Kazlų Rūdos savivaldybės Višakio Rūdos biblioteka skaitytojų laukia antradieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais, kai čia atvažiuoja bibliotekininkė Daiva Čibirkienė. Kitomis dienomis ji vyksta dirbti į Būdos biblioteką, kur taip pat turi pusę etato. Abiejuose kaimuose bibliotekininkė labai laukiama, ji turi nemažai nuolatinių skaitytojų, kuriuos gerai pažįsta, net žino, kurią dieną ir valandą jie peržengs bibliotekos slenkstį.
Pagrindiniai skaitytojai – senjorai
– Aš jau dvidešimt metų dirbu bibliotekininke, tiesa, turėjau trejų metų pertrauką. Pradėjau dirbti Jankuose, o 2013-aisiais įsidarbinau Višakio Rūdos bibliotekoje. Iš pradžių buvome įsikūrę labai mažose patalpose, kurias dalijomės su medicinos punktu. Vėliau patalpos keitėsi, dabar turime nemažai vietos ir tikrai daug knygų, kurių skaičius siekia apie tris tūkstančius, – pasakojo D. Čibirkienė.
Višakio Rūdoje gyvena apie du šimtai žmonių, su aplinkiniais kaimais jų susidaro maždaug trys šimtai. Pasak bibliotekininkės, apie šimtas iš jų yra bibliotekos lankytojai. Žmonės mėgsta istorines knygas, taip pat ir nuotykių romanus. Pagrindiniai skaitytojai – senjorai, kai kurie bibliotekos darbo metu čia ateina paskaityti žurnalų ar vienintelį gaunamą laikraštį „Suvalkietis“.
– Gauname tik šį laikraštį, vieną egzempliorių, tad turiu septynis kaimo žmones, kurie kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį į biblioteką ateina skaityti būtent „Suvalkiečio“. Jei kurią dieną vieno ar kito iš jų nesulaukiu, tai paskambinu, paklausiu, ar nieko neatsitiko. Viena šalia bibliotekos gyvenanti moteris vakare laikraštį parsineša namo, o ryte perskaičiusi atneša, – sakė bibliotekininkė.
Knygų tenka palaukti eilėje
Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešoji biblioteka, kurios filialas yra Višakio Rūdoje, stengiasi aprūpinti knygomis, kurios labiausiai domina skaitytojus. Būna, kad knygos tenka palaukti eilėje, kaip buvo su rašytojos Lucindos Riley knygomis „Septynios seserys“ – jos čia labai populiarios. Yra ir skaitytoja, kuri iš eilės skaito lietuvių autorių „Raštus“ – Juozą Baltušį, Juozą Paukštelį, netgi Edvardo Uldukio knygas, kurios, pasak bibliotekininkės, nebuvo paimtos iš lentynų jau gal penkerius metus.
Višakio Rūdoje dar aktyvus kultūrinis gyvenimas, kaime yra kultūros namai, jų darbuotoja organizuoja renginius, įvairius edukacinius užsiėmimus, gana dažnai veda ekskursijas. Čia veikia net trys muziejai, o turistus ir lankytojus vilioja ir tai, jog Višakio Rūda yra etnografinis kaimas.
Svarbi vieta pabendrauti
Kaime pašto skyriaus jau nėra, tad biblioteka – ta vieta, kur žmonės ateina ir pabendrauti. D. Čibirkienė pasakoja, kad tokio bendravimo poreikis tikrai didelis. Bibliotekininkė išklauso žmonių gyvenimo istorijas, sužino jų anūkų bėdas, pataria ir paguodžia, esant reikalui. Būna, kad tas bendravimas ir šiek tiek išvargina, sunku visiems skirti nemažai dėmesio ir laiko, bet per tiek darbo metų bibliotekininkė jau įprato ir stengiasi padėti, kiek tik gali.
– Mes bibliotekoje teikiame daug įvairių paslaugų, žmonės ir kopijuoja ar skenuoja dokumentus, ir pas gydytojus juos užregistruoju, ir į Užimtumo tarnybą. Būna, kad užsuka močiutė su telefonu, kuris sugedo, tai ir jai bandau padėti. Taip pat bibliotekoje rengiu edukacinius užsiėmimus, organizuoju įvairias parodas, kamerinius renginius, kurie visada sulaukia dėmesio, – teigė pašnekovė.
Paklausta, ar kaime yra vaikų, jaunų žmonių, ji teigė, kad šiek tiek yra, vaikai mokosi Kazlų Rūdoje arba Jankuose, o Višakio Rūdoje veikia dienos centras, tad jie dažnai užsuka ir į biblioteką išsirinkti knygą arba tiesiog pažaisti kompiuterinius žaidimus. Mums besilankant bibliotekoje laiką prie kompiuterių smagiai leido Lėja ir Lukas, kurie sakė čia esantys dažni svečiai ir viskas jiems bibliotekoje patinka.
Pati D. Čibirkienė taip pat daug skaito, labiausiai ją domina tikrais faktais pagrįstos knygos, dokumentika, tremties tematika.
Dėmesys spausdintam žodžiui – nuo mažų dienų
Jurgio Dovydaičio viešosios bibliotekos direktorė Virginija Samuolienė, paklausta, ar visi dešimt filialų yra taip gausiai lankomi ir jų paslaugos labai reikalingos žmonėms, atsakė teigiamai. Pasak direktorės, nuolat stengiamasi atnaujinti knygų fondą, lėšų joms pirkti iš Kultūros ministerijos gaunama tikrai nemažai. Kita vertus, kai neseniai atsirado galimybė skaitytojams nemokamai gauti knygą iš bet kurios bibliotekos, nutinka ir taip, kad knygą užsisako Kazlų Rūdoje ar net Kaune ir ją iš filialo tenka išsiųsti, o vietos žmonės tada turi bent mėnesį jos laukti.
– Mums labai svarbus dalykas yra kiek įmanoma mažinti skaitmeninę atskirtį kaime, kad žmonės galėtų bent minimaliai naudotis kompiuteriu, tad orientuojamės į skaitmenines paslaugas. Žinoma, biblioteka yra ir vieta, kur žmonės ateina pabendrauti. Daugelyje kaimų tai liko vienintelė tokia vieta, kai užsidarė ir medicinos punktai, ir kultūros namai, mokyklos bei pašto skyriai. Mūsų bibliotekininkės yra patyrusios, jos labai stengiasi dėl žmonių, ir šie tai tikrai vertina, – sakė direktorė.
V. Samuolienė teigė, kad daug dėmesio ir pastangų skiriama, siekiant į biblioteką privilioti vaikus ir jaunimą. Ieškoma įvairių būdų, kad jaunos mamos nuo kūdikystės vaikus pratintų prie knygų, skaitytų jiems. Bibliotekoje net įrengtas vienintelis toks Kazlų Rūdoje stalas kūdikiams pervystyti. Jį padovanojo bendrovė „Ikea“. Atgaivinta ir lėlių teatro veikla, spektakliai rodomi įvairiose vietose.
– Planuodami kitų metų bibliotekos veiklą rengėme projektą ir numatėme galimybę rašytojus ir kūrėjus, jų knygas pristatyti ne tik mieste, bet ir kaimo bibliotekose, nes esu tikra, kad tokie susitikimai tikrai reikalingi ir pradžiugintų kaimo gyventojus. Tikiuosi, kad gausime finansavimą ir tokie renginiai įvyks, – vylėsi V. Samuolienė.
Komentarai nepriimami.