…Vakar lijo, šiandien (taigi Užgavėnių tikrąją dieną!) žada lietų – tokia tad lengvabūdė žiema mūsų krašte, kur dar tokią vargšę varyti? Ne taip, kaip Aukštaitijoje, kur baltus kalnus prisnigo, keliai nepravažiuojami – nuvargino ji žmones…
Bet, tradicijų reikia laikytis, nes, sako, jei tam tikrą dieną nedarysi to, kas nuo seno priklauso, visus metus vaikščiosi it pinigą pametęs ir nežinosi, kas su tavimi darosi. Tad praėjusį sekmadienį (be sniego, bet ir be lietaus) marijampoliečiai buvo kviesti į pagrindinę miesto aikštę idant papročius prisimintų ir pasilinksmintų. Nuo pat ryto suvažiavo prekeiviai, gardumynų ir gražių daiktų siūlydami įsigyti (mugė šįkart buvo gausi), aikštės pakraštyje įsitaisė tie, kurie ketino atrakcionus, varžybas organizuoti (Moksleivių kūrybos centras, Profesinio rengimo centras) – ir tokių smagybių buvo prigalvoję, kad ne tik vaikus, bet ir augius vyrus traukė: kad ir perpjauti ąžuolinį rąstą.
Švietė ir kelių partijų palapinės, kuo čia gundė – nepasidomėjau… O štai Baraginės kaimo bendruomenė, matyt, dar nuo pernai, kai garbingą Mažosios kultūros sostinės vardą turėjo, veikti įpratusi gausiu būriu atvyko: gardžiausius blynus, prie kurių ilgiausia eilė nutįso, kepė. Buvo blynų ir kitur, bet gal ne tokie gardūs – o ir ne už dyką… Kitur kvepėjo arbata, iš stebuklingų žolelių virta – ja ir kitokiais blynais Profesinio rengimo centras vaišino.
Vaišės vaišėmis, bet šią dieną svarbu vyksmas, triukšmas ir judėjimas. Gaspadorius ir Gaspadinė (sako, Algirdas Stadalius ir Aušra Kurmilevičienė ten buvo), primindami pamokančią liaudies išmintį, pristatydami kolektyvus, ragino nestoviniuoti. Kaukėti, o paskui ir kiti, išsijudinę taip ir darė: suko ratus pagal taktą. O grojo ir dainavo Gudelių kapela „Gudeliai“, vadovaujama Onutės Šovienės, kantri kapela „Jovarai“, vadovaujama Albino Venclovos, visa ko centre – ir Sūduvos gimnazijos pulkas kaukėtų ir linksmų personažų. Paskutinis akcentas – tolimų svečių net iš Nidos, kapelos „Joldija“ muzika ir linkėjimai Marijampolei.
…O kaipgi Morė? Stovėjo ji viduryje aikštės, puošniu mėlynu rūbu (suknia, o ne kokiais skarmalais) pasidabinusi, lyg į Vienos balių išsiruošusi… Regis, kasmet Morė vis gražėja: gal kaip ir visos moterys ne vien prie darbų palinkusi, bet ir grožio salonui ar sporto klubui laiko surandanti? Kaip tokią deginsi – juo labiau, kad ir laužo nebuvo matyti (laužas – būtinas Užgavėnių akcentas, aplink jį paprastai šokama, į jį sumetami visi blogi dalykai). Bet – atėjo tas momentas, dviem tradiciniams šios šventės veikėjams simboliškai pakovojus – ir ugnis suliepsnojo…
…Žmonių šį kartą susirinko tikrai daug, atrakcijų, ypač vaikams, buvo smagių ir daug. Kaukėtų, bent jau simboliškai, irgi gražūs būreliai šmižinėjo. Ar buvo linksma? Žinoma, tiems, kas patys judėjo, susiraukę nestoviniavo, nepyko, kad eilė prie blynų ilga, kad Morės ilgai nesudegina… Juk nenuobodu tada, kai pats dalyvauji, kai nepyksti, kad kokia kaukėta būtybė už skverno grybšteli. Buvo tik viena liūdnesnė žinia: po ilgo, smagaus koncerto „Jovarų“ vadovas Albinas Venclova pranešė, kad tai buvo paskutinis kolektyvo koncertas – gal kada nors atgims, kitos sudėties…
…Na, o žinovai sako, kad žiema dar gali ir pargrįžti: jei šiandien tikrųjų Užgavėnių kaip priklauso nešvęsite, blynų ar šiupinio neprisivalgysite.
Komentarai nepriimami.