Marijampoliečiai džiaugiasi ir pasitiki jaunu gydytoju

Marijampolės ligoninėje nuo 2021 metų dirba gydytojas Arvydas Vaišnys. Marijampoliečiai ir kitų ligoninių, kuriose jis dirbęs, pacientai jau spėjo pamėgti šį mediką. Registruodamiesi prašo užrašyti pas A. Vaišnį, atvyksta ne tik iš Marijampolės regiono, bet ir Alytaus, Lazdijų. Atsiliepimuose apie šį gydytoją radome tokias mintis. „Pats nuostabiausias gydytojas. Visada stengiasi padėti ištikus krizei, atsiliepia telefonu ir išsamiai atsako į klausimus. Gydo ne tik vaistais, bet ir nuoširdžiu bendravimu. Kai kiti gydytojai nenori užsiimti ar nuvertina pacientą, teikia viltį ir stengiasi padėti. Dėkoju ir džiaugiuosi, kad dar yra tokių gydytojų.“

„Puikus, nuoširdus gydytojas. Gulėjo tėvukas klinikose. Karantino metu lankymas negalimas, tai kasdien gydytojas telefonu nuoširdžiai aptardavo ką tyrė, kokie rodikliai, atsakinėjo į visus mano klausimus apie tėvuko sveikatą. Išrašymo dieną pats gydytojas atvežė su ratukais į vestibiulį tėvuką ir dar smulkiai aptarė tolimesnį jo gydymą. Didelis nuoširdus ačiū, gydytojau, už rūpestį, žmogišką bendravimą su ligonio šeimos nariais.“.

Šiandien „Suvalkiečio“ skaitytojų dėmesiui – mūsų žurnalistės Loretos TUMELIENĖS pokalbis su gydytoju Arvydu Vaišniu apie mediko profesiją, galimybes padėti žmonėms, skrandžio ligas.

– Kas jus paskatino rinktis gydytojo profesiją?

– Mokykloje sekėsi tikslieji mokslai, todėl svyravau tarp inžinerijos ir biomedicinos mokslų. Galiausiai pasirinkau mediciną, kur darbas dinamiškas, nuolatos skatina tobulėti ir domėtis naujovėmis.

– Ar esate kilęs iš Marijampolės, ar važinėjate į Marijampolės ligoninę iš kito miesto?

– Esu gimęs ir užaugęs Dzūkijoje, Lazdijų rajone, tačiau nuo studijų Lietuvos sveikatos mokslų universitete gyvenu Kaune, todėl kasdien atvykstu į Marijampolę iš šio miesto.

– Kokie keliai atvedė būtent į Marijampolės ligoninę, nuo kada joje dirbate?

– Marijampolės kraštas man ne svetimas, nes čia dažnai lankiausi dar prieš pradėdamas dirbti Suvalkijos sostinėje, be to, vasaros atostogų metu Marijampolės ligoninėje atlikau savanorišką praktiką, vėliau ir internatūrą, galiausiai 2019 m. pradėjau dirbti medicinos gydytoju, o  2021-aisiais baigęs gastroenterologijos rezidentūrą įsidarbinau gydytoju gastroenterologu.

– Esate ne tik gastroenterologas, bet ir medicinos gydytojas. Vadovaujate Marijampolės ligoninės Konsultacijų poliklinikai. Abi sritys reikalauja daug dėmesio. Kokius aktualiausius klausimus jums tenka spręsti kaip Konsultacijų poliklinikos vadovui ir kaip gydytojui gastroenterologui?

 Dirbant vadovu tenka spręsti daug administracinių klausimų, besikeičiančių įstatymų taikymą kasdieninėje veikloje. Marijampolės regione pastaruoju metu vyksta Sveikatos centro kūrimas – čia dalyvauja ir Marijampolės ligoninės Konsultacijų poliklinikos padalinys. Tikimės, jog ateityje pagerės sveikatos paslaugų prieinamumas, diagnostikos ir gydymo galimybės.

Dirbdamas vieno didžiausių įstaigos padalinio vadovu nesu nutolęs nuo klinikinio darbo. Kasdien konsultuoju ir gydau pacientus, turinčius virškinimo sistemos sutrikimų, atlieku virškinimo organų echoskopijas, endoskopinius skrandžio ir žarnyno tyrimus su anestezija ar be jos. Endoskopijų metu paimamos biopsijos arba pašalinami polipai pagal galimybes. Taip pat teikiu pagalbą pacientams kituose ligoninės padaliniuose.

– Ar pavyko pasiekti, kad eilės antrinei konsultacijai pas gydytojus būtų mažesnės, pas kokius specialistus tenka laukti ilgiausiai?

– Iš dalies pavyko, kadangi į ligoninę atvyko dirbti naujų gydytojų specialistų, pavyzdžiui,  reumatologė, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja, du pulmonologai ir kiti. Tačiau kaip ir daugelyje Lietuvoje esančių gydymo įstaigų eilės patekti pas gydytoją išlieka. Pastaruoju metu ilgiausiai tenka laukti gydytojo kardiologo konsultacijos. Siekdami sumažinti laukimo eiles pas gydytojus ieškome naujų specialistų ir juos įdarbiname, diegiame motyvacinę sistemą esamiems specialistams.

– Kaip gydytojas gastroenterologas jau spėjote pelnyti pacientų pasitikėjimą. Teko girdėti, kad dauguma besiskundžiančių skrandžio negalavimais nori patekti pas jus. Žmonės sako: „Jeigu registruotis, tai tik pas gydytoją Vaišnį“. Kaip manote, kas lemia, kad pas vieną gydytoją žmonės plūsta, o pas kitą registruotis nenori?

– Manau, jog norint sužinoti atsakymą, šį klausimą vertėtų užduoti pacientams.

– Šiandien su rūgštinio refliukso sukeliamu rėmeniu, pasireiškiančiu deginimo jausmu krūtinėje, ko gero, anksčiau ar vėliau susiduria kiekvienas. Kas lemia, kad refliukso ir kitų giminingų ligų diagnozuojama vis daugiau?

– Dažniausios priežastys yra netinkama mityba, pavyzdžiui, riebus, keptas ar aštrus maistas, nereguliarus ir skubotas valgymas, persivalgymas, vėlyvas valgymas. Taip pat svarbus gyvenimo būdas ar žalingi įpročiai – esant ilgalaikei nervinei įtampai, rūkymui ar alkoholio vartojimui refliukso simptomai gali pasireikšti dažniau.

– Naujausi tyrimai apie neigiamą vaistų poveikį sveikatai rodo, kad ilgalaikis protonų siurblių inhibitorių (PSI) vartojimas gastroezofaginio refliukso ligos gydymui gali padidinti skrandžio vėžio riziką. Tad tas omeprazolis, vienas iš dažniausiai išrašomų vaistų, nėra jau toks nekenksmingas?

– Kiekvienas vaistas gali sukelti įvairių nepageidaujamų reiškinių, o kai kurie vaistai – netgi didinti susirgimo vėžiu riziką. Gastroezofaginio refliukso liga gydoma kombinuojant nemedikamentines priemones, t. y. svarbu mitybos, gyvenimo būdo korekcija. Taikant medikamentines priemones skiriami naujesnės kartos PSI ar kiti preparatai. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant išvengti PSI nepageidaujamų reiškinių atsiradimo vaistą reikėtų vartoti po apsilankymo pas gydytoją.

– Kaip reikėtų valdyti skrandžio rūgštingumą, kodėl negalima skubėti jo „gesinti“ , kokias natūralias, bet veiksmingas priemones galėtų rinktis pacientas, kuris neturėjo galimybės apsilankyti pas gydytoją, tačiau nuolat kenčia nuo tokių nemalonių simptomų kaip rėmuo, refliuksas, skrandžio skausmas?

– Atsiradus minėtiems simptomams, siūlyčiau pradėti nuo mitybos ir gyvenimo būdo korekcijos. Nemaloniems simptomams užsitęsus ar atsiradus naujiems, reikėtų pagalvoti apie vizitą pas gydytoją. Kiekvienas žmogus yra unikalus, jo sveikata, organizmas taip pat. Reikia ieškoti, kas tinka būtent konkretaus paciento gydymui. Tai kaip kūryba. Vieno recepto negali taikyti visiems. Jeigu taip būtų, mūsų, gydytojų nereikėtų.

– Kokius simptomus pastebėjus reikėtų kreiptis į gydytoją?

– Į gastroenterologą reikėtų kreiptis esant neaiškios kilmės kūno svorio mažėjimui, apetito stokai, rijimo sutrikimui, pakitusiam tuštinimuisi ar tuštinimuisi su kraujo priemaiša, mažakraujystei. Pasikeitus savijautai, kai tai užsitęsia ilgesnį laiką, rekomenduočiau visuomet pasitarti su šeimos gydytoju.

Taip pat noriu atkreipti dėmesį į Lietuvoje veikiančias prevencines programas – krūties, prostatos, gimdos kaklelio, storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų. Minėtų ligų pradinėse stadijose simptomai dažnai nejaučiami arba jie yra nežymūs ir  nespecifiniai, todėl neretai žmogus apie ligą sužino per vėlai. Naudodamasis proga visus kviečiu aktyviai dalyvauti prevencinėse programose kreipiantis į savo šeimos gydytoją.

– Ką mėgstate veikti laisvalaikiu, kaip atsipalaiduojate po įtemptos darbo dienos?

– Laisvalaikiu mėgstu būti su artimais žmonėmis, draugais. Taip pat patinka kelionės, aktyvus sportas – važiavimas dviračiu, žygiai gamtoje, slidinėjimas.

– Ačiū už pokalbį. Didelės sėkmės.