Ar naujas informacinis kelio ženklas pagerintų dviratininkų saugumą?
Lietuvoje sukurta peticija ir renkami parašai siūlymui Kelių eismo taisykles (KET) papildyti nauju informaciniu ženklu, kuris įpareigotų automobilių vairuotojus laikytis ne mažesnio nei 1,5 metro atstumo lenkiant dviratininkus.

Važiuodami keliais rizikuoja gyvybe
Pasak peticijos autorių VšĮ „Minam 100“, nors KET ir dabar numato tokį rekomenduojamą atstumą, pastebima, kad retas vairuotojas jo laikosi ir tai turi tragiškų pasekmių – praėjusiais metais šalies keliuose žuvo net 11 dviratininkų.
– Daugelis dviratininkų susiduria su tebevyraujančia pavojinga vairavimo kultūra ir kaskart važiuodami keliais rizikuoja savo gyvybe. Automobilių vairuotojai dažnai lenkia dviratininkus kelių ar keliasdešimties centimetrų atstumu. Esant tokiam atstumui susidaro pavojingas oro srautas, kuris gali nublokšti dviratininką į kelkraštį, o kartais automobiliai netgi kliudo dviratininkus. Matome, kad esama rekomendacinio pobūdžio taisyklė nėra paveiki, padėtis nesikeičia jau ne vienerius metus, o to kaina – naujos žūtys ir traumos keliuose, – sako peticijos iniciatorės vykdančioji direktorė, savanorė Loreta Šlėguvienė.
„Minam 100“ teigimu, Vakarų šalyse tokie ženklai, primenantys vairuotojams laikytis saugaus atstumo lenkiant dviratininkus, yra įprasti.
Peticiją tik per porą savaičių pasirašė 3 tūkst. piliečių. Žmonės mano, kad dviratininkai, kaip ir visi kiti eismo dalyviai, turi teisę į saugią aplinką keliuose, t. y. į saugų važiavimą dviračiu tiek dviračių takais, tiek ir važiuojamąja kelio dalimi. Kadangi Lietuvoje dviračių takai daugelyje vietų nėra įrengti, dviratininkams ir dviratininkų grupėms tenka važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, kas, lyginant su autotransporto vairuotojais, padidina riziką būti sužeistam kelyje.
Atsižvelgiant į tai ir prašoma įteisinti informacinio 1,5 metro saugaus lenkimo kelio ženklą ir stendą.
Savivaldybės nėra abejingos
L. Šlėguvienės teigimu, idėja įteisinti tokį ženklą gyva jau kurį laiką, o jo įrengimu domisi ir savivaldybės.
Sulaukiama skambučių iš savivaldybių administracijų specialistų, kurie domisi tokio ženklo įrengimu keliuose. Keletas savivaldybių – Vilniaus, Druskininkų, Molėtų, Ukmergės – jau įsirengė šį stendą. Tiesa, toks ženklas dar svarbesnis užmiesčio keliuose, kur automobiliai važiuoja greičiau, tad ir tragiškų įvykių rizika – didesnė. O tam būtina jį įteisinti nacionaliniu mastu. Todėl gyventojai ir kviečiami pareikšti pritarimą pasirašant peticiją.
Pasak Marijampolės savivaldybės mero Povilo Isodos, norėdami skatinti žmones judėti ne automobiliais, bet alternatyviomis transporto priemonėmis, turime sudaryti jiems saugias sąlygas. „Šis kelio ženklas, matyt, būtų viena iš priemonių, kuri dviratininkų judėjimą padarytų saugesnį ir patogesnį, todėl aš palaikyčiau tokio ženklo įteisinimą. Mūsų savivaldybėje kol kas tokių ženklų neturime, bet jei matysime, kad kažkurioje gatvėje ar kelyje jis reikalingas, pagalvosime apie jo įrengimą“, – sakė meras.
Naujo kelio ženklo įteisinimas kelia klausimų
„Suvalkiečio“ kalbintas profesionalus dviratininkas marijampolietis Ričardas mano, kad reikalavimas KET įteisinti dviračių lenkimo atstumą perteklinis. „Šį pasiūlymą nagrinėju ir kaip dviratininkas, ir kaip vairuotojas. Jeigu tik turiu galimybės, dviratininkus lenkiu rekomenduojamu atstumu, patariu ir kitiems taip daryti, nes keliuose pasitaiko tokių dviratininkų, kurie važiuodami kreivalioja, daro staigius judesius, tad nelaimės galima tikėtis. Atsimenu, tėtis mano sakydavo: pamatęs dviratininką, apvažiuok jį dešimties metrų atstumu“, – kalbėjo Ričardas. Tačiau, anot marijampoliečio, yra siaurų gatvių, gatvelių, kelių, kur neįmanoma apvažiuoti dviratininko pusantro metro atstumu. Tad ką tada daryti?
Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas Rolandas Gylys pasvarstė, kaip realiai tai būtų galima įgyvendinti. Dviračiais dabar keliaujama visais maršrutais: iš Marijampolės į Kalvariją, Kazlų Rūdą, Igliauką, Liudvinavą. „Kiek reikėtų keliuose pastatyti informacinio 1,5 metro saugaus lenkimo kelio ženklų ir stendų, žinant, kad ženklo galiojimas baigiasi prie kiekvienos sankryžos? O kiek tokių ženklų reikėtų gatvėse? Mūsų keliai taptų kaip Kalėdų eglutės. Saugaus eismo ekspertai yra konstatavę, kad per didelis ženklų kiekis blaško vairuotojus“, – kalbėjo R. Gylys.
Kelių policijos viršininko nuomone, iškiltų ir problema nustatyti, kokiu greičiu automobilio vairuotojas lenkė dviratininką, kokiu atstumu. Šiuo metu Marijampolės apskrityje tiriama pora atvejų dėl KET pažeidimų. Tyrimą inicijavo vienas dviratininkas, kuris itin aktyviai kovoja už dviratininkų teises. „Ant jo dviračio sumontuotos vaizdo kameros, greičio matavimo įranga fiksuoja, kokiu greičiu dviratininką lenkė automobilis, kokiu atstumu. Tai sudėtingas tyrimas. Neturime jam dar suformuotos praktikos. Greičiausiai skirsime užduotį specialistams, kurie iš gautų vaizdo įrašų nustatytų, kokiu atstumu automobiliai pro tą dviratininką pravažiavo, ar galima tiksliai nustatyti jų greitį, ar įranga, kuria dviratininkas fiksuoja pravažiuojančių mašinų greitį, sertifikuota, ar galima ja remtis įrodinėjant KET pažeidimą, ar administracinė teisena perspektyvi“, – pasakojo pareigūnas.
Dabar KET numato, kad rekomenduojamas dviratininkų lenkimo atstumas turėtų būti ne mažiau kaip vienas metras automobiliui važiuojant iki 50 km/val. greičiu ir 1,5 metro, kai važiuojama greičiau.
R. Gylio nuomone, iniciatyva rūpintis didesniu dviratininkų saugumu graži, bet daug klaustukų, kaip tai įgyvendinti praktikoje.
Rūpesčių kelia paspirtukų vairuotojai
Marijampolės apskrityje šiais metais nėra žuvusių dviratininkų, bet keli sužeisti. Kelių policijos skyriaus viršininkas pastebi, kad dviratininkų vairavimo kultūra viešajame eisme jau yra susiformavusi, nustatoma vis mažiau KET pažeidimų. Dalyvavimo viešajame eisme kultūros ir įgūdžių labai stokoja paspirtukais važinėjantys asmenys. Dėl to jie patys nukenčia eismo įvykiuose, sužaloja kitus.
Kelių policijos viršininko teigimu, nuolatos vykdomi reidai, kurių metu tikrinama, kaip paspirtukais važinėjantys asmenys laikosi saugaus eismo reikalavimų. Praėjusią savaitę toks reidas vyko Kauno gatvėje, kurį matė ir marijampoliečiai. Tik per dvi birželio savaites Kelių policijos skyriaus pareigūnai nustatė 42 paspirtukais važiavusių asmenų padarytus pažeidimus. Dažniausi iš jų – dviese važiuoja vienu paspirtuku, per perėjas lekia nenulipę nuo transporto priemonės, nedėvi šalmų. Policija žada, kad tokių priemonių ir ateityje bus ne mažiau.

Komentarai nepriimami.