Marijampolės Rimanto Stankevičiaus progimnazijai – 90 metų
Galite klausyti ir straipsnio garso įrašą
Lietuvos istorijoje būta epizodų, kai mokykloms išlikti reikėjo ypatingų pastangų. Įvairių okupacijų, priespaudos laikais mokyklos atliko ne tik švietėjišką funkciją, bet visada buvo ir lietuviško žodžio puoselėtojos, kultūros židiniai. Ar išsilaikiusios ilgus metus jos dabar bus pasmerktos nykti, kai esame nepriklausoma, moderni Europos valstybė? Pradedu savo straipsnį tokia minorine gaida, nes skauda. Švietimo sistemos reforma, demografinė Lietuvos situacija verčia mus susimąstyti apie tolesnį ateities kartų auklėjimą ir švietimą. Vis dėlto manau, kad mokyklos vaidmuo šiame procese yra vienas svarbiausių. Ir tikiu, kad 90 metų jubiliejus jau yra šioks toks įrodymas, jog mūsų mokykla sugebėjo išlikti istorijos verpetuose. Todėl šiandien šį jubiliejų reikia ypač paminėti.
Būtent čia – devyniasdešimtmetį skaičiuojančioje mūsų mokykloje – yra pati šilčiausia atmosfera, gyvas ryšys tarp mokytojo ir mokinio. Kad mokykla yra vertybė ne tik oratorių kalbose, bet ir gyvenime, galima įsitikinti pažvelgus į moksleivių mokymosi rezultatus, popamokinės veiklos pasiekimus, didėjantį mokinių skaičių, mokyklos bendruomenės pasiryžimą bendromis jėgomis gerinti, tobulinti, modernizuoti ugdymo procesą.
90 metų. Daug ar mažai? Kaip pažiūrėsi… Kažkur perskaičiau tokius žodžius: „ Jei žvelgsime į tai, kiek sąsiuvinių prirašyta per tuos mokyklos gyvavimo metus – mums mokyklos istorija atrodys labai ilga, jei palyginsime ją su žmonijos istorija – tik vienas mirksnis”. Taigi spręskite patys.

Turtinga praeitis – vertybių kraitis ateičiai
Marijampolės Rimanto Stankevičiaus progimnazija savo istoriją skaičiuoja nuo 1934 metų. Uždarius Marijampolės mokytojų seminariją iš mišrios gimnazijos visos mergaitės buvo perkeltos į šios seminarijos patalpas. Ši mergaičių gimnazija įsikūrė abiejuose rūmuose, buvo 16 klasių ir ji veikė iki 1940 metų. Pirmuoju mokyklos direktoriumi 1934 m. rugpjūčio 1 d. paskirtas buvęs mokytojų seminarijos direktorius Feliksas Treigys, kuris mokyklai vadovavo iki 1940 metų. Tai buvo pažangus pedagogas, geras matematikas, rūpestingas, teisingas, autoritetingas direktorius.
1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, valstybinės berniukų ir mergaičių gimnazijos, taip pat vienuolių Marijonų klasikinė bei žydų gimnazijos buvo sujungtos į dvi mišrias. Darbą II gimnazija pradėjo pedagoginės mokyklos patalpose. Mokyklai iki 1941 metų vadovavo Juzė Kudirkaitė.

1941 m., vykstant antrajam pasauliniam karui, mokykla perkelta į buvusį Marijonų gimnazijos pastatą ir pavadinta II gimnazija. Jos direktoriumi tapo Zigmas Masaitis, talentingas mokytojas ir vadovas, ne tik įdomiai dėstęs matematiką bei kitus dalykus, bet ir pasižymėjęs erudicija, tolerancija, humaniškumu, gebėjimu bendrauti su mokiniais, ugdyti jų dvasines vertybes. Nacių okupacijos metais jis kartu su mokytojų kolektyvu stengėsi palaikyti lietuvišką dvasią, už ką 1943 metais buvo suimtas, išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą drauge su kitais Lietuvos inteligentais ir ten 1944 metais nukankintas.
1943-1944 mokslo metais mokyklai vadovavo direktorius Liudvikas Čepulis. Jis taip pat buvo ne tik geras vadovas, bet ir puikus fizikas, matematikas, astronomas. Reiklus ir teisingas mokytojams bei mokiniams, išmokęs juos pamilti savo dėstomus dalykus, ruošęs sunkiam ir sudėtingam gyvenimui.
1945 metais mokykla įsikūrė pirmosios pradinės mokyklos pastate Gedimino gatvėje. Mokiniai mokėsi dviem pamainomis. Tais pačiais metais mokykla vėl buvo grąžinta į pirmos gimnazijos (dabar Rygiškių Jono gimnazija) patalpas. Direktoriaus pareigas tada ėjo Viktoras Katilius. Po karo visos mokyklos, tarp jų ir II gimnazija, atrodė nepavydėtinai: langai išdaužyti, archyvai išmėtyti, bibliotekos išdraskytos. Trūko vadovėlių, vaizdinių priemonių. Tęsėsi sovietinės valdžios represijos. Tokiomis sąlygomis viską reikėjo kurti iš naujo, bet ugdymo procesas nebuvo nutrauktas. Mokyklai tada vadovavo Alfonsas Tiešis. Joje dirbo 32 pedagogai. 1949 metais gimnazijos buvo pervadintos vidurinėmis mokyklomis. Taigi, tapome 2 vidurine mokykla.

Nuo 1948 iki 1950 metų mokyklos direktoriumi buvo Petras Lapinskas. Darbo sąlygos tada buvo tikrai sudėtingos: trūko kabinetų, mokymo priemonių. Šiam direktoriui pirmajam teko įgyvendinti privalomojo mokslo direktyvą. Nuoširdus mokytojų ir mokinių noras tobulėti, siekti aukštesnių rezultatų, vertybių puoselėjimas ir tradicijų saugojimas neleido nuleisti rankų ir sustoti užklupus sunkumams. Buvo įkurta Raudonojo kryžiaus organizacija, vėliau garsėjusi savo veikla. 1949 metais mokykloje pradėjo veikti dramos būrelis, kuriam vadovavo Marijampolės teatro režisierė ir aktorė I. Rutkauskaitė, vėliau režisierė A. Simanavičienė.
I. Rutkauskaitė buvo ne tik gera pedagogė ir aktorė, ji garsėjo ir savo molio dirbiniais. Ypač didelio dėmesio sulaukė parodose eksponuojami velniai, kurie vėliau papildė garsiąją A. Žmuidzinavičiaus velnių kolekciją. Mokykloje buvo gausus literatų būrelis. Literatai susirinkimuose skaitydavo ir aptardavo savo kūrybą. Mūsų mokykloje pirmuosius kūrybinius žingsnius žengė poetė Dalia Urnevičiūtė. Eilėraščius kūrė Dalia Narkevičiūtė-Bindokienė, Vladas Baltruškevičius. Su didele pagarba mokiniai prisimena būrelio vadoves, mokytojas A. Neibergaitę Gulmanienę ir E. Sakalauskaitę.
1951 metais mokykla pradėjo dirbti buvusios Marijonų gimnazijos patalpose. Gausėjo norinčių mokytis skaičius, tačiau mokyklai vadovaujant Justinui Stankūnui sunkumai nesibaigė. Klasės buvo šaltos ir tamsios, tėvai turėjo patys pasirūpinti kuru, jie taip pat padėjo remontuoti patalpas. Žinių troškimas, pasaulio pažinimo noras mokinių širdyse ne geso, o stiprėjo. Nuo 1952 metų mokykla garsėjo ir savo muzikine veikla. Mokytojo A. Ramanausko vadovaujami šokių kolektyvai įvairiose šventėse ir konkursuose skynė nugalėtojų laurus. Mokytojo A. Šmulkščio vadovaujami mokinių ir suaugusiųjų chorai taip pat sėkmingai pasirodydavo įvairiuose konkursuose ir šventėse. 1969 m. A. Šmulkščiui buvo suteiktas nusipelniusio mokytojo vardas. Mokytojo S. Sinkevičiaus paruošti muzikiniai kolektyvai koncertavo ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, sėkmingai pasirodydavo dainų šventėse ir konkursuose.

1954–1957 metais mokyklai vadovavo Marija Aguonienė. Ji ypatingą dėmesį kreipė mokinių veiklai po pamokų. Dar vienas tikrai įdomus faktas. 1959 metais prie mokyklos įsteigta pavyzdinė veislinė triušių ferma. Jos darbui vadovavo mokytojas M. Kriaučiūnas. 1962 m. miesto valdžios sprendimu mokyklai paskiriamas 0,48 ha pagalbinis žemės sklypas. Šiame sklype buvo įrengta 40 inspektų langų. Buvo auginami ankstyvieji kopūstai, pomidorai. Taip pat užveistas sodas. Mokiniai mokėsi žemdirbystės ir sodininkystės pradmenų.
1957 metais į mokyklą atvyko naujas direktorius V. Baltrušaitis ir tada nuskambėjo džiugi žinia – statysime naują mokyklą Kapsuko (dabartinė Marijampolė) miesto centre! Mūsų mokyklos kertinis akmuo padėtas 1958 metais, o laukta Rugsėjo 1-oji naujoje mokykloje išaušo 1961 metais. Direktoriui V. Baltrušaičiui išvykus į Kauną, 1968 metais direktoriumi paskiriamas F. Petrauskas, pasistengęs, kad jo vadovaujama mokykla klestėtų. 1971 m. mokykloje įvestas vadinamasis automobilizmo kursas.

1977 metai ypač svarbūs mokyklai – iš vienos mokyklos kūrėsi dvi. Moksleiviai, jų tėvai, pedagogai ir net mokyklos vadovai sprendė, kurioje mokykloje dirbs – 2-ojoje ar naujai pastatytoje 7-oje vidurinėje. Dalis pedagogų su direktoriumi F. Petrausku išėjo, o kita dalis pasiliko. Visi 103 abiturientai pasiliko savo mokykloje. Jai ėmė vadovauti D. Šliužienė, ilgametė mokyklos direktorė, anglų kalbos mokytoja ekspertė. Jos iniciatyva 1989 m. mokyklai suteiktas sustiprinto anglų kalbos mokymo statusas.
Nuo 1990 metų, Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, mokyklos ugdymo procese prasidėjo visiškai kitoks laikotarpis. Atsirado tautinės mokyklos koncepcija. Vienintelis būdas atgaivinti tautos mokyklą – visomis išgalėmis puoselėti tautos dvasines vertybes ir jomis praturtinti mokyklos ugdymo turinį.
2002 metais 2-oji vidurinė mokykla pavadinta lakūno-bandytojo, kosmonauto-tyrėjo Rimanto Stankevičiaus vardu. Šiandien mokykla saugo šio garsaus žmogaus atminimą.
2009 metais, vykdant švietimo reformą, mūsų mokykla tampa pagrindine. Liūdna, bet tais pačiais metais palydėta paskutinė – 73 abiturientų laida.
Gyvenimas tęsiasi
2012 m. mokyklai pradėjo vadovauti Asta Skripkienė. Jai teko tikrai nelengvas uždavinys telkti mokyklos bendruomenę darbui ir iššūkiams visuomenei išgyvenant ne tik ekonominę, bet ir dvasinę krizę. Juk iš šiandieninės mokyklos visuomenė daug tikisi ir daug reikalauja. Kaip užauginti tobulą pilietį? Kas yra mokykla? Tik paslaugų teikėja, bespalvių individų kalvė ar visapusiškos asmenybės ugdytoja? Kiekvienas turi savo atsakymą, bet asmens pasaulėžiūros ugdymas yra svarbiausias šiuolaikinės mokyklos tikslas.
Per dvylika metų pasiekti rezultatai pranoko net didžiausių skeptikų lūkesčius. Dabar Rimanto Stankevičiaus progimnazija (ja mokykla tapo 2020 metais) yra viena prestižiškiausių mokyklų Marijampolės mieste. Ne visi norintieji gali joje mokytis – ne dėl to, kad vaikai pasirenkami, o dėl to, kad nebetelpa, tiesiog trūksta patalpų. Tokių puikių rezultatų galima pasiekti tik sutelktai bendruomenei, turinčiai bendrą tikslą. Direktorė buvo teisi sakydama, kad „užteks tyliai dirbti savo darbą, patirtimi, idėjomis, projektais reikia dalintis, apie juos turi išgirsti visi“. Taigi pirmiausiai skambiai apie save pranešėme 2014 metais minėdami mokyklos 80 metų jubiliejų. Visa bendruomenė tais pačiais metais dalyvavo akcijoje „Kartu jos tai – Lietuva”, skirtoje Konstitucijos dienai paminėti. Jono Basanavičiaus aikštėje išskleidėme 250 metrų ilgio Trispalvę. Tikrai kvapą gniaužiantis reginys.
Mokytojai ir mokiniai dalyvavo ir trijuose tarptautiniuose ERASMUS+ projektuose, įvairiose konferencijose, laikė Konstitucijos egzaminą. 2016 metais Kristupas Šarūnas Šalna tapo Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurso „Dainų dainelė“ laureatu. Mūsų jaunieji šokėjai yra nuolatiniai Dainų šventės dalyviai, o sportininkai tampa įvairių sporto varžybų laimėtojais. 2021 metais vykusioje nuotolinėje Europos šalių geografijos olimpiadoje Erikas Kėvelaitis laimėjo bronzos medalį. Tais pačiais metais Erikas tapo ir Lietuvos mokinių geografijos olimpiados 7-8 klasių kategorijoje 2 vietos laimėtoju. 2022 metais respublikinėje geografijos olimpiadoje Mantas Stankūnas respublikos etape užėmė 3 vietą (bronzos medalis). 2023 Simonas Studinskas užėmė 2 vietą Meninio skaitymo konkurso respublikos etape. 2023 metais žurnalas „Reitingai“ paskelbė apie aukštus NMPP mokinių pasiekimus. Tai tikrai svarbus progimnazijos pedagogų nuopelnas ugdant jaunąją kartą.
Telkia progimnazijos bendruomenę ir kultūriniai renginiai. Jau tradicinėmis tapusios Advento ir Kaziuko mugės, kalėdinių papuošimų įžiebimo šventė, mokslo metų pradžios ir pabaigos šventės, šeimų diena, gamtos ir tiksliųjų mokslų protmūšiai, valstybės švenčių minėjimai, jaunųjų kūrėjų festivaliai, susitikimai su kultūros, meno ir sporto žmonėmis, koncertai, edukacinės išvykos, įvairios akcijos. Progimnazija yra EKO mokyklų tinklo narė.

2024 metais mokykla renovuota. O dabar priima iššūkį dalyvaudama Tūkstantmečio mokyklų programoje, tad kiekvienas mūsų mokinys turės galimybę mokytis šiuolaikiškoje ir atviroje mokykloje, kurioje svarbu lyderystė veikiant, kultūrinis ugdymas, įtraukusis ugdymas, STEAM ugdymas bei tinklaveika. Džiaugiamės, kad mūsų bendruomenės laukia naujos išmaniosios ugdymo/si ir kultūrinės erdvės. Norint tobulėti labai svarbu iššūkiai. O juos mūsų progimnazijos bendruomenė visada priima, todėl mokykla, turinti tokią turtingą praeitį ir vertingą amžiaus patirtį, manau, kad dar ilgai savo mokiniams ir miesto bendruomenei skleis mokslo, žinių ir kultūros šviesą.
Vietoj pabaigos
Kartais užtenka paprasčiausių poelgių, komplimentų ar žinojimo, kad kažkas apie tave galvoja, kad padėtų nusišypsoti ir suteiktų džiaugsmo. Mes prisimename visus mūsų progimnazijos bendruomenės narius – buvusius ir esamus. Tad kviečiame nepatingėti ir atvykti į progimnazijos 90 metų jubiliejaus šventę rugsėjo 1 dieną 10 val. Lauksime šventiniuose renginiuose.
Jurgita Papečkytė
Rimanto Stankevičiaus progimnazijos mokytoja

Prisimenu F. Petrauską. Mes jį Fantomasu vadinom. Diktatorius despotu buvo ir už bile kokis nuobaudas fiziniu darnu bausdavo-kiek koridorių išploviau swunku suskauičiuot. Baigiau vidurinę 1978. Kažkodėl man atrodo, kad . Petrauskas maN testatą įteikė nors imu paskaitęs Jūsų straipsnį abejot. Smagios šventės