Prasidėjus vasarai, įprasta, kad prekyvietes pasiekia pirmosios lietuviškos uogos. Pirmiausia ant prekystalių rikiuojamos braškės, kiek vėliau – šilauogės, serbentai ir kitos. Tačiau nors už lango lepina maloni šiluma, kai kuriems uogų augintojams šiemet derliaus skinti neteks – didelę jo dalį nusinešė šalnos.
Pakenkė ir šalnos, ir sniegas
Maždaug 100 ha serbentų auginantis Egidijus Maršalka sako, kad šiemet derliaus praradimai gana dideli. Kokia tiksliai žala laukuose, kol kas tiksliai įvertinti dar sunku, mat skirtinguose serbentų laikuose situacija ne vienoda. Vienur šalnos pasiglemžė apie 80 proc. derliaus, kitur apie pusę. Žala užfiksuota ir su savivaldybės žemės ūkio skyriaus specialistais, ūkininkas tikisi, kad nuostolius bent iš dalies padengs valstybė. Pašnekovas sako, ne vienerius metus bendraujantis su draudimo kompanijomis, tačiau iki šiol šalnų padaromų nuostolių draudimo nėra.
Anot Egidijaus, serbentai šiemet pradėjo žydėti neįprastai anksti, balandžio 12 d., kai įprastai jie apsipila žiedais balandžio pabaigoje, gegužės pradžioje. Tokį ankstų jų žydėjimą galėjo išprovokuoti kovo gale užėję šilti ir saulėti orai. Tačiau balandžio 16 d. serbentynuose spustelėjo šalna, termometras rodė 6 laipsnius žemiau nulio. Dalis žiedų nušalo, o dar vieną deguto šaukštą pridėjo už dviejų savaičių iškritęs gausus sniegas. Pasak ūkininko, balandžio 22–23 d. jau buvo užsimezgusios uogos, jos pabalo ir nubyrėjo.
Šalnos lydi antrus metus iš eilės
E. Maršalka sako, kad šiemet derliaus liko nedaug, todėl net į kai kuriuos laikus svarsto su serbentų skynimo kombainu nevažiuoti, nes tai bus tiesiog nuostolinga. Ūkininkas pasinaudojo ūkio modernizavimui skirta parama, todėl yra įsipareigojęs kelti ūkio ekonominius rodiklius, tačiau išpildyti turimus įsipareigojimus trukdo nepalankūs orai. Didelius nuostolius šiemet patyrusį ūkininką slegia įsipareigojimai ne tik dėl ES paramos, bet Egidijus susirūpinęs ir dėl ūkio finansinės padėties. Nors ir uogynai prarado derlių – juos prižiūrėti reikia, darbuotojams algų nemokėti negali. Situaciją dar labiau sunkina tai, kad nušalimai uogynuose pasikartojo jau antri metai iš eilės.
Liko tik apie 20–10 proc. derliaus
Audriaus ir Aušros Janulaičių šeimos ūkyje taip pat nemažą dalį derliaus nusinešė pavasarinės šalnos. Toks scenarijus kartojasi jau antrus metus iš eilės. Praėjusiais metais jiems dalį nuostolių kompensavo valstybė, to paties ūkininkų šeima tikisi ir šiemet. Ūkininkai augina apie 80 ha serbentų, o besimezgančių uogų galima rasti tik ant vieno kito krūmo. Apsisaugoti nuo šalnos pavyko tik giliau krūme pasislėpusioms uogoms.
„Manau, kad nušalo apie 80–90 proc. uogų. Šiemet derliaus liko mažai ir jis pasislėpęs giliai krūmuose. Tokias uogas kombainu surinkti gana sunku, nes jos krūmo apačioje, palei žemę. Samdyti skynėjus taip pat neapsimoka, nes serbentai yra gana pigūs, tai ne šilauogės, kurias galima skinti ir rankiniu būdu, nes jų kaina būna didesnė. Serbentus rankiniu būdu skinti neapsimoka, o šiemet uogų dar yra ir labai mažai…“, – apgailestavo A. Janulaitis.
Neteko pusės derliaus potencialo
Panašios nuotaikos ir Klaipėdos krašte, jaunojo ūkininko Pauliaus Preibio uogų ūkyje. Jis augina braškes, sausmedžius, tačiau šiemet užuot raškęs pirmą gausesnį braškių derlių dar tik uogoms pradėjus sirpti jis jau priverstas fiksuoti žalą. Gegužės 10–11 d. užėjusi šalna nušaldė maždaug pusę braškių. Nepadėjo net agrotekstilės danga, kuria buvo užklotas braškynas. „Matosi akivaizdūs šalnų padariniai. Paėmus braškės kekę galima aiškiai matyti, kad iš dešimties žiedų pusė jų net nemezga uogų. Praėjusiais metais pasodinome 1,5 ha braškyną, jį prižiūrėjome ir saugojome, todėl šiemet turėjome didelius lūkesčius gauti gerą pirmą derlių. Deja, trinktelėjo šalnos ir netekimai siekia apie 50 proc.“, – susirūpinimo neslėpė jaunasis ūkininkas.
Jis taip pat pasinaudojo ES parama ir yra įsipareigojęs kelti savo ekonominius ūkio rodiklius, tačiau gamta vėl kiša pagalius į ratus. Žalą ūkyje jis jau registruoja ir įrodymus pateikė tiek savo rajono savivaldybės žemės ūkio skyriui, tiek ir NMA. Paulius atviras – kurti verslą po atviru dangum yra rizikinga, o kasmet grėsmių atsiranda vis daugiau.
„Šiemet besimezgančios uogos smulkesnės. Plūstelėjusi pavasarinė šiluma braškes prižadino, o paskui užėjusios šalnos pristabdė jas, augalai patyrė stresą. Kai kurie daigai nenušalo, bet dėl šalnų uogos netaisyklingos formos, smulkesnės“, – tikino P. Preibys.
Būtina fiksuoti ir pranešti apie žalą
ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas pripažįsta, kad šių metų šalnos buvo negailestingos daliai uogų augintojų. Anot jo, šalnos padarė daug nuostolių visoje Lietuvoje: nuo Biržų iki Kauno ir iki Klaipėdos.
„Kalbėjau su ūkininkais, kuriems nuostolių padarė šalnos, sniegas ir kruša. Dalis žemdirbių turi įsipareigojimus, kuriuos privalo pasiekti dėl ES paramos. Reikia parduoti tam tikrą savo produkcijos kiekį, o kai uogakrūmiai stovi pustuščiai, tai padaryti bus labai sunku. Šiuo atveju ūkininkas lieka ne tik be pajamų, nes nebus derliaus, bet jam dar ir gresia sankcijos, nes jis nepasieks projekte iškeltų tikslų. Taip pat rizikuojama, kad jam nebus išmokėta likusi paramos dalis. Situacija tikrai prasta“, – susiklosčiusią situaciją uogininkystės sektoriuje apibūdino V. Buivydas.
ŽŪR vicepirmininkas sako sulaukęs daug augintojų skambučių iš ūkininkų, kurie nežino kaip elgtis susidūrus su šalnų padariniais. Jis pirmiausia pataria fiksuoti įvykusią žalą ir visus turimus įrodymas patalpinti NMA agro programėlę. Taip pat apie žalą svarbu informuoti ir savivaldybės žemės ūkio skyrių.
Pasak V. Buivydo daugiamečiai stebėjimai rodo, kad daugiausia žalos padaro ne kruša, nuo kurių galima drausti pasėlius, bet pavasarinės šalnos. Valstybė turėtų sukurti modelį, kuris kompensuotų dalį draudimo įmokos ir taip būtų paskatinamos ir draudimo įmonės įtraukti šalnas kaip vieną iš draudimo sričių, ir ūkininkai, kurie galėtų patys valdyti riziką.
LR žemės ūkio rūmų Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus informacija
Komentarai nepriimami.