Girdėdami pranešimus, kad atlygis, pensija ar išmokos didėja ne šimtais, bet TIK dešimtimis eurų, ko gero, nusiviliame – pffff…
Bet čia – kaip ta puspilnė ar pustuštė stiklinė optimistams ir pesimistams. Vienas optimistas pasakė įsidėmėtiną frazę: „Net jei išmoka padidėjo trimis eurais – tai jau labai gerai: už tiek gali nusipirkti beveik kilogramą maltos mėsos arba porą kepalų duonos, arba porą pakelių sviesto „su akcija“.
Ne visi padidėjusias pajamas skaičiuojame mėsos kilogramais. Galbūt jas skaičiuojame dar viena batų pora arba itin sunkiais pasirinkimais: atostogos Zanzibare ar Dubajuje?
Nepasirinksi tik pensinio amžiaus. Jis bus vienodas visiems – ir vyrams, ir moterims.
Taigi – kas keisis 2024-aisiais?
Dirbantiems
Minimalusis valandinis atlygis nuo 2024 m. pradžios didinamas iki 5,65 Eur (buvo 5,14 Eur) – apie 10 proc. Tai reiškia, kad 10 proc. (nuo 840 iki 924 eurų popieriuje) augs minimali mėnesio alga (MMA). Dėl MMA ir neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimo minimalią algą uždirbantis asmuo gaus maždaug 75 eurais per mėnesį daugiau nei 2023 metais.
Vaiko pinigai nuo 2024 metų augs apie 10 eurų – iki 96 eurų. Vienišo asmens išmoka kitąmet padidės nuo 35 iki 38 eurų.
Mokytojams atlyginimai į rankas vidutiniškai augs 276 eurais (iš jų 130 eurų – nuo sausio 1 d.). Dėstytojams ir mokslininkams atlyginimai „į rankas“ kitąmet vidutiniškai kils 440 eurų (iš jų 140 eurų – nuo sausio 1 d.).
Kultūros ir meno darbuotojams ir statutiniams pareigūnams atlyginimai vidutiniškai augs 108 eurais, socialiniams darbuotojams ir slaugytojams – 122 eurais, gydytojams – 259 eurais, rezidentams – 189 eurais.
Valstybė krašto apsaugai 2024 m. planuoja skirti 2,75 proc. BVP (2014 m. Lietuva gynybai skyrė 0,89 proc. BVP).
Sveikatos draudimas
Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio tarifas siekia 6,98 proc. ir skaičiuojamas nuo minimalaus darbo užmokesčio. Nuo sausio 1-osios savarankiškai dirbantieji ir patys už sveikatos draudimą mokantys gyventojai kas mėnesį turės „Sodrai“ pervesti 64,5 euro.
Jei savarankiškai dirbantis žmogus gauna didesnes pajamas nei minimalus darbo užmokestis, skirtumą nuo kas mėnesį sumokamų 64,5 Eur jis turės sumokėti deklaruodamas 2024 m. pajamas.
Pensininkams
Nuo sausio valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 5,95 proc. Vidutinė senatvės pensija nuo 539 Eur išaugs iki 605 Eur, o turintiems būtinąjį stažą – nuo 574 iki 644 Eur.
Kaip informavo „Sodra“, 2024 m. į senatvės pensiją galės išeiti 64 metų ir 8 mėnesių sulaukę vyrai (gimę 1959 m. liepos 1 d. – 1960 m. balandžio 30 d.) ir 64 metų ir 4 mėnesių sulaukusios moterys (gimusios 1960 m. sausio 1 d. – 1960 m. rugpjūčio 31 d.).
2023 metais pensinis amžius vyrams ir moterims buvo 2 mėn. trumpesnis.
Vyrų ir moterų pensinis amžius susilygins 2025 metais, pasiekęs lygiai 65 metus.
2024 metais būtinasis stažas senatvės pensijai ir vyrams, ir moterims bus ilgesnis pusmečiu – 33,5 metų.
Įgijus daugiau nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis yra didesnė už bazinę. Tai reiškia, kad žmogaus, turinčio, pavyzdžiui, 42 metus stažo pensijai, bendroji pensijos dalis bus didesnė, nei žmogaus, turinčio 25 metus stažo.
Nuo 2024 m. liepos planuojama pradėti įgyvendinti valstybinių pensijų reformą.
Pensijų kaupimas
2024 metų pradžioje „Sodra“ įtrauks į antros pakopos pensijų kaupimą naujus dalyvius. Į kaupimą automatiškai bus įtraukti gyventojai, kurie 2024 m. sausio 2 dieną yra jaunesni nei 40 metų, dirba samdomą darbą ar vykdo savarankišką veiklą Lietuvoje – turi galiojantį verslo liudijimą, individualios veiklos pažymą, yra individualios įmonės savininkai ar mažosios bendrijos nariai ir t. t.
Taip pat šiemet bus pakartotinai įtraukiami tie žmonės, kurie atsisakė dalyvauti pensijų kaupime 2021 metais ir dar nekaupia pensijai. Informacija apie įtraukimą į pensijų kaupimą siunčiama į asmeninę „Sodros“ paskyrą. Planuojama, kad informacija bus išsiųsta po sausio 10 d.
Gavusieji pranešimą apie įtraukimą į pensijų kaupimą turės laiko apsispręsti iki 2024 m. birželio 30 d.
Brangs ne tik restoranai
Restoranams nebebus taikomas lengvatinis PVM. Maitinimo sektoriui, sporto renginiams, klubams ir atlikėjams nebebus taikomas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifas – jiems teks mokėti 21 procentą. PVM lengvata viešbučiams toliau galios.
Brangs maitinimas ir švietimo įstaigose. Pietų kaina mokyklų valgyklose nuo 3,5–4 Eur pakils iki 4–4,5 Eur.
Ūkininkams
Nuo sausio 2 iki 31 d. šalies bitininkai galės teikti paraiškas ir pagal penkias intervencines priemones gauti paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemones. Iš viso 2024 metais bitininkams numatyta išdalinti beveik milijoną Eur.
Ūkininkams, dalyvaujantiems su pievų priežiūra susijusiose ekologinėse sistemose, siekiama sumažinti ganymo intensyvumo reikalavimą, taip skatinant išlaikyti kuo didesnius daugiamečių pievų plotus bei ganyti juose ūkinius gyvūnus. Taip pat numatyta nauja ekologinė sistema, kurioje dalyvaujantys bus skatinami sėti bei išlaikyti daugiametes pievas. Ekologiškai ūkininkaujantiems numatyta didinti kompensacinių išmokų dydžius.
Ūkininkams bus suteikta daugiau galimybių dalyvauti gamybinėse veiklose, siekiant paskatinti juos rinktis ir deklaruoti kraštovaizdžio elementus ir gauti išmokas.
Nuo 2024 m. ūkininkai gaus susietąją paramą už sojos auginimą. Susietosios paramos išmokos priedą gaus ir tie ūkininkai, kurie laiko pieninių veislių karves ir yra pripažintų kooperatyvų nariai.
Sausio 1 d. įsigaliojo Žemės ūkio ministerijos inicijuotas Viešųjų pirkimų įstatymo keitimas, kuris sudarys galimybę ūkininkus jungiančioms trumpoms tiekimo grandinėms lengviau įsitraukti į viešuosius pirkimus, savo produktus tiekiant neskelbiamų derybų būdu. Dėl to bus sudarytos palankesnės sąlygos Lietuvos ūkininkams tiekti žemės ūkio ir maisto produktus vaikų darželiams, mokykloms, ligoninėms ir kitoms viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms.
Socialinės išmokos
2024 m. vienkartinė išmoka gimus vaikui didės iki 605 Eur.
Vaiko pinigai nuo 85,75 išaugs iki 96,25 Eur. Laidojimo pašalpa nuo 392 išaugs iki 440 Eur.
Nuo 2024 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 165 eurų, t. y. didės išmokos žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
Pašto paslaugos
Nuo sausio 1 d. įsigalioja nauji universaliosios pašto paslaugos tarifai privatiems klientams. Korespondencijos siuntų bei siuntinių siuntimas šalies viduje vidutiniškai pabrangs apie 20 proc. Pavyzdžiui, 1,3 euro kainavęs atvirlaiškis šiemet atsieis maždaug 20 centų daugiau.
Pasibaigusio galiojimo produktai
Seimas leido nuo sausio 1-osios prekiauti pasibaigusio galiojimo, bet dar tinkamais vartoti maisto produktais. Ši tvarka galios kavai, arbatai, miltams, kruopoms, aliejui, kitiems bakalėjos gaminiams, tačiau ne greitai gendantiems produktams. Už tokio maisto saugą ir kokybę atsakys pardavėjas. Šie produktai bus parduodami atskirose lentynose, bus specifiškai, ryškiai žymimi.
Komentarai nepriimami.