Augaliniai tortai – nuostabus skanumynas. Įsivaizduojate – riešutai, datulės ar figos, įvairios uogos. Ir nė gramo cukraus, miltų, kiaušinių, jokio gliuteno ar kitų alergizuojančių produktų (nebent esame alergiški riešutams). Tai išeitis, jei neturime kuo per gimtadienį nudžiuginti savo mažojo smaližiaus, kuris alergiškas, kaip guodžiasi mama, ir pieno produktams, ir gliutenui, ir dar nežinia kam. O juk norisi, kad vaiko gimtadienio šventė būtų su skaniu, gražiu ir sukaktuvininką džiuginančiu tortu. Suaugusiems visavalgiams toks tortas – puiki galimybė pajusti gamtos sukurtų skonių paletę.
Savojo kelio paieškos
Marijampolietė Paulina Vyšniauskaitė vos prieš keletą savaičių gavo Valstybinės maisto ir ir veterinarijos tarnybos leidimą nedideliais kiekiais gaminti ir pardavinėti augalinius tortus. Desertų idėja jai kilo prieš kokius septynerius metus, kai pradėjo juos gaminti sau ir šeimai. Bet, baigusi mokyklą, nusprendė rinktis ne maisto gamybos, bet kosmetikės specialybę, nes, kaip prisimena, net mokykloje mėgo draugėms daryti makiažus ir lakuoti nagus. Po mokslų teko padirbėti grožio srityje, paskui trejus metus mergina praleido Švedijoje, kur greta samdomo darbo neapleido ir kosmetikės specialybės. „Viskas užsienyje buvo gerai, bet nusibodo ir grįžau namo“, – sako Paulina, prieš dvejus metus grįžusi į Marijampolę.
Pomėgiai – ne tik desertai
– Labai myliu gyvūnus. Auginu keturias kates. Kai priklydo pirmoji, ieškojome jai namų, bet neatsirado, kas priglaustų, tai ir liko pas mus. Paskui kieme atsirado dar viena katytė, priglaudėme ir ją. Paskui dar dvi priglaudėme. Ir tėvai, ir aš bendradarbiaujame su ,,Marijampolės beglobiais“, vykdome PSP programą – „Pagauk, sterilizuok, paleisk“. Kai kurias pagautas kates priglaudžiame ir ieškome nuolatinių namų. Marijampolėje daug benamių gyvūnų, ypač jų padaugėja po švenčių, nes vis dar atsiranda neatsakingų žmonių, dovanojančių vaikams kačiukus ar šuniukus, pavyzdžiui, Kalėdų proga, – pasakoja pašnekovė.
Dar viena Paulinos aistra – kelionės. Ji renkasi egzotiškesnius kraštus, kuriuose galima daugiau pamatyti, pajusti tų šalių kultūrą, patirti naujų maisto skonių. Kai kuriuos skonius ji perkelia ir į savo gaminamus tortus. Jau tapo įpročiu iš kelionių parsivežti tikros vanilės, įvairių prieskonių ar kakavos.
Taip pat Paulina kukliai prisipažįsta, kad Vilniuje tenka padirbėti, kaip pati sako, „modeliuku“. O štai sportas – jau ne pomėgis, bet kasdienybė. Prisimena – viešėdama Indijoje ji patyrė, kas yra tikroji joga. Kadangi yra lankiusi jogą ir Lietuvoje, pašnekovė sako, kad Indijoje ji kur kas sudėtingesnė nei esame pratę ją praktikuoti čia.
Bet dabar visame pomėgių sąraše Nr. 1 yra desertai. Sveika mityba ji domėjosi seniai. Tėvų namuose visada pirmuoju smuiku „grojo“ daržovės, vaisiai ir įvairios salotos. Paulina mėsos nevalgo, bet nėra veganė. Ruošdama maistą visada galvoja, ką deda į savo kūną:
– Man visada patiko gaminti, visada norisi paruošti ką nors ne tik skanaus, bet ir sveiko.
Apie tortus ir jų etiketes
Pašnekovė sako, kad, pamačius prekybos centruose parduodamų tortų etiketes, pasidaro baisu, kiek ten visko pridėta! Taigi paprašau Paulinos išvardinti visus produktus, kuriuos ji deda į savo tortus. Jų – vos keletas:
– Pagrindas – iš migdolų riešutų, taip pat kokoso drožlės, riešutų sviestas ir datulės. Kremas – iš anakardžių riešutų ir kakavos sviesto. Saldumą suteikia agavos sirupas (arba saldiklis). Yra žmonių, kurie serga cukriniu diabetu, tai prašo dėti saldiklį. Pritaikau produktus užsakovams pagal jų prašymus, pagal tai, ko jie negali valgyti – to produkto ir nededu, – sako Paulina.
Ji pasakoja, kad kartais jaučiasi nesmagiai vaišindama svečius savo augaliniais tortais:
– Atpjaunu į lėkštelę mažą gabaliuką – tarsi gailėčiau. Bet iš tiesų tortas yra labai maistingas, sotus, jo daug tiesiog nesuvalgysi. Todėl visai apsimoka šventėms turėti mažesnį, bet sveikesnį desertą.
Tortų spalvos – iš natūralių produktų
– Ar galite atskleisti vieną-kitą savo desertų paslaptį?– klausiau pašnekovės.
– Žinoma! Riešutus nuplaunu ir palaikau vandenyje, kad išbrinktų – tokie daug lengviau virškinami. Po to juos susmulkinu iki kreminės konsistencijos. Šios masės stingiklis – kakavos sviestas. Jis turi lengvą šokolado prieskonį.
Spalvas tortams suteikia gamta: štai šilauogių tortas bus violetinis. Jei reikia geltonos spalvos – naudoju ciberžolę. Net ryškiai mėlyną ar žalią spalvą galima išgauti naudojant natūralų produktą – spiruliną, kuri yra vienas maistingiausių produktų pasaulyje.
Skonio niuansų paieška – kursuose
– Viename renginyje paragavau desertų, kurie man labai patiko – tarsi ir panašūs į maniškius, bet yra kažkas naujo, nepažinto. Susipažinau su jų meistre, lankiausi jos rengiamuose kursuose. Ir supratau, kuo mano desertai skiriasi nuo jos. Taigi – kai ką pritaikiau iš jos mokymų, kai ką palikau savo ir manau, kad sukūriau labai gerą skonį, – sako Paulina. – Yra toks niuansas: kai kurie meistrai, norėdami sustingdyti tortą, naudoja kokosų aliejų. Tačiau jis tirpsta žemesnėje temperatūroje nei kakavos sviestas. Be to, kai kuriems nepatinka kokosas, jis „permuša“ net uogų skonį. O lengvas šokolado skonis, kurį suteikia kakavos sviestas, patinka visiems, nes ir šokoladas patinka visiems.
Desertų gamyba – meditacija, ne verslas
– Kai kreipiausi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl leidimo gaminti desertus, ne apie verslo planą galvojau. Ėmiausi šios veiklos pirmiausia todėl, kad man ji yra tarsi meditacija, savirealizacija, o ne dėl to, kad prigaminčiau daug tortų ir užsidirbčiau daug pinigų. Taip nebūna. Juolab kad šis darbas nėra greitas – užtrunka, kol paruoši riešutų masę, kol sustingsta vienas sluoksnis, po to kitas. Jei matysiu, kad žmonėms tai patinka, kad perka – tada gal ir pasvarstysiu apie verslo plėtrą. Bet kol kas dar anksti. Dabar atsiliepiu į žmonių, netoleruojančių kai kurių maisto medžiagų, poreikius. Parduotuvėse nelengva surasti tokių desertų. Bandysiu užpildyti šią nišą – gaminu nedidelius jų kiekius ir galiu pardavinėti. O „teisėjai“ bus desertų valgytojai. Tikiuosi, kad jiems patiks, nes viską gaminu su meile.
*
Paulinos „energijos rutuliukai“
Paklausta, ar ką nors sveiko ir skanaus galėtume pasigaminti mes patys, Paulina pasiūlė „energijos rutuliukų“ receptą. Šių rutuliukų, skirtingai nei saldainių, nereikės slėpti nuo vaikų – tegul tik jie valgo!
Rutuliukams pagaminti reikės:
60 g migdolų riešutų,
30 g kokosų drožlių,
100 g datulių,
1 valgomasis šaukštas riešutų sviesto.
Migdolų riešutus pirmiausia išbrinkinti vandenyje. Tada juos ir kokoso drožles susmulkinti maisto smulkintuvu. Tuomet į šią masę sudėti datules ir riešutų sviestą ir dar kartą viską susmulkinti (kaip mėgstame sakyti, sublenderiuoti). Tada jau formuojame rutuliukus – juos galima apvolioti kakavoje ar kokoso drožlėse.
Skanaus!
Komentarai nepriimami.