Atrodo, dar tik ką prasidėjęs ir kiekvieną vasarą labai laukiamas tradicinis dainuojamosios poezijos festivalis „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“, kasmet liepą į Poeziją parką priviliojantis šios muzikos gerbėjus, jau artėja link finišo. Praėjusį ketvirtadienį surengtas trečiasis festivalio koncertas, o po dviejų dienų laukia baigiamasis koncertas, kai savo programą „Šaknys“ pristatys aktorius ir dainininkas Gediminas Storpirštis.
Trečiojo koncerto metu oras buvo puikus, ramus, tad į vakarėjantį parką susirinko daugybė žmonių. Viešnios iš Žemaitijos – atlikėjos Austėjos Gendvilaitės-Austiejos teko gerą pusvalandį palaukti, nes, pasak festivalio organizatoriaus Rimanto Lekecko, pakeliui į Suvalkijos sostinę ji su muzikantais paklydo. Rimantui, šiuos koncertus vedančiam su Neringa Nekrašiūte, teko suktis iš padėties, tad padėjo smagūs pokštai, prisiminimai ir paties R. Lekecko su kolegomis Arūnu Šerpyčiu bei Artūru Grinevičiumi atliekamos dainos.
Paminėtas šįkart buvo ir „Suvalkietis“ – R. Lekeckas priminė, kad žiūrovai, ateinantys Poezijos parke mėgautis „Vyšnių“ koncertais, viename straipsnyje buvo pavadinti „špokais“. „Tai sveiki, „špokučiai“, – kreipėsi jis į susirinkusiuosius.
Pusvalandis laukiant atlikėjos neprailgo – scenoje nuskambėjo keletas gerai žinomų dainų, tarp jų buvo ir viena visai nauja, sukurta pagal marijampolietės poetės Stefanijos Navickienės žodžius. R. Lekeckas ir S. Navickienė pastaruoju metu yra surengę jau ne vieną bendrą pasirodymą, bet šįkart poetė buvo išvykusi.
Pasinaudodamas proga R. Lekeckas pakvietė dar į vieną festivalį, kurį kasmet rugpjūtį rengia Šunskuose. Jis yra skirtas bliuzo muzikai ir įkvėptas kasmet Lenkijos Suvalkų mieste vykstančio vieno didžiausių Europoje tokios muzikos festivalio. Šiemet bliuzas Šunskuose skambės rugpjūčio 10-ąją.
Jautri, romantiška ir nuoširdi – tokį įspūdį apie save paliko pagaliau scenoje pasirodžiusi Austieja. Ji koncertavo kartu su gitaristu Tadu Petkevičiumi-Grajausku, fortepijonu grojo Deividas Pileckas.
– Kai su Austieja telefonu tarėmės, ar ji čia pas mus kalbės tik žemaitiškai ir ką reikės daryti, jei ne visi tą kalbą supras, atlikėja juokavo, kad teks naudotis Gūglo vertėjo paslaugomis. Tikiuosi, kad suprasime vieni kitus, – vylėsi festivalio organizatorius.
Ir išties koncerto metu buvo galima įsitikinti, kad muzikos kalba yra universali ir suprantama. Jau pirmoji Plungėje gimusios ir Šiauliuose gyvenančios aktorės bei muzikantės Austiejos daina „Upė“ užpildė širdis romantika, nukėlė į pasaulį, kuriame gali nieko negalvoti, atsipalaiduoti, jame ramu ir saugu.
Atlikėja, dainuojanti tik žemaitiškai ir itin išgarsėjusi savo daina „ŽGŽ“ („Žiaure graži žėima“) per kelias dienas tapo tikra interneto sensacija – vargu, ar kada tokio dėmesio Lietuvoje sulaukė tarmiškai atliktas kūrinys.
– Esu Marijampolėje pirmą kartą, džiaugiuosi, kad tiek daug jūsų susirinko pasiklausyti mano atliekamų dainų. Ir dainuoju, ir kalbu žemaitiškai, bet žinau, kad čia pas jus atsirado bendrinė literatūrinė lietuvių kalba, kuria visi kalba. Prieš kiekvieną kūrinį aš papasakosiu, pristatysiu dainą. Tikiuosi, kad turėsime jaukų vakarą, – sakė viešnia.
Vakaras toks ir buvo – šiltas, jaukus, nostalgiškas, apglėbęs klausytojus savo lyriškomis, žemaitiškai atliekamomis dainomis, savo ypatingu jautrumu, trapumu ir iš dainų besismelkiančia meile gamtai. Jis puikiai atitiko ir festivalio paskirtį, nes tai buvo pati tikriausia dainuojamoji poezija.
Komentarai nepriimami.