o kartu su juo ir mokslo metams, klausos centruose jie sulaukia daugiau vaikų.
„Pakeitę įprastą namų aplinką ir pradėję lankyti darželius, mokyklas, vaikai susiduria su daugiau iššūkių, su triukšmingesne aplinka, aktyvesniu bendravimu ir ugdymo procesu tuo pat metu. Išryškėja problemos, kurių tėvai galbūt nepastebėjo namuose, o tada pradedama ieškoti tų problemų priežasčių“, – aiškino „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistas Andrius Sabukas.
Kalba – klausos atspindys
Nors suaugusiems gali atrodyti, kad klausos sutrikimas puikiai matomas, iš tiesų kartais jį sunku identifikuoti. Ypač, jeigu klausos nusilpimas yra lengvo ar vidutinio laipsnio. Su panašia patirtimi susidūrė ir „Audiomedika“ paciento 8-erių metų Oresto tėvai. Berniuko mama Viktorija pasakojo, kad naujagimiams atliekamas tyrimas nerodė nerimo ženklų.
„Būdamas metukų su puse jis pradėjo lankyti darželį. Viskas buvo gerai, bet jis vis nepradėjo šnekėti. Tikėjomės, kad tam dar reikia laiko“, – pirmaisiais nerimo ženklais pasidalino Viktorija.
Be vėluojančios kalbos Orestas taip pat pradėjo intensyviai griežti dantimis. Kaip vėliau sužinojo tėvai, tai taip pat yra vienas iš signalų, galinčių reikšti klausos problemas.
Sutrikusios klausos vaikams ir jų šeimoms padedanti surdopedagogė Milda Samienė pasakojo, kad klausos sutrikimą tėvai ar pedagogai neretai gali supainioti su išsiblaškymu, uždarumu, nedėmesingumu. Nežymaus laipsnio neprigirdėjimas dažnai išryškėja tik pradėjus lankyti mokyklą.
„Klausos sutrikimą pirmiausia galima pastebėti iš to, kokia vaiko kalba ir kaip jis bendrauja. Juk kalba yra mūsų klausos atspindys. Vaikui sudėtinga ištarti tam tikrus garsus, derinti galūnes, linksnius, kaupti žodyną, suprasti sudėtingesnius pokalbius ir užduodamus klausimus. Vaikas savo energiją skiria pastangoms išgirsti ir suprasti, kas yra sakoma, todėl greičiau pavargsta. Visa tai pavadinama „netinkamu elgesiu“, tingėjimu“, – nusilpusios klausos požymius vardino M. Samienė.
Klausa svarbi kalbos raidai ir gyvenimo kokybei
Specialistai vieningai pataria prasidėjus mokslo metams tėvams, pedagogams atidžiau stebėti vaiko kalbą ir bendravimą ir, kilus įtarimams, būtinai kreiptis pagalbos bei dvejones išsklaidyti. Net ir lengvas klausos nusilpimas gali turėti didžiulę įtaką tolimesnei vaiko mokymosi sėkmei.
„Vaiko ausys yra lyg durys, pro kurias patenka garsas. Jeigu „durys“ yra užvertos, garsas pro jas nepateks. Būtina girdėti visus kalbos garsus. Tai lemia tolesnę vaiko kalbos raidą ir mokymosi sėkmę mokykloje“, – tvirtino surdopedagogė M. Samienė.
Be to, nekompensuojant nusilpusios klausos, gali nukentėti ne tik pažintinė, bet ir emocinė vaiko raida. Negalėdamas suprasti bendraamžių ir kokybiškai dalyvauti veiklose, vaikas gali jaustis izoliuotas, nesaugus, tapti uždaras, nervingas.
Į priekį veda šviesios istorijos
Pasak surdopedagogės, laikas yra labai svarbus faktorius, lemiantis vaiko klausos, kalbos ir suvokimo atstatymo procesus. Tai gali patvirtinti ir šiemet į antrą klasę Orestą išlydinti Viktorija.
Orestui klausos aparatai buvo pritaikyti, kai jam buvo beveik treji metai. Tėvai dėjo milžiniškas pastangas, kad sūnus galėtų susigrąžinti tai, ko negalėjo turėti dėl klausos sutrikimo.
„Dantų griežimas baigėsi sulig ta diena, kai uždėjome klausos aparatus. Jis labai greitai pradėjo rodyti pažangą, atsirado pirmieji žodžiai“, – pasakojo Viktorija.
Pasak moters, būtent vaiko kalbos, girdėjimo, suvokimo pažanga padėjo nepalūžti, judėti pirmyn. Dabar Orestas lanko bendrojo lavinimo mokyklą ir tėvai kartais net pamiršta, kad sūnus nešioja klausos aparatus.
„Šviesių istorijų turime tikrai ne vieną. Šiuolaikiniai klausos aparatai leidžia vaikams patirti platų garsovaizdį, slopina klasėje sklindančius triukšmus, aidą, išryškina kalbančiojo balsą, kurį per nuotolinį mikrofoną galima perduoti tiesiai į klausos aparatus, tad vaikui nebereikia skirti pastangų klausymuisi – jis gali sutelkti dėmesį į ugdomąją medžiagą“, – tvirtino A. Sabukas.
„Audiomedika“ informacija
Komentarai nepriimami.