Nors šalčiai pasitraukė, bet sausis net neįpusėjo, tad žiemos gniaužtų dar galime tikėtis. Dėl to svarbu per šalčius mokėti saugotis, kad nesušaltume. Pasak medikų, nušalti galūnes galime ir esant nedidelei minusinei temperatūrai.
Sušalusių pacientų nesulaukta
Marijampolės ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus vedėjo Adomo Kuliavo teigimu, nuo praėjusio šeštadienio iki antradienio ryto į ligoninę nebuvo atvežta nė vieno galūnes nušalusio ar sušalusio paciento. Gydytojas sako, kad daryti išvadas dar truputį ankstoka. Mat jeigu buvo pacientų, kurie patyrė kokių nors kūno nušalimų, jie ligoninėje pasirodys po geros savaitės, dviejų, kai jau matys, kad patys išsigydyti negali.
Skubiosios medicinos pagalbos gydytojui pritaria ir ligoninės Traumatologijos-ortopedijos skyriaus vedėjas Aivaras Razmirskis.
Gydytojas pasakoja, kad šiuo metu jų skyriuje gydomas pacientas, kuris kūno nušalimų patyrė praėjusių metų pabaigoje. Su tokia pat diagnoze 2023-aisiais buvo dar vienas ligonis, bet jis jau išgydytas, išleistas į namus. Tačiau, anot skyriaus vedėjo, tie nušalimai gali pasikartoti, nes abu pacientai gyvena asocialiai, girtuokliauja, o padauginę alkoholio nejaučia, kad jau nušalo galūnes. Abu juos teko gydyti dėl kojų nušalimo ir ligoninei tai nepigiai atsiėjo. Vienas išgėrė skyriuje esančius dezinfekantus, kitas neklauso medikų, nesilaiko ligoninės režimo, nusiplėšia tvarsčius, nors vienas perrišimas ligoninei atsieina 100 eurų.
Per šalčius vartoti alkoholį nepatartina, jis nesušildys. Alkoholis plečia kraujagysles ir taip greičiau prarandama šiluma, tad padidėja rizika sušalti. Gydytojas sako, kad didžioji dalis į ligoninę pristatytų galūnes nušalusių pacientų būna neblaivūs.
Būtina įvertinti galimybes ir apsirengti tinkamai
Pasak A. Razmirskio, kai lauke ypač šalta, sušalti galima net per 10 minučių. Todėl žmonės, prieš eidami į lauką, turi įvertinti savo amžių, sveikatą, turimas ligas, pajėgumus ir pasvarstyti, ar tikrai būtina eiti. Parduotuvės niekur nepabėgs, jeigu vieną dieną nenukulniuosime į prekybos centrą. Maisto namuose bent vienai, dviem dienoms visi turime.
„Jeigu jau einame į lauką, labai svarbu tinkama apranga, ne tik kai spaudžia stiprus šaltis, bet ir tuomet, kai drėgna, vėjuota. Vidutinio stiprumo vėjas ir šaltis gali pakenkti labiau nei stiprus šaltis be vėjo. Ne veltui sakoma, kad nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga“, – kalbėjo A. Razmirskis.
Esant dideliems šalčiams kyla pavojus nušalti drabužiais nepridengtas kūno vietas: ausis, nosį, skruostus. Nuo šalčio dažnai nukenčia ir kojų ar rankų pirštai, pėdos.
A. Razmirskio teigimu, mediciniškai egzistuoja dvi sąvokos: nušalimas ir sušalimas. Nušalimas, kai žmogus nušąla galūnę. Ta vieta tampa nejautri, pabąla, neatšyla, gali iškilti ir pūslių. Sušalimas, kai šaltis paveikia kūno temperatūrą. Ji tampa žemesnė negu 35 ℃. Tai atsitinka esant ilgesniam šalčio poveikiui, ilgai būnant šaltoje aplinkoje. Nukritus iki 30 ℃ žmogus gali mirti. Todėl labai svarbu tinkama pagalba galūnes nušalusiam ar sušalusiam žmogui. Gydytojo teigimu, kategoriškai draudžiama sušalusią kūno vietą atšildyti karštu vandeniu, šildytuvu ir pan. Reikia sušildyti pamažu, temperatūrų virsmai gali iššaukti kraujagyslių trombozę. Ypač gerai sušildo kito, nesušalusio žmogaus kūno šiluma.
Esant lengvam nušalimui, pirmiausia žmogų reikia sušildyti (aplinkos temperatūra turi būti ne žemesnė nei 26–27 °C), užkloti antklodėmis ar šiltais drabužiais. Jeigu žmogus turi sąmonę, jam reikia duoti šilto (bet ne karšto) gėrimo. Nušalusią kūno dalį galima šildyti priglaudžiant prie šiltos kūno dalies, pvz., pažasties. Nerekomenduojama kaitinti nušalusių vietų karšta pūsle ar laikyti prie ugnies, trinti sniegu ar šiurkščiu audiniu, glausti prie radiatorių, merkti į karštą vandenį, šildyti naudojant plaukų džiovintuvą ir pan., kadangi sumažėjęs pažeistų vietų jautrumas, jos gali lengvai nudegti.
A. Razmirskio teigimu, patyrus nušalimą, nesvarbu, kokio jis laipsnio, visada geriau pasirodyti gydytojui.
Pagrindinės taisyklės
Sveikatos stebėsenos specialistai primena, kokių pagrindinių taisyklių reikia laikytis, jei norime nenušalti.
Vėjo žvarbumas. Pučiant vėjui sustiprėja šalčio poveikis, žmogus jaučia daug žemesnę oro temperatūrą, nei ji tuo metu yra iš tiesų. Todėl prieš išeidami į lauką įvertinkite vėjo žvarbumą.
Apranga. Renkitės šiltai ir patogiai, keliais drabužių sluoksniais. Geriausia, kad apatiniai drabužiai būtų iš natūralaus audinio (vilnos ar šilko). Viršutinis drabužių sluoksnis – neperpučiamas vėjo. Būtinai pridenkite visas kūno vietas: mūvėkite ausis dengiančią kepurę, ryšėkite šaliką, rekomenduojama, kad jis dengtų burną, dėvėkite pirštines – geriau kumštines. Reikėtų pasistengti nesuprakaituoti ar kitaip nesušlapti: drėgni drabužiai atšaldo kūną ir tokius būtina kuo greičiau pakeisti sausais. Taip pat neikite į lauką tik ką išsimaudę ir nusiprausę.
Avalynė. Jūsų pasirinkta avalynė turėtų būti pakankamai laisva ir nespausti. Rinkitės batus, kurių padas grubus. Per šalčius mūvėkite vilnones kojines, dar geriau, jei mūvėsite dvi poras.
Apsaugos priemonės. 20–15 min.prieš eidami į lauką veidą ir rankas patepkite riebiu kremu. Tiesa, būtinai atkreipkite dėmesį į jo sudėtį – jame neturėtų būti vandens. Pasirūpinkite ir lūpomis – jas patepkite riebiu lūpų pieštuku, bičių vašku, šaltalankių ar kitu augaliniu aliejumi.
Mityba. Esant šalčiams nesilaikykite dietų. Stenkitės vartoti kaloringesnį, dažniau šiltą maistą – taip organizmas pasigamins pakankamai energijos. Patariama atsisakyti ir alkoholinių gėrimų, stengtis nerūkyti, nerekomenduojama vartoti daug kofeino turinčių produktų – čia esančios medžiagos skatina organizmą greičiau prarasti šilumą.
Fizinis krūvis. Venkite sunkių fizinių darbų. Tai ypač svarbu sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Šaltas oras papildomai apkrauna širdį. Stenkitės neliesti šaltų objektų plikomis rankomis ar remtis į metalinius daiktus. Taip pat stebėkite savo kūno pokyčius: jei jaučiate, kad kvėpuoti darosi sunkiau, pradedate drebėti, prarasti pusiausvyrą, nedelsdami grįžkite į šiltą patalpą.
Jei šaltyje tenka laukti, nestovėkite ir nesėdėkite ramiai, o stenkitės kuo daugiau judėti. Pajutę, kad šąla veidas, darykite grimasas, t. y., mankštinkite veido raumenis, patrinkite šąlančius skruostus, ausis, nosį, judinkite kojų pirštus.
Komentarai nepriimami.