Tokia pirmoji mintis kilo apsilankius Triobiškiuose, Marijampolės žirginio sporto ir turizmo klube „Horsina“, ir susipažinus su Inesos Markevičiūtės žirgais, kuriuos ji iš arklidžių išvedė į aptvarą lauke.
Reikia pamatyti, su kokiu veržlumu širmis Happy Wind (lietuviškai – Laimingas Vėjas) skriejo aikštelėje, kaip entuziastingai atsigulęs maudėsi smėlyje, kaip aukštai kėlė priekines kojas ir su kokia energija spyrėsi užpakalinėmis! Atrodo, tuoj ims ir peršoks aptvarą. Įveikti jį žirgui vieni niekai, juk jis sportininkas, per varžybas ne tokias kliūtis įveikiantis.
O koks džiaugsmas buvo susitikus su juodakarte Troja – tada jau abu lenktyniavo, atrodo, stengdamiesi vienas kitą pranokti. O kai išsidūko, apsiramino, sustojo vienas šalia kito, galvas suglaudė ir tarsi klausėsi mūsų su Inesa pokalbio.
Triobiškiuose gyvavusiame valstybiniame žirgyne Inesa lankytis pradėjo 1987-aisiais. Tuomet klestėjęs žirgynas buvo garsus ne tik Lietuvoje, čia treniravęsi jojikai laimėdavo aukštus apdovanojimus. I. Markevičiūtė buvo viena iš entuziastingų žirgų mylėtojų. Iš Marijampolės moksleivė vos ne kasdien pėsčiomis kulniuodavo arba dviračiu mindavo į Triobiškius.
Po to buvo studijos, gyvenimas kitur, o nuo 2009 metų Inesa ir vėl žirgyne, tik šįkart jau kaip jo savininkė. Įkurtame Marijampolės žirginio sporto ir turizmo klube „Horsina“ ji mokė jaunuosius raitelius, dalyvaudavo varžybose, renginiuose. Deja, dabar jau kuris laikas nematome jų, išdidžiai sėdinčių ant grakščių žirgų ir risnojančių Jono Basanavičiaus aikštėje – toks paradas puošdavo ne vieną miesto šventę.
– Keitėsi Savivaldybės vadovai, keitėsi ir požiūris į žirgus. Amžinybėn išėjus Marijampolės merui Vidmantui Braziui išblėso ir domėjimasis mumis. Buvusį hipodromą ir žirgyno pastatus po kampuką susigrąžino savininkai, maniežą perėmė verslininkai ir mes jau penkerius metus neturime kur treniruotis. Tiesa, buvo pažadų ir etatą įsteigti, ir „mokinių krepšelius“ treniruotėms skirti, bet nieko. Marijampolėje egzistuoja tik futbolas, jam skirti du stadionai, o visa kita – nesvarbu, – su šypsena, nes pyktis jau išblėso, kalbėjo „Horsinos“ vadovė.
Kol užšąla, klubo raiteliai treniruojasi pievoje, o kai orai atvėsta, viskas aprimsta. Tiesa, treniruotis galima savo jėgomis įrengtoje aikštėje, tačiau tik patys atkakliausi vaikai žiemą nori jodinėti lauke.
Per akademinę pamoką – 45 minutes – kuri dažnai užsitęsia iki poros ir daugiau valandų, vaikai išmoksta valdyti žirgą, prajoti ristele – tai nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti iš pradžių, o atkakliausieji mokosi įveikti kliūtis. Svarbiausia, kad jodinėdami žirgu visi patiria daug teigiamų emocijų.
Klube lankytųsi daugiau vaikų, jeigu mamos ar tėčiai juos atvežtų. Pėsčiomis dabar nė vienas nenori vaikščioti.
Terapiją su žirgais kitaip vertina negalią turinčių vaikučių tėvai – apsilankę jie visada pastebi vaikų, ypač sergančių Aspergerio sindromu, teigiamas emocijas.
Vien įėjus į arklidę pasitinka smalsios akys ir kinkuojančios didelės galvos – tarsi žirgai taip pasisveikintų su atvykėliais. Jų – aštuoni. Vieni – pačios Inesos, kiti – palikti priežiūrai. Jie čia šeriami, girdomi, šukuojami, valomi gardai ir, žinoma, treniruojami, prajodinėjami, išleidžiami palakstyti aptvare. Beveik kasdien į žirgyną atvažiuoja Aura ir Monika, kurios ruošiasi varžyboms. Štai ir praėjusį savaitgalį jos dalyvavo konkūrų varžybose Alytaus rajone, Balkasodžio kaime įsikūrusiame moderniame „Royal Horse Resort“ žirgyne. Aura jodinėja žirgyno žirgu, Monika – savo. Už jį dukra dėkinga tėčiui Mindaugui Meliui, kuris dažnai padeda ir Inesai tvarkytis žirgyne.
– Žirgui, kaip ir žmogui, labai svarbu socializacija. Kuo daugiau namuose jis pajus išorinių dirgiklių – bendraujant su kitais žirgais, išgirstant neįprastus garsus, kurie dažni varžybose – gongas, garsiakalbiai, muzika ir t. t. – tuo jis mažiau stresuos naujoje aplinkoje. Arkliai, kaip ir žmonės, skirtingi, vienų psichika ramesnė, kitų – jautri. Todėl raitelio, su kuriuo jis praleidžia daug laiko, buvimas šalia labai svarbus. Tuomet arklys pažįsta žmogų ir juo pasitiki, – pasakoja Inesa.
Norint tapti raiteliu, pasak vadovės, ne vien baimę nugalėti reikia, bet pirmiausia reikia norėti dirbti. Žirgą reikia ir pašerti, ir iššukuoti, su juo ir kalbėtis, ir komandas kartoti, ir pajusti gyvūno nuotaiką, ir paskatinti kokiu „skaniuku“ – morka, obuoliu, džiūvėsėliu.
– Šiaip žirgus šeriame avižomis, šienu, kurį užsiauginame patys, nes pirkti sauso šieno ne tik brangu, bet ir nelabai yra iš kur. Kraikui naudojame šiaudus. Vyras nudirba ūkio darbus, o arklių priežiūra vien aš užsiimu – netgi „manikiūrą“ padarau, – juokiasi Inesa.
Netikit? Apsilankykit žirgyne „Horsina“.
Sveiki, tik tegul slepiasi ta Inesa su savo nesamonėm,prifantazavus ji čia viską . Jei norite savo vaikus leisti ten kur šaukia ant jų, vadina pačiais baisiausiais žodžiais, tai leiskite i “būrelį” pas Inesą. Jojau pas kitą trenerę , tai siaubas kai iš šono paklausydavau kokia ta Inesa, mano tėvai tokiai trenerei policiją iškviestų. Kiek mačiau jos arklides, tai ten ne ką geriau nei jos būdas. Ten joja tik dvi mergaitės, niekas neužsibūna, o jos tik tokias sąlygas sau gali leisti, tai ir kenčia. Koks ten vyras jos, pijokas eilinis , sugyventinis ne vyras, vadinkit daiktus tikrais vardais. Žlugęs žirgynas ir žmonės ten, normalūs kiek pamenu ten buvo jau seniai pabėgo. Beje pati nelegaliai veisia ir šunis ir kates, turėjus reikalų su įstaigom ir gavus baudą. Jau geriau rinktis žirgyną Vilkaviškyje, ten daug vaikų, atmosfera nuostabi ir trenerė be galo maloni. Prieš rašydami tokius straipsnius pasidomėkite istorija o po to platinkite.
Nepabėgo Inesos raitelės. Tiesiog užaugo ir ne viena įstojo į užsienio universitetus. Patys šilčiausi prisiminimai apie Inesą ir jos žirgelius. Jojimas nėra lengvas sportas, todėl ne viskas, kaip ir kiekvienam sporte, yra malonu ir lengva. Sėkmės šiai šauniai trenerei, jos žirgams ir naujiems raiteliams.
Jeigu joji pas kitą trenerę, tai ir klausyk savo trenerės, o ne skleisk apkalbas apie žmones, kurių nepažįsti.
Nepabėgo Inesos raitelės. Tiesiog užaugo. Ne viena įstojo ir į užsienio universitetus. Žirginiam, kaip ir kiekvienam rimtam sporte, ne viskas lengva ir malonu. Apie Inesą ir jos žirgelius patys šilčiausi prisiminimai ir sentimentai. Sėkmės šiai šauniai trenerei, jos žirgams ir naujiems raiteliams.