XXI amžiuje, kai pasiektas aukščiausias civilizacijos lygis, kai elektroninės komunikacijos ir susisiekimo priemonės bei žmonijos naikinimo ginklai ištobulinti, kai zondai ir palydovai skraido į kitas planetas, kiekvienas sąžiningai turime atsakyti į paprastą klausimą: ar gali stipresnis įsiveržti į kaimyninę šalį ir jėga užgrobti dalį teritorijos?
Nuo Jūsų nuoširdaus atsakymo priklauso, ar dar gyvename akmens amžiuje ir istorija mūsų nieko neišmokė, ar privalome padėti tam, kurį skriaudžia. Net drambliai turi bendrystės, užuojautos jausmą ir gina kitus bandos narius nuo užpuolusių žvėrių. O žmonės?
Kam būtų naudingas EUtopinis taikos fondas?
Liepos 16-osios „Suvalkietyje“ perskaičiau Stanislovo Strasburgerio straipsnį EUtopinis taikos fondas“ ir sunerimau. „Europos mastu NATO šalys, skirdamos po 2 proc. BVP, 2023 m. išleido 339 mlrd. eurų gynybai, – rašo autorius. – …kiekvienas konfliktas gali būti išspręstas, jei šalys nori išklausyti viena kitą. …net jei pinigus (turima galvoje 339 mlrd. eurų) pasidalytų ponai Zelenskis ir Putinas, tegul būna taip, kol vėliausiai per metus bus baigtos derybos, pasirašytas susitarimas ir tvyros ilgalaikė taika. Lažinuosi, kad tai veiks!“ Koks vaikiškas naivumas?! Ir autorius siūlo tuos pinigus išleisti kitiems, taikiems Europos vystymo tikslams, o ne ginkluotei. Na, kas to nenorėtų? Visi tam pritartų.
Bet… Mano nuomone, tokiu atveju Europa taptų neįgali, o Rusija „suplotų rankomis“, dar labiau apsiginkluotų ir tuomet galėtų primesti savo valią pasauliui ir užimti kokias tik nori teritorijas. Todėl manau, kad šis straipsnis – tai Putino hibridinės/propagandinės kovos dalis, subtiliai užmaskuoja „nekaltu“
raginimu Europai nusiginkluoti. Dar daugiau – kyla minčių, kad Putino pakalikai galimai autoriui netgi sumokėjo už šį straipsnį. Juk toks straipsnis nesąmoningai žmogų skatina pagalvoti: o gal tikrai Europai reikia nusiginkluoti ir neremti Ukrainos? Juk skaudu, kai kasdien žūsta žmonės… Gal tegul susitaria…
ami tokiam įmantriam straipsniui, „nekaltai“, netiesiogiai raginančiam nutraukti remti ukrainiečių kovą už savo valstybės teritorijos vientisumą, už teisę egzistuoti, sakyčiau, taptume Putino agresijos prieš Ukrainos tautą bendrininkais. Juk gerai žinome Maskvos reikalavimus atiduoti Rusijai keturias sritis: Chersono, Donecko, Luhansko ir, žinoma, Krymą. Ir to dar neužteks: įsiverždamas į Ukrainą 2022-ųjų vasarį Putinas pasakė, kad užpultą šalį demilitarizuos, denacifikuos ir sunaikins tautos identitetą, nes ukrainiečiai privalo būti rusų pasaulio dalis.
Be to, mes puikiai žinome, kaip Putinas laikosi susitarimų. Užpuldamas Ukrainą, jis pažeidė visas įmanomas Rusijos pasirašytas tarptautines sutartis ir konvencijas dėl nepuolimo, dėl jėgos nenaudojimo ir kt. Po Sovietų sąjungos subyrėjimo, paskutiniajame XX amžiaus dešimtmetyje, kai Ukraina atsisakė branduolinio ginklo, Rusija sutartimi garantavo jos saugumą. O dabar leidžia raketas ir žudo Ukrainos
žmones. Štai kaip Rusija laikosi įsipareigojimų!
Pasakėlė
O dabar pasakėlė tiems, kurie pavargo nuo karo ir siūlo taikiai susitarti, kurie tvirtina, kad gerai, jog Rusija/Putinas užpuolė Ukrainą, ir kurie vis dar myli Putiną.
Įsivaizduok, Stanislovai (kreipiuosi į straipsnio autorių), kad drūtas kaimynas užeina į tavo trijų kambarių butą ir sako: „Vieną kambarį aš prisijungiu, nes aš taip noriu, kadangi mano butas šalimais. Iškirsiu sienoje skylę, įrengsiu duris, o tavo užmūrysiu“.
Tu, aišku, protestuoji, sakai, kad tai tavo registruotas turtas, kad skųsiesi Europos Sąjungai, prašai kaimynų pagelbėti išvyti agresorių ir pan. Bet kaimynas stipresnis ir kambarį užima, o kiti kaimynai atsako, jog neturi galimybės nusamdyti „stiprių vyrukų“, kad tave apgintų, nes išleido pinigus verslo vystymui (pagal Stanislovo straipsnį). Europos Sąjunga taip pat patvirtina, kad jis pažeidė tavo, Stanislovai, teises ir visus kitus įmanomus susitarimus, tačiau „pinigai išleisti vystyti ekonomikai ir padėti nebegalime. Mes atsisakėme jėgos naudojimo konfliktuose ir karinių pajėgumų nebeturime, sukūrėme Taikos fondą, todėl tau ir drūtam kaimynui duosime truputį pinigų – jūs ten taikiai susitarkite. Susitarė: „drūtas“ kaimynas džiaugiasi, kad ir butą prasiplėtė, ir dar pinigų kaimynai bei Europa davė. O kas, Stanislovai, liko tau?
Taip. Situacija Ukrainoje yra labai sudėtinga. Visi pavargę nuo nesibaigiančio karo žiaurumų, žmonių žūčių. Ukrainiečiai taip pat išsekę nuo nesiliaujamų apšaudymų, oro pavojaus sirenų. Didžiausias ukrainiečių priešas yra karo nuovargis ne tik Ukrainoje, bet ir pasaulyje, remiančiame ukrainiečių laisvės kovą. JAV ir
Europos Sąjungos valstybės nesugeba tinkamai ir laiku pateikti ginklų ir amunicijos. Sankcijos Rusijai pilnai neveikia. Visus kankina atsakomybės jausmas, kad nieko negali padėti ir pakeisti.
Štai iš nevilties ir gimsta raginimas – gal geriau jie ten tegul susitaria. Tegul bus taika ir mums rūpestis nukris nuo galvos. Bet kieno sąskaita? Ukrainos tautos sąskaita? Ukrainos žemių sąskaita? Ar veltui žuvo, ar buvo suluošinti dešimtys tūkstančių ukrainiečių, didvyriškai gynusių Mariupolį, Azovstalio gamyklą, Donecką?
Tai kur teisingumas, pasaulio galingieji? Ar svarbiausia tik asmeninis karo verslas ir iš to uždirbami pinigai? Kur tos mūsų vertybės, apie kurias nuolat kalbame iš aukštų Europos institucijų tribūnų? Kur jos pasiklysta naudingumo ir asmeninių/valstybinių interesų klystkeliuose? Kieno sąskaita,
tapęs JAV prezidentu, Donaldas Trampas žada užbaigti „nepatogų“ karą Ukrainoje ir įtvirtinti pasaulyje stipriojo teisę spręsti? Ar tikrai Europos Sąjunga tokia bedantė? Vis nerandame Europoje keleto
„Patriot“ ar „Himars“ sistemų? Ar vis dar bijome branduolinio Putino? Ar etiška už pasaulio nugaros
JAV karo vadams tartis su Putino karo vadais dėl karo Ukrainoje?
NATO nėra užpuolusi nė vienos šalies. Į NATO šalys stoja savanoriškai ir prašosi priimamos, nes tai gynybinė organizacija. NATO užtikrina šalies saugumą ir suteikia galimybę dirbti, kurti geresnį gyvenimą. Jeigu ne NATO – Lietuvoje seniai stovėtų Putino tankai.
Ko gi tie, laukiantys Putino tankų, neišvyksta į Rusiją? Ko gi jie čia „vargsta fašistinėje valstybėje“? Visi, agituojantys už nusiginklavimą, iš pradžių turėtų įtikinti pasaulio agresorius, kariaujančias grupuotes, banditus sudėti ginklus. Tik tuomet bus galima kalbėti apie taiką pasaulyje. Deja, bėda, kad karas yra agresorių gyvenimo būdas. Taigi, sprendžiame labai sudėtingą, bet esminį civilizacijos išlikimo klausimą…
Kęstutis KUBERTAVIČIUS,
„Suvalkiečio“ skaitytojas
Komentarai nepriimami.