Per praėjusias šventes gaisruose žuvo 2 žmonės. Gruodžio 28 d. Jūrėje (Kazlų Rūdos sav.), kilus gaisrui individualiame gyvenamajame name, žuvo vyras. Gruodžio 31 d. gaisras nusinešė Jungėnų kaimo (Kalvarijos sav.) gyventojo gyvybę.
2023 metais Marijampolės, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybių teritorijose kilo 262 gaisrai (Marijampolė – 150; Kalvarija – 67, Kazlų Rūda – 45), gesindami gaisrus, ugniagesiai išgelbėjo 8 žmones. Deja, 4 žmonės žuvo. Gaisrai, nusinešę žmonių gyvybes, kilo gyvenamosios paskirties pastatuose.
Ugniagesiai gelbėtojai išskiria 3 pagrindines gyvenamųjų patalpų gaisrų priežastis:
- Žmogiškasis faktorius – nesaugus elgesys su atviros ugnies šaltiniais ar karštais pelenais, neatsargus rūkymas, neapdairus elgesys virtuvėje, nepakankamas dėmesys savo šeimos narių saugumui ir gaisrinės saugos nesilaikymas.
- Krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai, rečiau – šių prietaisų gedimai.
- Elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai arba šios įrangos neteisingas įrengimas ar nesaugus eksploatavimas.
Ugniagesiai gelbėtojai informuoja, kuo reikėtų pasirūpinti, norint išvengti nelaimės:
Šildymo įrenginiai ir dūmtraukiai
Pagal Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, suodžius iš dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Dūmtraukiai privalo būti tvarkingi, iš išorės išbalinti, kad matytųsi aprūkę įskilimai.
Patirtis rodo, kad dūmtraukių nepriežiūra ilgainiui turi įtakos dūmtraukio būklei, užsidegus suodžiams juose atsiranda įtrūkimų. Sutrūkinėjęs dūmtraukis yra lyg uždelsto veikimo bomba, tokiu atveju neišvengiamai kyla gaisro pavojus. Gaisrui kilus pastogėje ar viršutiniame aukšte, name esantys žmonės ne iškart pastebi gaisro požymius.
Ties krosnies pakura, jeigu grindys medinės ar iš kitų degių medžiagų, privalo būti prikaltas ne mažesnis kaip 50×70 cm nedegios medžiagos lakštas.
Būtina patikrinti, ar nuo krosnies krašto ir dūmtraukio iki degių pastato konstrukcijų yra reikiamas atstumas. Neretai būna taip, kad dūmtraukių ir krosnių sienelės liečiasi prie degių sienų ar lubų. Būtina žinoti, kad namo perdangoje nuo išorinės kamino sienelės iki degių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 40 cm nedegios medžiagos tarpas, o tarp kamino išorinės sienelės ir namo stogo degių konstrukcijų privalo būti ne mažesnis kaip 25 cm nedegantis intarpas. Be to, reikia žinoti, kad į vieną dūmtraukį negali būti jungiamos daugiau kaip dvi krosnys.
Pasitaiko, kad remontuodami senus pastatus, savininkai vietoje krosnių stato židinius, o kaminus palieka senus. Tačiau pamirštama, jog kamino skylė židiniui turi būti kur kas didesnė negu krosniai. Jeigu į vieną dūmtraukį sujungti keli šildymo įrenginiai, juos kūrenant kaminas labai įkaista, o jei dar ir dūmtraukis blogai įrengtas, galima tikėtis gaisro. Dar vienas dalykas, apie ką pamirštama remontuojant namus – neretai tapetai priklijuojami prie pat krosnių ir dūmtraukių, o kartais netgi ir jie apklijuojami. Užkūrus krosnį, tapetai nuo karščio kaista, gelsta, o po kurio laiko ir užsidega.
Netvarkingą krosnį draudžiama kūrenti, todėl įsidėmėkite pagrindines taisykles
- neperkaitinkite krosnių, nedžiovinkite arti jų skalbinių, malkų bei kitų degių medžiagų. Bet kokie namų apyvokos reikmenys, baldai turi būti nuo krosnies ne arčiau kaip per 1 metrą. Nedirbkite su degiais skysčiais arba dažais kambaryje, kur kūrenasi krosnis;
- nenaudokite krosniai pakurti lengvai užsidegančių skysčių (benzino, žibalo, acetono ir kt.);
- neišeikite iš namų, kai kūrenasi krosnis, nepalikite jos prižiūrėti mažamečiams vaikams; nelaikykite atvirų durelių. Baikite krosnį kūrenti ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki išvykdami iš namų arba eidami miegoti;
- baigę kūrenti krosnį, jos kaištį uždarykite tik gerai įsitikinę, kad kuras visiškai sudegęs. Per anksti uždarę galite apsinuodyti smalkėmis.
Jei būstą šildote elektriniais prietaisais
• į vieną kištukinį lizdą pavojinga jungti kelis elektros prietaisus;
• elektrinius šildymo prietaisus reikia statyti toliau nuo užuolaidų ir baldų;
• išeidami iš namų elektrinius šildymo prietaisus būtinai išjunkite.
Gaisrų pavojų kelia ir savadarbiai elektriniai šildymo prietaisai. Dėl šios priežasties ypač dažnai dega statybininkų vagonėliai, sodo nameliai, garažai. Daug saugiau naudoti gamyklinius šildymo prietaisus, žinoma, prieš tai gerai susipažinus su jų eksploatacijos taisyklių reikalavimais. Ant elektrinių prietaisų nedžiaukite skalbinių, nes elektra ir vanduo – tai pavojingi kaimynai. Be to, kiekviena medžiaga, veikiama šilumos, turi savą užsiliepsnojimo temperatūrą, tad nemažai gaisrų kyla dėl to, kad šildytuvai paliekami per arti įvairių daiktų: spintų, minkštasuolių, užuolaidų. Šildytuvą statykite erdvioje vietoje, atokiau nuo baldų ir sienų. Nepalikite šildytuvo be priežiūros. Atminkite, jog ir tepaliniai elektriniai šildytuvai nėra apsaugoti nuo gamyklinio broko, tad ir jais negalima pasitikėti šimtu procentų. Trūkus tepalo skyriui ir tepalui išsiliejus ant kaistančio šildytuvo, gali kilti gaisras. Elektriniai prietaisai mums pavojingi, nes gali sukelti trumpąjį jungimą. Norėdami to išvengti nejunkite šildytuvo į vieną elektros lizdą kartu su kitais prietaisais.
Autonominis dūmų detektorius
Dar vienas efektyvus apsisaugojimo nuo galimo gaisro būdas – įsirengti dūmų jutiklius. Daug materialinės ir moralinės žalos pridaro per vėlai pastebėtas gaisras. Šie jutikliai greitai ir patikimai užfiksuoja vos kilusį gaisrą. Jutiklyje esanti sirena informuoja jus ir kaimynus apie iškilusią grėsmę, tad galima suspėti lokalizuoti beįsiplieskiančią ugnį, kol ji dar nepasiglemžė jūsų turto ar net gyvybės.
Komentarai nepriimami.