Kada, jei ne prieš Velykas, pakalbėti apie zuikius. Velykų simboliu jie tapo dar XVI amžiuje Vokietijoje. Amerikoje Velykų zuikutis išpopuliarėjo kiek vėliau – apie 1700 metus, kai daug vokiečių pradėjo emigruoti į šią šalį. Internetas informuoja, kad ši būtybė buvo sugalvota tokiu pačiu principu kaip ir Kalėdų Senelis, nešantis dovanas geriems vaikučiams. Tik šiuo atveju dovanomis tapo marginti kiaušiniai, kartais saldainiai. Šokoladiniai zuikiai buvo pradėti gaminti taip pat Vokietijoje, apie 1810 metus.
Zuikių muziejai – tik Sasnavoje ir JAV
O ar žinote, kad iki šiol plačiai pasaulyje žinomi tik du zuikių muziejai? Vienas – Kalifornijos mieste Pasadenoje (Los Andželo apygardoje), kitas – Sasnavoje (Marijampolės savivaldybėje). Amerikoniškasis muziejus jau patekęs į Gineso rekordų knygą, mūsiškis drąsiai galėtų pretenduoti į Lietuvos rekordą. Dar prieš 14 metų amerikiečiai sutuoktiniai Stevas Lubanskis ir Candace Frazee savo „Kiškučių muziejuje“ gyveno kartu su daugiau nei 26 tūkstančiais eksponatų. Sasnaviškiai šiuo metu turi per 6 tūkst. eksponatų. Statistika: „Wikipedia“ duomenimis, Pasadenoje yra 143,6 tūkst. gyventojų (2009 m.), o Sasnavoje – vos 600. Taigi – Pasadenos amerikonams tenka vos po 0,2 zuikio, o sasnaviškiams – kiekvienam net po 10 muziejaus ilgaausių!
Įdomi detalė, kad 1994 m. vedybų metu Pasadenos miesto jaunikis ponas Lubanskis buvo apsirengęs zuikio kostiumu. Laimingi jaunieji valgė morkų tortą. O štai sasnaviškė Daiva Truncienė, Sasnavos bendruomenės, įkūrusios Zuikių muziejų, pirmininkė, ne tik per šventes – kasdien lankytojus sutinka vilkėdama Zuikienės kostiumą, o zuikio pyragą kepa taip pat su tarkuotomis morkomis. Kaipgi be šio zuikių skanėsto?!
Zuikis – sėkmės simbolis
Jei viena akimi pastebėsite prašokuojantį kiškį, džiaukitės! Tai reiškia, kad jums nusišypsos sėkmė. Nesame tikri, kas bus, jei pamatysite jį abiem akimis. Jei zuikis perbėgo kelią – vėlgi: laukia laimė. Jei paglostysite kairę kiškio ausį – jus ištiks dviguba ar net triguba laimė. O jei laukuose liuoksinčios laimės sutikti nepavyksta, visada galite apsilankyti Sasnavos zuikių muziejuje, glostyti nors 6000 zuikučių ausytes ir laimės prikaupti visam būsimam gyvenimui. Netikite? Pasiskaitykite tautosaką, ji tai tikrai nemeluoja.
Kaip zuikiai atsirado Sasnavoje?
Ir kodėl būtent Sasnavoje, o ne, pavyzdžiui, ne taip toli nuo jos esančiame Dženčialaukos kaime? Kodėl prieš 19 metų zuikiai „įšoko“ į Sasnavos vėliavą ir herbą? Ir už ką juos muziejun „uždarė“? Gal Velykoms juos paleis į laisvę, kad su savo zuikučiais po pievas palakstytų, kad margučių geriems vaikučiams atridentų? Et, nieko nebus, nepaleis. Visi jie tebešildys savo lizdelius Sasnavos Zuikių muziejuje, prižiūrimi vyriausiosios Zuikienės – Daivos Truncienės, kuri zuikių tvarką palaikyti moka. Šioje zuikynėje darbuojasi ir Roma Jarumbavičienė su Loreta Dambrauskiene. Tad visi zuikučiai prižiūrėti, tvarkingai lentynose sutūpę, nė vienas pretenzijų nereiškia, o sulaukę naujo savo gentainio, mielai dalinasi vieta ant lentynos.
Tie 6000 zuikių čia, be abejo, ne iš karto susirinko vos švilptelėjus. Jie atkeliauja pamažu, vienas po kito – vieni nupiešti ant puodelio, kiti iš suvenyrų ar žaislų parduotuvės arba iš vaikų žaislų dėžės. Arba yra specialiai muziejui pagaminti (pavyzdžiui, vienas didžiausių muziejuje – Birutės Labutytės sukurtas zuikis). Pats didžiausias – į muziejaus prieigas atšuoliavęs zuikis, kurį pagamino talentingasis Rolandas Venckevičius. Patys mažiausi muziejaus zuikučiai „įšoko“ į auskariukus – jie vos centimetro dydžio. Beje, pastebėjome, kad Zuikienė (p. Daiva) mūvėjo žiedą, ant kurio taip pat tupėjo zuikis! Paklaustos apie patį keisčiausią Zuikių muziejaus eksponatą, moterys choru pasakė – saulės zuikutis! Viena mergaitė atvežė veidroduką, kuriuo saulėtą dieną jį galima pagauti.
Kodėl reikia paglostyti kairę zuikio ausį?
D. Truncienė pasakoja, kad, atrodo, kai jau viską žinai apie zuikius, tenka nustebti sužinojus kokį naują dalyką. Besilankant muziejuje prancūzų grupei, vienas ponas priėjo prie Zuikienės ir tik trukt už kairės ausies! Zuikienė, žinoma, nustebo taip kibinama, o prancūzas paaiškino, kad yra toks burtas: pagavus zuikį, reikia paglostyti kairę jo ausį, ir tada tave ištinka didžiulė laimė.
Yra ir daugiau įdomybių. Pavyzdžiui, jei per pilnatį žiūrėsime į Mėnulį, jame matysime Zuikį – juodąjį Mėnulio žvėrį. Gal todėl toks – juodas – jis įšoko ir į Sasnavos vėliavą ir herbą. O, pavyzdžiui, garsus lietuvių kalbininkas, baltistikos mokslo kūrėjas Kazimieras Būga spėjo, kad žodžiai sasnis, sasnas yra prūsų kilmės ir reiškia „kiškis“. Istorijos šaltiniai pasakoja, kad anksčiau čia augo tankūs miškai, tad tikėtina, kad pamiškėse zuikių netrūko. Manoma, kad taip kilo ir miestelio pavadinimas, kurį galėję vietiniams „pakišti“ pro čia keliavę prūsai.
Zuikynių zuikynės
Net nesitikėkite, kad šiame straipsnyje rasite viską apie Sasnavoje esantį Zuikių muziejų. Tikrai ne! Nes neįmanoma papasakoti visų istorijų, kaip į muziejų susirinko tiek zuikių, kad „net žalia girelė linko“ (citata iš vaikiškos knygelės apie Zuikį Puikį). Nepapasakosime (nes reikia pamatyti), kaip atrodo iš Balio salos, Australijos, Ukrainos, Turkijos, Vokietijos, JAV ir kitų pasaulio vietų atšuoliavę zuikučiai. Nenusakysime čia kepamo Zuikio pyrago skonio – jį reikia patiems paskanauti. Neparodysime, kaip atrodo fotosesijos šių mielų padarėlių apsuptyje: patys galite jas čia surengti. Beje, pasakoja D. Truncienė, net jaunavedžiai buvo atvažiavę nusifotografuoti. O edukacijos – tai net žodžių trūksta: zuikynių zuikynės, ne kitaip! Užtat ir važiuoja čia ir vaikai, ir suaugusieji iš visos Lietuvos.
Įkvėpkime Gyvenimo
Už lango – pievelė, kurioje, tikisi bendruomenės pirmininkė ir vyriausioji muziejaus Zuikienė Daiva Truncienė, atšilus apsigyvens švelnūs kamuoliukai (tikėtina, kad tai bus artimiausi zuikių giminaičiai triušiai). Lauke kunkuliuos kopūstų sriuba, augs ir zuikių, ir žmonių mėgstami augalai (pavyzdžiui, morkos). O kai niekur neskubėdami prigulsime ar prisėsime ant pievelės, užsimerksime, galėsime paspėlioti: ar čia vėjelis švelniai mus glosto, ar triušiukas į ausį kažką mums bando pasakyti. Potyriai, netikėtos edukacijos, degustacijos – visa tai lėtojo turizmo detalės. Kad šiame iš proto besikraustančiame ir karus kariaujančiame pasaulyje stabtelėtume, ramiai pabūtume malonioje aplinkoje, ką nors naujo sužinotume ir įkvėptume Pavasario. Įkvėptume Gyvenimo.
Su artėjančiomis Velykomis!
Komentarai nepriimami.