Galite klausyti ir straipsnio garso įrašą
To nepatyrusiems (ne tik žmogui, bet ir jo laimingai giminei ar visai tautai) sunku įsivaizduoti, ką reiškia okupacija, atnešanti tremtį ir lagerius toli nuo gimtosios šalies, atšiauriuose kraštuose. Neturint nieko – tik viltį, tikėjimą, dvasios stiprybę. Bet, kaip netikėtai tai beatrodytų – išlaikius norą ir gebėjimą kurti grožį net sunkiausiomis sąlygomis…
Sutiktuvės
Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus padalinio Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus nuveikė didelį darbą: parengė katalogą (albumą) „Lietuvių tremtinių ir politinių kalinių siuviniai ir nėriniai Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus rinkiniuose“. Jo iniciatorė ir sudarytoja – vyresnioji muziejininkė Dalė Naujalienė. Prie leidinio dirbo muziejininkai, įžanginį žodį parašė Okupacijos ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė. Leidybą finansavo Marijampolės savivaldybė.
Po jautrios įžangos – muziejininkų Valės Klesevičienės ir Giedriaus Bagdono skaitytų tremties prisiminimų bei tremtinių choro „Godos“ (vadovė Laima Venslovienė) dainų – Ramunė Driaučiūnaitė savo pranešime dar kartą visiems priminė 1941-ųjų birželį, kai Lietuvoje prasidėjo suėmimai ir tremtys. Kaip tik birželio 18-ąją (tą dieną ir buvo pristatomas katalogas) link Sibiro pajudėjo pirmieji suformuoti ešelonai… Lietuvos žmonės buvo vežami į Sibiro platybes, už poliarinio rato. Skaičiai negailestingai liudija apie netektis ir sulaužytus likimus. „Kiekviena diena buvo kova už būtį: kaip išlikti tarp vilkų, kaip apsaugoti vaikus.
Viena okupacija keitė kitą, jauni vyrai ėmė ginklą į rankas ir išėjo į miškus. O tremtyje žmonės, niekinami ir žeminami, neprarado to, kas buvo įdėta į širdis, į sąmonę jų tėvų, senelių. Nes niekas negali atimti to, kas mūsų viduje – tai atsispindi ir šiame leidinyje. Tremtinių darbai – specifinė rankdarbių rūšis, visoje Lietuvoje randame panašią simboliką, tematiką – tai unikalu. Visiems, prisidėjusiems prie šio leidinio, išsaugojusiems unikalius rankdarbius bei jų autoriams noriu pasakyti: jūs buvote toji jėga, kuri atvedė Lietuvą į Sąjūdį ir Nepriklausomybę, nes supratote, kokia turi būti valstybė. Dėkoju Dalei už iniciatyvą, visiems, šį katalogą rengusiems – už nuoširdų darbą.“
Daug padėkos žodžių muziejininkams pasakė knygų apie Lietuvos laisvės kovotojus autorė Rita Pauliukaitienė, Lietuvos kalinių ir politinių tremtinių sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas Jonas Jakaitis, Marijampolės skyriaus pirmininkas Rolandas Raibikis, kiti svečiai.
Katalogas
Leidinio sudarytoja, vyresnioji muziejininkė Dalė Naujalienė papasakojo, koks nelengvas buvo kelias į šią dieną. Prieš penketą metų, pamačius, kokie lobiai slypi muziejuje, paskui surengus parodą „Rankdarbiai, kurie atnešė duonos“, nustebino didelis žmonių susidomėjimas. Tuomet gimusią mintį prikelti šio muziejaus eksponatus naujam gyvenimui, sudėti visa tai į leidinį dabar pavyko realizuoti tik daugelio žmonių dėka.
Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus rinkiniuose saugoma per 370 įvairiausių rankdarbių: staltiesėlių, staltiesių, takelių, nosinių, apykaklių, užvalkalų pagalvėlėms, piniginių, šukinių, maišelių laiškams, rožiniams (juos darydavo ir iš duonos) ar kryželiams laikyti. Dažnas pirmą kartą kataloge išvysta vizitėles – tai lyg atvirukas: ant audinio skiautės, retai – popieriaus, kartais tošies išsiuvinėti keli žodžiai, gėlė ar simbolis. Gali būti sveikinimas, pranešimas apie save, informacija, užšifruota skaičiais ar raide apie buvimo vietą… Šie darbeliai, kaip ir atvirukai ar didesnio formato paveikslėliai, buvo kuriami ir savo liūdnai buičiai papuošti, ir dovanėlėms ar tam, kad iškeistų į duonos gabalėlį ar kokį būtiną daiktą (juk nebuvo nei adatų, nei kitų reikalingų dalykų, viską reikėjo pasidaryti ar gauti kitu būdu). Taupė kiekvieną audeklo gabalėlį, ardė senus drabužius, tais siūlais siuvinėjo, jei tiko – mezgė. Visa tai – po sunkaus, alinančio darbo dienos, saugantis.
Rankdarbiai buvo sukurti 1941–1959 m. tremtyje, lageriuose, kalėjimuose. Sąlygos buvo nevienodos, bėgant laikui daug kas keitėsi. Tad tegul nestebina ir grubus vilnonis, ir tikras spalvotas siuvinėjimo siūlas skirtinguose rankdarbiuose. Tačiau viena visus juos vienija: tai ryškūs politiniai motyvai, simbolika ir, žinoma, tėvynės ilgesys. Trispalvė, Gediminaičių stulpai, Trakų ar Gedimino pilis, lietuviškos augmenijos motyvai, lietuvaitė tautiniais drabužiais ar ąžuolo šakos…
Visi kataloge pateikti eksponatai yra moksliškai aprašyti, taip pat aprašyta puošyba, yra identifikuotos autorių pavardės bei jų kalinimo vietos. „Visi jie turi savo istoriją, ją saugo – tai yra skaudi tiesa“, – sakė katalogo sudarytoja.
Komentarai nepriimami.