Nuo seno advento laikotarpiu esminis dalykas buvo pasninkas. Bažnyčia mokė, kad advento penktadieniais negalima valgyti mėsos. Pasakojama, kad žmonės to skrupulingai laikydavosi. Gal čia netinka žodis „laikydavosi“, nes dalis žmonių pasninko laikosi ir šiais laikais. Štai „Suvalkiečio“ bičiulė Snieguolė Tamulaitienė sako, kad šiuo periodu jos šeima valgo daug iš įvairių kruopų pagamintų patiekalų. Vienas tokių – nuostabi raudonųjų lęšių sriuba. Beje, valgantys šią skanią sriubą greičiausiai net neįtars, kad tai – pasninko valgis. Bandom?
Sriubai reikės:
- 1,8 litro vandens,
- 180–200 g raudonųjų lęšių,
- 1 nedidelės galvos žiedinio kopūsto (arba pusės didesnės),
- 2 vidutinių bulvių,
- 1 skiltelės kubeliais supjaustyto moliūgo,
- 0,5 paprikos (nebūtinai),
- 3–4 skiltelių česnako,
- 4 ar 5 lauro lapelių,
- 100 g špinatų (nebūtinai),
- 1 svogūno,
- 0,5 a. š. malto muskato,
- 0,5 a. š. maltos paprikos,
- 0,5 a. š. ciberžolės,
- 2 v. š. alyvuogių aliejaus,
- 1 a. š. druskos (arba pagal skonį).
Į keptuvę pilame aliejų, prieskonius, susmulkintą svogūną ir dvi susmulkintas česnako skilteles ir truputį druskos. Pakepiname trumpai, apie 1–2 min. Į puodą supilame vandenį, dedame lauro lapus, nuplautus raudonuosius lęšius, keptuvėje troškintus svogūnus su česnakais ir užverdame. Tada sudedame mažais gabalėliais supjaustytas bulves ir supjaustytą papriką. Paverdame apie 8 min. ir sudedame mažais gabalėliais supjaustytą moliūgą ir žiedinį kopūstą, suberiame likusią druską, paverdame 2 min. ir išjungiame ugnį. Pusę sriubos supilame į smulkintuvą ir susmulkiname. Dedame špinatus, sutarkuojame smulkia tarka likusias skilteles česnako ir paliekame 10–20 min. uždengtą puodą, kad sriuba subręstų. Tada pilame į lėkštes, jas papuošiame šviežia ar džiovinta petražole.
Ačiū Snieguolei už receptą!
Komentarai nepriimami.