Naudotų automobilių pardavimo verslas – nelengvas amatas. Pasikalbėjęs su automobilių prekeiviais išgirsi visokių jiems nutikusių istorijų. Apgavystės, nuostoliai, o kartais ir šantažas, grasinimai. Be to, anksčiau klientų gausa nesiskundę prekeiviai turguose šiandien sulaukia vis daugiau konkurencijos. Jiems iššūkį meta naujų automobilių prekybos atstovai, vienas po kito atidarantys naudotų modelių salonus ir plečiantys pasiūlą. Bet tai – tik viena pusė. Tie, kurie perka automobilius iš turgaus prekeivių, taip pat turėtų ką papasakoti – kaip buvo apgauti, kaip prarado pinigus, kaip nusipirko nevažiuojantį automobilį. Liūdniausia, kad kai vyksta prekyba naudotais automobiliais, kur vis dar cirkuliuoja grynieji pinigai be jokių dokumentų, tiesos ir neįrodysi. Ją žino tik du žmonės: prekeivis ir pardavėjas. Todėl kartais tenka pralaimėti, kartais laimėti.
Automobilius pardavė kitiems
Į „Suvalkiečio“ redakciją kreipėsi Tadžikistano gyventojas Kolmatas G. Vyras pasakojo, kad jį apgavo marijampolietis, besiverčiantis automobilių prekyba. Tadžikas mina policijos, advokatų, redakcijos slenksčius, vis dar tikėdamasis atgauti pinigus.
Penkiasdešimtmečio tadžiko teigimu, šiuo metu jis gyvena Marijampolėje, dirba vienoje įmonėje tolimųjų reisų vairuotoju, o laisvu laiku užsiima automobilių pirkimu savo kraštiečiams. Radęs pagal skelbimą prekę, apžiūri automobilį, nusiunčia informaciją tautiečiams. Jeigu šiems mašina tinka, nuperka.
Praėjusių metų birželį Kolmatas, radęs skelbimų portale „Autoplius“ informaciją apie parduodamus automobilius „Mercedes Benz“ C240 ir „Mercedes Benz“ C200, atvyko į aikštelę Marijampolėje, Vasaros gatvėje, apžiūrėti jį sudominusių transporto priemonių.
Vyras bendravo su įmonės vadovu (redakcijai vadovo pavardė žinoma – aut. pastaba).
Automobiliai buvo nenauji: 1998, 1997 metų. Už juos tadžikas su pardavėju E. K. suderėjo vidutiniškai po 3000 eurų. Automobilius Kolmatas nufotografavo, padarė vaizdo įrašą. Tą pačią dieną Tadžikistano pilietis sumokėjo E. K. 500 eurų avansą. Avansas buvo perduotas grynaisiais pinigais.
Kolmato teigimu, liepos 1 d. tam pačiam pardavėjui jis sumokėjo dar 3000 eurų. Pagal jų susitarimą už 3500 eurų turėjo būti parduotas vienas automobilis – „Mercedes Benz C240“. Tadžikas teigia, kad pinigų perdavimo metu tarp jo ir E. K. vykusius pokalbius įrašė telefone esančia garso įrašymo programėle. Be to, dalyvavo trečias asmuo, jo tautietis.
Buvo sutarta, kad tadžikas automobilius paims po kelių dienų, kartu atveš dar 3000 eurų ir už antrąjį „Mercedez Benz“ .
Deja, mašinų sutartu laiku tadžikui nepavyko išsigabenti. Jis buvo išvykęs į Baltarusijos sostinę ir, jo teigimu, iš ten kurį laiką negalėjo sugrįžti.
Marijampoliečio verslininko nuomojamoje aikštelėje tadžikas pasirodė tik po keleto mėnesių. Jo nusivylimui – E. K. minėtus automobilius jau buvo pardavęs, paaiškino, kad negalėjo tiek laiko laukti.
Tuomet Kolmatas pareikalavo, kad marijampolietis grąžintų 3000 eurų pasilikdamas 500 Eur rankpinigių už laiku nepaimtas mašinas. „Juk žalos jis nepatyrė jokios, pardavė automobilį, už jį gavo pinigus. Tai tegul grąžina man įmoką už pirmąją mašiną arba atiduoda panašios markės ir vertės automobilį. Juk taip būtų sąžininga“, – sakė Kolmatas.
Deja, marijampolietis verslininkas pareiškė, kad tadžikas prekeivis jam sumokėjo tik 500 rankpinigių, kuriuos jis pasilieka dėl netesybų, nes turėjo nuostolių – automobiliai pigo. E. K. tvirtino jokių 3000 eurų iš Kolmato nėra gavęs.
Pinigų perdavimo įrodymų – pinigų priėmimo kvito ar nurodytai sumai atlikto pavedimo – tadžikas neturėjo. Anot jo, sandėris vyko grynaisiais pinigais, paduodant į rankas. „Taip priimta naudotų automobilių prekyboje. Tai yra pasitikėjimo klausimas. Ne pirmą kartą mašinas perku. Aš esu musulmonų tikėjimo, mūsų religijoje tokia apgavystė yra nuodėmė“, – sakė Tadžikistano pilietis.
„Akyse tokių pinigų nemačiau“
„Suvalkiečio“ redakcijai pavyko surasti ir pakalbinti automobilių prekyba besiverčiantį verslininką E. K. Jis sakė nesuprantantis, ko iš jo nori tadžikas. Marijampolietis neslepia, kad į tokią situaciją, kai yra nežinia kuo kaltinamas, pateko pirmą kartą, nors šiuo verslu verčiasi jau dvidešimt metų. „Akyse aš tokių pinigų nemačiau“, – tvirtino verslininkas.
Taip, iš tiesų birželio mėnesį į marijampoliečio automobilių pardavimo aikštelę buvo atvykęs užsienietis prekeivis su dar vienu asmeniu. Jis nusižiūrėjo du automobilius „Mercedes Benz“, sakė juos pirks. „Ką jis pasakoja. Jis man davė 500 eurų rankpinigių. Buvo atvažiavę dviese. Neklausiau nei pavardės, nei vardo. Atvažiavo, pasižiūrėjo, mašinas nusifilmavo. Sako, paliekam rankpinigių penkis šimtus eurų ir šiandien vakare arba ryt ryte atvažiuosime pasiimti mašinas. Viskas kaip ir gerai. Po to jie dingo. Aš rašinėjau jam žinutes, kada atvyks. Prabėgo mėnuo, du, trys. Po mano siųstų žinučių pradėjo kiti žmonės iš Tadžikistano, kaip supratau, iš tos pačios kompanijos skambinėti ir siūlyti labai pigiai nupirkti minėtus automobilius. Turbūt liepą paskelbė, kad jiems nuo spalio 1 d. įves muitus ir aš jų nesulaukiau iki spalio mėnesio. Paskui atvyko jų ta pati kompanija ir aš jiems pardaviau. Dar pigiau. O šitas tadžikas atvažiavo gal lapkritį ar gruodį ir sako: „Kur mano rankpinigiai?“ Aš klausiu: „Žmogau, kur tu buvai prapuolęs, galėjai nors paskambinti. Aš tau ir žinutes rašiau“. Nežinau nė vienos įmonės, kuri po pusės metų grąžintų rankpinigius“, – kalbėjo E.K.
Verslininkas nesupranta, kodėl ir ko dabar tadžikai ieško. Reiks jam jau į policiją kreiptis.
Marijampolietis įsitikinęs, kad mašinas nupirko ta pati kompanija.
Verslininko teigimu, tadžikas tikrai jam davė tik 500 Eur rankpinigių, bet daugiau pinigų – ne. „Logiškai pagalvokite: kuris žmogus, sumokėjęs 3500 eurų, nepasiims pusę metų mašinos? Jeigu pats negalėtum, draugų paprašytum. Man sunku suprasti, ko jie dabar nori. Net trise buvo atėję, grasino. Pažadėjau kviesti policiją, teritorijoje yra vaizdo kameros. Daugiau su jais į kalbas nesileisiu. Po pusės metų gali sakyti, kad ir 10 tūkstančių davė“, – kalbėjo E. K.
Verslininko teigimu, parduodamas automobilį jis visuomet rašosi sutartį, nes automobilius perka per aukcioną. Sutartis būtų pasirašyta ir su Kolmatu, bet jis neatvyko.
Pasak advokato padėjėjo Virginijaus Ražuko, tokiu atveju įrodyti, kas sako tiesą, praktiškai neįmanoma. Nesunku surašyti pretenziją. Kolmatas savo pažeistus interesus gali bandyti ginti pateikdamas prokuratūrai pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Tačiau nėra dokumentų, pagrindžiančių, kad piniginė operacija buvo apskaityta, ar pinigų priėmimo kvito. Lietuvoje teismų praktika tokia – piniginių operacijų liudininkų parodymais neįrodysi, turi būti piniginių operacijų dokumentai. Mūsų Konstitucija sako, kad nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.
Komentarai nepriimami.