Galite klausyti ir straipsnio garso įrašą
Švietimo bendruomenė – pedagogai, moksleiviai, jų tėvai – neslepia didžiulio nusivylimo itin blogai organizuotais tarpiniais patikrinimais. Jų teigimu, kiekvieno mokomojo dalyko patikrinime buvo daugybė ir organizacinių, ir dalykinių klaidų, kurios gulė ant mokinių pečių, kėlė jiems stresą. Kartu su vaikais išgyveno tėvai, mokytojai. Kovo mėnuo gimnazijų vadovams, pedagogams, moksleiviams buvo tarsi išbrauktas iš ugdymo proceso.
Iš pradžių manyta, kad tik pirmieji tarpiniai patikrinimai – fizikos, matematikos – tokie neišbaigti, su neatsakingai parinktomis užduotimis, netinkama jų atlikimo sistema, netgi klaidomis. Tačiau ir po lietuvių kalbos ir literatūros tarpinio patikrinimo pastabų buvo ne mažiau.
Sūduvos gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Džiuljeta Gaižauskienė teigė nepasakysianti nieko naujo, apie ką šiomis dienomis, vertindami patikrinimų sesiją, nekalbėtų švietimiečiai. „Chaoso buvo labai daug, manome, kad šis projektas stumtas buldozeriu. Skuba, sąžiningai neišpilotuotos užduotys iš tikrųjų diskreditavo visą švietimo sistemą, sukiršino ir visuomenę, netgi tarp mokytojų atsirado pykčių dėl pačių vertinimų, kas vertins. Per greitai viskas buvo daroma. Manyčiau, kad tikrai nereikėjo tokios skubos. Juk tai ir atsakomybės klausimas – vaikų ateitis, stojamasis balas. Teko mokinius raminti, buvo ir streso, ir ašarų “, – kalbėjo Dž. Gaižauskienė.
Pasak mokytojos, vertinant patį lietuvių kalbos ir literatūros tarpinį patikrinimą į akis krito, kad jau pati jo pradžia mokiniams kėlė stresą: prieš gaunant tekstą reikėjo suvesti prisijungimo kodą, slaptažodį, kurie sunkiai įsimenami, sudėtingi. Mokiniai nervinosi: rankos dreba, ne taip suveda – neišmeta teksto. Realiai iš tų dvidešimt minučių, skirtų pasiruošti kalbėjimui, jiems liko penkiolika.
Dž. Gaižauskienės teigimu, tarpinių patikrinimų idėja graži. Bet jiems pasirengta labai, labai skubant. „Manau, kad švietimas šiandien tapo didžiosios politikos įkaitu, kažkokių Europos Sąjungos fondų įsisavinimo marionete. Taip sakė ne vienas, ir ministras užsiminė, kad negalėjo dirbti taip, kaip norėjo“, – kalbėjo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.
Tad koks dabar gali būti visuomenės požiūris į Nacionalinę švietimo agentūrą, ministerijos atstovus – tiek laiko turėjo pasirengti, o praktiškai kiekvieną žingsnį lydėjo klaida. „Žiūrime į užduotis ir matome, kad jos nesuderintos su programa, užduočių formuluotės su klaidomis. Suprantu, tai atidumo klaidos, bet ir mokytojams nesmagu į jas žiūrėti, ir mokiniams. Gauname Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus padėką už vertinimą, visą šitą darbą, o padėka – su klaidomis. Jeigu reiktų apibendrinti tarpinius patikrinimus, sakyčiau, kad patirtas visiškas fiasko. Liūdna, apmaudu. Kalbu ne savo vienos vardu, visos Sūduvos gimnazijos lituanisčių“, – sakė Dž. Gaižauskienė.
Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Nijolė Latvaitienė, vertindama lietuvių kalbos ir literatūros tarpinį patikrinimą, irgi akcentavo, kad laiko mokiniams pasiruošti analizuoti sunkesnį tekstą buvo per mažai, prisijungimas prie sistemos sudėtingas, suvalgydavo dalį laiko.
Taip pat mokytoja pastebėjo, kad netolygios buvo užduotys. Vieniems moksleiviams analizuoti teko palyginti lengvus tekstus, kitiems – pakankamai sudėtingus, skirtus aukštosios mokyklos studentui. „Net mokytoja turėtų pagalvoti, kaip atsakyti į temą“, – sakė N. Latvaitienė.
Pasak mokytojos, netolygios užduotys iškreipia vertinimą. Tai nėra visiškai teisinga mokinių atžvilgiu. „Turėjome išrastą dviratį. Jis sukosi, tai, kam reikėjo kurti naują?“ – kalbėjo N. Latvaitienė.
Tai pat šia tema skaitykite: Tarpiniai patikrinimai sugriovė Švietimo ministeriją ir bendruomenės pasitikėjimą bei
Vilhelmo Petkevičiaus, Rygiškių Jono gimnazijos direktoriaus, komentaras:
Komentarai nepriimami.